Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Ukrainos himnas

Dar nežuvo Ukrainos - Ще не вмерла України

Muzikos autorius: Michailas Verbickis
Žodžių autorius: Pavlas Čubinskis
Sukurtas: 1862 m. (žodžiai), 1864 m. (muzika)
Tapo himnu: 1991 m., 2003 m. pakoreguotas ir sutrumpintas tekstas
Kalba: Ukrainiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Ukrainos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Ukrainos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė,
Ir mums, mielieji broliai, lemtis darsyk nusišypsos.
Mūsų priešai išnyks, kaip rasa kai pasirodo ryto saulė
Ir mes, broliai, gyvensim palaimingai savoj žemėj.

Sielas ir kūnus padėsime už laisvę
Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.
Sielas ir kūnus padėsime už laisvę
Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.

Ще не вмерла України і слава, і воля,
Ще нам, браття молодії, усміхнеться доля.
Згинуть наші воріженьки, як роса на сонці.
Запануєм і ми, браття, у своїй сторонці.

Душу й тіло ми положим за нашу свободу,
І покажем, що ми, браття, козацького роду.
Душу й тіло ми положим за нашу свободу,
І покажем, що ми, браття, козацького роду.

Pastabos:

  • Iki 2003 m. pakeitimų vartota daugiau posmų, o himno pradžia ir pavadinimas buvo "Dar nežuvo Ukraina". Toks pavadinimas panašus į Lenkijos himno pavadinimą.
  • Himno rašymo laikais Ukraina valdyta rusų, todėl autorius stenėsi pabrėžti, jog ji dar nežuvo.

Komentarai (8) Atgalinės nuorodos (0)
  1. Antroje eiluteje vietoj zodzio molodyje turetu buti zodis ukrainci.

    • Tekstas “браття-українці” (broliai ukrainiečiai) buvo senesnėje himno versijoje. 2003 m. himnas sutrumpintas ir, be kitų pakeitimų, šie žodžiai pakeisti žodžiais “браття молодії” (mielieji broliai). Taip pat pirma eilutė iš “Ще не вмерла Україна, ні слава, ні воля,” (“Dar nežuvo Ukraina, jos šlovė ir laisvė”) pakeista į “Ще не вмерла України і слава, і воля,” (“Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė,”).

      Visgi kai kas gieda ir senąjį tekstą.

  2. Gerbiamasai vertėjau!

    Na, nežinau iš kur sėmėtės įkvėpimo vertimui, bet nesu tikras, ar pažįstate kirilicos rašmenis.
    Ačiū, kad įdėjote pastangų versti, tačiau negalima himno teksto autoriaus pavardės ПАВЛО ЧУБИНСЬКИЙ kaip Pauliaus ir dar CHubinskio… Na negalima šaipytis iš jau nebemokančių Rusų kalbos, o nemokant pačiam Ukrajinų kalbos – bet tik spėliojant iš kai kurių Rusų kalbos žodžių ukrajinietiškąsias reikšmes – pateikti už Himno “vertimą”!
    Ačiū bent už tai, kad sąžiningai paskelbėte savo autorystę!

    • Dėkui už pastebėjimą, pavardę ištaisiau į Pavlas Čubinskis. Autoriui nurodyti rėmiausi anglišku šaltiniu, kur autoriaus pavardė buvo parašyta lotynų raštu kaip “Paul Chubinsky” (bei nemačiau jo vardo/pavardės originalo k.), todėl ir padariau klaidą. Jei mokate ukrajinų kalbą ir matote vertime daugiau klaidų – parašykite.

      Pasaulyje per 200 himnų (įskaitant kolonijų) daugybe skirtingų kalbų, todėl norint padaryti išsamią nemokamą lietuvišką svetainę su visų šalių himnais, neišvengiamai dalį himnų reikia versti iš dalies spėliojant pagal giminingas kalbas, kurias moki, taip pat lyginant himno vertimus į trečiąsias kalbas, kurias moki, ir pan. Šiaip ar taip internetas – ne knyga, čia galimi komentarai, todėl tikiuosi, kad ilgainiui žmonėms mokantiems atitinkamas kalbas rašant pastabas klaidos, jei tokių bus, bus ištaisytos.

      • Ačiū už pataisymą ir kritinių pastabų išklausymą.
        Atsiprašau už pirminės pastabos griežtoką toną.
        Reikėtų ir antrojo posmelio vertimo:

        “Станем, браття, в бій кривавий від Сяну до Дону,

        В ріднім краю панувати не дамо нікому;

        Чорне море ще всміхнеться, дід Дніпро зрадіє,

        Ще у нашій Україні доленька наспіє.
”

        Dėl puikaus užmojo sukurti lietuviams Himnų svetainę – tai neįmanoma nesigėrėti, Ačiū jums, p. AUGUSTINAI! Būtų žinoma, smagu, kad apie tai sužinotų ne tik skaitytojai ar (ir) giedoti norintieji,betji pasiektų ir vertėjus, tame tarpe ir mūsų poetus, kurie turėdami prigimtinę muzikinę Kalbos klausą, matydami greta Himnų muzikas, padėtų patobulinti nuostabų sumanymą!
        Sveikinu!

        Smagu pastebėti, jog atkreipėte dėmesį ir jau nepasiduodate per rusų kalbą į mūsų “”oficialiąją” rašybą atėjusią nubraukiančią kaip Tautą jų vardo “ukrainIEČIAI, kaip amerikIEČIAI, kinIEČIAI ir pan, kas reiškia tautų košę valstybėje. O Ukrajinos tautos žmonės yra ukrajinai: juk nesakom “rusiečiai”, čekiečiai”, “lenkiečiai” ar “lietuviečiai”? Jei yra Lietuva, tai ir lietuviai, jei UkraJina, tai ir ukraJinai.
        Vat dėl rusų, ypač šiame išprotėsio šiuometinio vadovo kontekste, kuo pavirto Rusija (atrodo, kad Rūsija, rūsių sistema), kuri savo okupuotose žemėse sukergė išprievartautųjų tautų kažkokį kinkkinį, kurį vargu ar galima (ir aryra prasmės) vadinti rusų tauta. Antra, pavadinimas “rusas” sukurtas su skambesio pretenzija į Kyjivo Rusią, su kuria Rusija neturi nieko bendra (išskyrus specialiai klaidinančiai sukurtą pavadinimą, kad įsigvieštų į tieką metų pagrobtą Jų tautos istoriją.Iš tikrųjų, rusai (po teisybės, turėtų lietuviškai būti vadinami “rusijais”) -susiformavo praėjus 300 metų PO Kyjivo Rusios krikšto, Aukso Ordai užpuldinėjant, siaubingai plėšiant, išskerdžiant Slavų žemių pakraščių vyrus ir prievartaujant moteris, nusiaubiant žemes. Biso to, 300metų trukusio Čingischano ir jopalikuonių siautėjimo slavų žemėse iki pat Mėlynųjų Vandenų (Синеводська битва, ukr.) mūšio 1362 m., kur LDK kunigaikščiui Algirdui atėjus padėti savo sūnui (priėmusiam stačiatikių krikštą ir vardą Volodymyras) į pagalbą su Aukso Orda – jo sutelktomis, gerai vadovaujamomis lietuvių, gudų (baltų rusių) ir ukrajinų pajėgomis buvo suduotas milžiniškas, ir kaip vėliau paaiškėjo – galutinis triuškinamasis smūgis mongolų ir agresyviųjų (Azijos) totorių labai išvystytos karinės žudymo technikos pajėgoms, po kurio ši baisiausia šimtmečius siaubusi ir grėsmingai artėjusi prie Vakarų Europos, negailestingų galvažudžių armija – baigė savo baisų viešpatavimą ir išnyko ne tik iš istorijos bet ir iš žemėlapio…

        Taigi, iš išprievartautųjų Kyjivo Rusios pakraščių moterų, be išžudytų vyrų eilę kartų auginusių prievartautojų vaikus, susiformavo būtent Maskvos kunigaikštytė, aplinkinių be pagarbos vadinta Maskolija (ukrajinų kalba “Mосков’є”. Yra įdomi, kitokios nei sovietinė “istorija” apie “Rusijos didybę” 3 tomų knyga, išleista ukrajinų ir rusijų kalba – “Країна Моксі” (“Страна Мокси”, “Maksvos šalis”).
        Ja tikrai vertėtų išsiversti į lietuvių kalbą, kad geriau suprastume Rūsijos papročius ir rusijų agresyvumo (noro plėšti, prievartauti, žudyti) prigimties paskatas.

  3. “Vertėjui” per maža būtų nudaužyt nagus. Gal geriau būtų išvertusi Google. Apsaugok, Dieve, nuo tokių “vertimų” Ar “vertėjas” žino, kad rimas ir ritmas privalo išlikti? Tikrai ne mielieji broliai, o mieli broliai, kazokai ne tauta… ir t.t. Bent jau būtumėt pavartęs “Lietuvių kalbos sisteminį žodyną” arba “sinonimų žodyną”, kurio padoraus lig šiol nėra išleisto, o jis bus tik 2016 metais. Ar bent skiemenis paskaičiavot? Būkit geras – kitąkart nesiimkit darbo, kurio visiškai neišmanote. Arba rašykit dainų tekstus broliams Aliukams ar Džordanai. Ech, na ką čia dar aiškint…. Gal jums geriau sektųsi remontuoti butus ar dirbti staliumi. Kaip E. M. Rilkė sakė:”jeigu gali nerašyti – maldauju, nerašyk!”
    Ir dar – beveik esu tikras, kad ne Čubinskis, bet Čiubinskis. Pavlas? Pavlo? (vardininkas). Nemotyvuotas sulietuvinimas.
    Lietuvių kalbos garsyne nėra kietosios “Č” – lietuvių kalboje “č” yra minkšta, juo labiau po jos eina balsė “u”, kuri lietuvių kalbos fonetikoje yra trumpoji “u”. Na nesiimkit darbų, kur reikalingos žinios ir muzikalumas.
    Geriau būtumėt pasirašęs slapyvardžiu. Gėdingas “vertimas”.

    • Sveiki,

      Čia yra tik prasmės vertimas. Išlaikyti ritmą ir rimą tikslo nebuvo.

      Poeziją, dainas, giesmes galima versti dviem būdais:
      a)Išversti kuo tiksliau prasmę.
      b)Stengtis išlaikyti rimą ir ritmą (šiuo atveju neišvengiamai prasmė nebus išversta visiškai tiksliai, nes gali nebūti reikiamo skiemenų skaičiaus ir kirčiavimo vietos sinonimų)

      Himnai.lt renkamės A būdą kaip pagrindinį. Kelis himnus esame išvertę ir B būdu, tada pateikiami abu vertimai. Žr. pvz. “Bulgarijos himnas” – kaip matyti, antrame vertime dalis prasmių modifikuojasi, tačiau išlaikomas rimas, ritmas.

      Dėl kazokų – neturima omenyje, kad kazokai yra tauta, bet kad patys ukrainiečiai yra “kazokų tauta”. T.y. taip pat, kaip, tarkime, lietuviai galėtų giedoti, kad jie iš “knygnešių tautos”.

      Pagal svetimvardžių perrašos iš ukrainiečių kalbos į lietuvių kalbą taisykles visais atvejais, kur ukrainiečių kalboje rašoma “чу”, lietuvių kalboje rašoma “ču”, o ne “čiu”. Taigi, Čubinskis, ne Čiubinskis.

    • Yra lotyniška patarlė, išminties pamokymas.
      “Feci, quod potui. Faciant meliora, potentes…” (lot.)

      Lietuvių kalba, truputį “suliaudinant”, tai reikštų maždaug taip:
      “Padariau, ką išgalėjau. Jei kas išgalit (“pajėgiantis”, “potencialus”…) – tepdaro daugiau! (šiuo atveju – “geriau”).

      “Nudaužyti nagus, p. Vitaliau, didelės nei išminties, nei iniciatyvos nereikia. Kiekvienas tą moka, ir su dideliu entuziazmu tą daro. Deja, rezuktatų iš tokios “veiklos”, nebuna paprastai labai daug. Genijai, iš pirmojo karto parašantys tobulą eilėraštį – tikrai gimsta ne kas dešimtmetį, o ypač mūsų tautoje.
      Nors, ačiū Dievui, poetinis Kalbos jausmas, nežiūrint dešimtmečių okupacijos – gyvas ir paprastuose žmonėse!
      Taigi, tik t o b u l i n i m a s priveda prie Tobulumo, ne “genialumas”. Ne veltui Japonai Poezijos ir Kalbos gelmės mokina savo vaikus ir moksleivius nuo pat mažumės, kai mūsų švitinimo sistemoje Poezija – tai toks savotiškas “berazumių užsiėmimas”: visiškai neperspektyvi reiškimosi sritis, visuomenės požiūris, irgi atitinkamas (“ai, čia toks… girtuoklių, valkatautojų užsiėmimas!”). Tačiau Japonijoje kas mėnesį išeina Poezijos laikraščių ir žurnalų – 1 milijono tiražu… Jei paklaustume mūsų dabartinio Kultūros ministro, ką jis pasakytų apie Lietuvių poeziją (apie leidybą ir neklausiant), nebūtume priblokšti citatomis, nes per 4 ministravimo metus neteko išgirsti nė vienos ne biurokratinės kalbos be lapelio.

      Taigi, p. VITALIJAU,
      Visos Tamstos pastabos yra Teisingos, net labai teisingos – ir dėl mūsų Kalbos specifikos, užrašant slavišką raidžių junginį “Чу” ь “Čiu”, о ne “Ču” (čia turėtume prisiminti, kaip jie baigia nusilaužti liežuvį, kai mes jiems savo genijaus pavardė užrašome per “Ю”: “Чюрлёнис” (ukrajinai vargsta, neturėdami rusiškos “ё”, bandydami užrašyti per minkštumo ženklą “ь” dar ir taip: “Чюрльоніс”). Ir dėl Pavlo, Jūs teisus ir dėl niekam nereikalingos “mielųjų” įvardžiuotinės formos, ir dėl rimo, dėl ritmo stokos, dėl skiemnų.

      Ne visai teisus esate dėl Kazokų tautos”. Čia yra truputį niuansai. Kazokas – ne tautybė, tas tiesa. Bet tai – garbės ukrajino- gyvenimo ir principų būdas. Kaip visus japonus pavadinti “samurajais” ar “samurajų tauta” nuolatinėje kalboje būtų perlenkimas, bet savotiškame himne – pavadinti samurajų tauta – būtų visai suprantama metafora. Juolab, kad – iki šiol mums visiškai nepažįstama ukrajinų kazokystė (kuri yra visiškai skirtinga nuo Rusijos okupuotoje Kazanėje ir kitur išlikusioji ((“išplitusijioji”?) “kazokystė” – Rūsijos patekiama už kazokystę. Tad ukrajinų himno žodžiai, “ir parodysim, kad, broliai, (esam) iš Kazokų kilę…” – tai čia ta numanomąja prasme yra Kazokų vaikaičiai.

      O Tamstai dar labai nuoširdus Ačiū – už viltingą žinią apie šiemet pasirodysiantį (ilgai, labai ilgai lauktą, kad net jau ir viltį buvau praradęs!) – SINONIMŲ ŽODYNĄ!


Parašykite komentarą

No trackbacks yet.