Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Turkijos himnas

Nepriklausomybės maršas - İstiklâl Marşı

Muzikos autorius: Zekis Iungioras (Zeki Üngör)
Žodžių autorius: Mechmetas Akifas Ersojus (Mehmet Âkif Ersoy)
Sukurtas: 1921 m. (žodžiai), 1932 m. (muzika)
Tapo himnu: 1921 m. (tik žodžiai), 1924 m. (pirmoji muzika), 1932 m. (pakeista muzika)
Kalba: Turkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Turkijos himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Turkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks,
Pakol bent viena liepsnojanti širdis aistringa tautoj mano neužges.
Ir tai žvaigždė mano tautos, ir per amžius ji spindės!
Ji mano ir priklauso vien tik mano tautai!

Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli,
Bet nusišypsok mano didvyrių tautai! Kam tas pyktis, kam tas įtūžis?
Mūsų tavo vardan pralietas kraujas kitaip nebus prasmingas
Nes laisvė yra absoliuti teisė mano Dievą mylinčiai tautai.

Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu,
Koks beprotis grandinėsna bandytų mane kišti? Niekinu šią mintį!
Kaip potvynis riaumojantis aš laisvas ir galingas,
Suplėšysiu kalnus, užpilsiu begalines erdves ir vis dar trykšiu.

Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom,
Bet mano sienas saugo galinga tikinčiojo krūtinė.
Suvok savo vidinę jėgą! Ir mąstyk: kaip šis tikėjimas aistringas nužudytas būt galėtų
To apdaužyto, vienadančio monstro, kurį vadini "civilizacija"?

Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose,
Šarvais paversk savo krūtinę, sustabdyk veržimąsi niekingą šį.
Nes jau greit ateis diena pažadėtos laisvės.
Kas žino? Gal rytoj? Gal dar anksčiau.

Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme!
Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių.
Tu kilnus kankinio sūnus, prisiimk gėdą, bet protėvio tu neįžeisk:
Neišleisk iš rankų šio tėvynės rojaus – net jei kas pasaulius tau žadėtų.

Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško?
Kankiniai iš visur patrykš jei tik suspausi saują žemės. Kankiniai!
Te Dievas pasiims visus ką myliu ir visus turtus jei nori,
Tegul tik neatima vienintelės tėvynės dėl pasaulio.

O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad
Mano šventovės krūtinės nepaliestų netikratikio ranka!
Muedzinų šauksmas maldai, kurio Šachada yra pamatas tikėjimo,
Skambės garsiai virš mano amžinos tėvynės.

Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies
O Viešpatie, kraujo ašaros iš kiekvienos žaizdos tekės,
Mano kūnas negyvas dvasia ištykš iš žemės!
Ir tada galbūt pakils mana galva dangun!

Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli!
Kad paskutinis kiekvieno mūsų kraujo lašas pagaliau prasmingu taptų.
Nei tu, nei mano tauta užgesinta niekados nebus,
Nes laisvė yra absoliuti teisė visad laisvai vėliavai,
Nes laisvė yra absoliuti teisė Dievą mylinčiai tautai!

Korkma! Sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak;
Sönmeden yurdumun üstünde tüten en son ocak.
O benim milletimin yıldızıdır, parlayacak!
O benimdir, o benim milletimindir ancak!

Çatma kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl;
Kahraman ırkıma bir gül... Ne bu şiddet, bu celâl?
Sana olmaz dökülen kanlarımız sonra helâl;
Hakkıdır Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım.
Hangi çılgın bana zincir vuracakmış? Şaşarım!
Kükremiş sel gibiyim: Bendimi çiğner, aşarım.
Yırtarım dağları, enginlere sığmam, taşarım.

Garb'ın âfâkını sarmışsa çelik zırhlı duvar;
Benim imân dolu göğsüm gibi serhaddim var.
Ulusun, korkma! Nasıl böyle bir îmanı boğar,
"Medeniyyet!" dediğin tek dişi kalmış canavar?

Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma sakın;
Siper et gövdeni, dursun bu hayâsızca akın.
Doğacaktır sana va'dettiği günler Hakk'ın,
Kim bilir, belki yarın, belki yarından da yakın.

Bastığın yerleri "toprak!" diyerek geçme, tanı!
Düşün altındaki binlerce kefensiz yatanı.
Sen şehîd oğlusun, incitme, yazıktır atanı:
Verme, dünyaları alsan da, bu cennet vatanı.

Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ?
Şühedâ fışkıracak toprağı sıksan, şühedâ!
Cânı, cânânı, bütün varımı alsın da Hudâ,
Etmesin tek vatanımdan beni dünyâda cüdâ.

Rûhumun senden ilâhî şudur ancak emeli:
Değmesin ma'bedimin göğsüne nâ-mahrem eli!
Bu ezanlar - ki sehâdetleri dînin temeli -
Ebedî, yurdumun üstünde benim inlemeli.

O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım;
Her cerîhamdan, İlâhi, boşanır kanlı yaşım;
Fışkırır rûh-i mücerred gibi yerden na'şım!
O zaman yükselerek Arş'a değer, belki, başım!

Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl!
Olsun artık dökülen kanlarım hepsi helâl.
Ebediyyen sana yok, ırkıma yok izmihlâl:
Hakkıdır, hür yaşamış, bayrağımın hürriyet;
Hakkıdır, Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Pastabos:

  • Purpurinė vėliava, žvaigždė, mėnulis – tai vis Turkijos simboliai. Ant Turkijos vėliavos purpuriniame fone pavaizduoti mėnulis ir žvaigždė – Islamo simboliai.
  • . Posakis Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių mini musulmonų paprotį laidoti kūnus ne karstuose, bet įvyniotus į drobules. Palaidotieji be drobulių – tai žuvę karuose (Pirmajame pasauliniame, Turkijos nepriklausomybės) ir skubiai užkasti nesilaikant jokių papročių.
  • Muedzinai yra žmonės, šaukiantys musulmonus maldai iš minaretų.
  • Šachada yra musulmoniškas tikėjimo pripažinimas. Laikoma, kad dusyk jį nuoširdžiai pasakęs kitų akivaizdoje žmogus tampa musulmonų, tai vienas penkių islamo pagrindų. Jis skamba taip: “Nėra kito dievo, tik Dievas, Mahometas – Dievo pranašas”.
  • Posakis Tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies. atmena musulmonų paprotį meldžiantis klūpant paliesti žemę kakta.
  • Himno tekstas išrinktas konkurso būdu iš 724 eilėraščių 1921 m. Dėl paskui vykusio Turkijos nepriklausomybės karo konkursas muzikai sukurti įvyko tik 1924 m., bet ši muzika išsilaikė tik iki 1932 m., kuomet buvo pakeista. Žodžiai palikti originalūs, bet paprastai giedami tik pirmi du posmai.
  • Himno sukūrimo metu Osmanų Imperija buvo ką tik pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą ir Vakarų valstybių valia padalinta, todėl himne matomas priešiškumas Vakarams (4 posmas), gynybinė pozicija (5 posmas). Tuo metu vyko Turkijos nepriklausomybės karas (1919 – 1923 m.). Jo metu Turkija atkariavo etnines turkų žemes, turėjusias būti perduotas Graikijai, Italijai ar internacionalizuotas , taip pat susigrąžino Osmanų valdytas armėnų, kurdų žemes. Nuo to laiko valdoma diktatoriaus Kemalio Atatiurko Turkija ėjo vakarietišku keliu: panaikintas arabų raštas, arabų skoliniai turkų kalboje, penktadienis, kaip šventa diena, pakeistas sekmadieniu. Visgi, himnas nepakeistas.
  • Šis himnas taip pat yra ir pasiskelbusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos himnas. Jos nepriklausomybę pripažįsta tik Turkija.

Komentarai (0) Atgalinės nuorodos (0)

Komentarų kol kas nėra. Parašykite savo nuomonę apie himną ir šalį!


Parašykite komentarą

No trackbacks yet.