Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Libano himnas

Visi mes, už mūsų šalį arba Libano nacionalinis himnas - كلّنا للوطن

Muzikos autorius: Vadichas Sabra
Žodžių autorius: Rašidas Nachlė
Sukurtas: 1925 m.
Tapo himnu: 1927 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Libano himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Libano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Visi mes! Už mūsų šalį, už vėliavą ir šlovę!
Mūs kantrybės ir mūs raštų mums pavydi amžiai,
Mūs kalnai ir mūsų slėniai tik didvyrius globia,
Ir tik Geriausiam skiriame visus žodžius ir pastangas.
Visi mes! Už mūsų šalį, už vėliavą ir šlovę!
Visi mes! Už mūsų šalį!

Mūsų seniai ir vaikai Šalies šauksmo laukia
Ir Negandų Dieną jie tampa Džiunglių Liūtais.
Mūsų rytų širdis - per amžių amžius šis Libanas -
Tegul Dievas saugos ją iki laikas pasibaigs.
Visi mes! Už mūsų šalį, už vėliavą ir šlovę!
Visi mes! Už mūsų šalį!

Rytų brangakmeniai yra jo žemės ir jo jūra,
Per pasaulį plaukia jo gerumas - nuo poliaus iki poliaus.
Ir jo vardas yr šlovingas nuo pat laiko pradžios.
Kedrai – jo didybė, simbolis nemirtingumo.
Visi mes! Už mūsų šalį, už vėliavą ir šlovę!
Visi mes! Už mūsų šalį!

كلنـا للوطـن للعـلى للعـلم
ملء عين الزّمن سـيفنا والقـلم
سهلنا والجبـل منبت للرجـال
قولنا والعمـل في سبيل الكمال
كلنا للوطن للعلى للعلم
كلّنا للوطن

شيخنـا والفتـى عنـد صـوت الوطن
أسـد غـاب متى سـاورتنا الفــتن
شــرقنـا قلبـه أبــداً لبـنان
صانه ربه لمدى الأزمان
كلنا للوطن للعلى للعلم
كلنا للوطن

بحـره بــرّه درّة الشرقين
رِفـدُهّ بــرّهُ مالئ القطبين
إسمـه عـزّه منذ كان الجدود
مجــدُهُ أرزُهُ رمزُهُ للخلود
كلّنا للوطن للعلى للعلم
كلّنا للوطن

Pastabos:

  • Kedras yra medis, Libano simbolis.
  • Dievas gali būti turimas omenyje tiek krikščionių, tiek ir musulmonų, nes Libane abi šios bendruomenės yra maždaug vienodo gausumo.

Sirijos himnas

Sargai tėvynės - حُمَاةَ الدِّيَار

Muzikos autorius: Mahometas Salimas Flaifelis, Achmedas Salimas Flaifelis
Žodžių autorius: Chalilis Mardamas Bėjus
Tapo himnu: 1936 m., 1958 m. panaikintas, 1961 m. atkurtas
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Sirijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Sirijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Sargai Tėvynės,
Taika telydi jus.
Mūsų didžios dvasios
Pavergtos nebus.
Arabizmo namai,
Pagerbta šventovė,
Žvaigždžių sostas,
Nepažeidžiamas draustinis.

Sirijos lygumos
Lyg bokštai aukštos,
Primenančios dangų
Virš debesų.
Žemė atspindinti
Puikiąsias saules
Tampa dangumi
Ar beveik dangum.

حـماةَ الـديارِ عليكمْ سـلامْ
أبَتْ أنْ تـذِلَّ النفـوسُ الكرامْ
عـرينُ العروبةِ بيتٌ حَـرام
وعرشُ الشّموسِ حِمَىً لا يُضَامْ
ربوعُ الشّـآمِ بـروجُ العَـلا
تُحاكي السّـماءَ بعـالي السَّـنا
فأرضٌ زهتْ بالشّموسِ الوِضَا
سَـماءٌ لَعَمـرُكَ أو كالسَّـما

رفيـفُ الأماني وخَفـقُ الفؤادْ
عـلى عَـلَمٍ ضَمَّ شَـمْلَ البلادْ
أما فيهِ منْ كُـلِّ عـينٍ سَـوادْ
ومِـن دمِ كـلِّ شَـهيدٍ مِـدادْ؟
نفـوسٌ أبـاةٌ ومـاضٍ مجيـدْ
وروحُ الأضاحي رقيبٌ عَـتيدْ
فمِـنّا الوليـدُ و مِـنّا الرّشـيدْ
فلـمْ لا نَسُـودُ ولِمْ لا نشـيد؟

Pastabos:

  • Himnas laikinai nevartotas kai Sirija 1958 - 1961 metais buvo Jungtinės Arabų Respublikos dalis.

Izraelio himnas

 Viltis - הַתִּקְוָה

 

Muzikos autorius: Šmuelis Kohenas
Žodžių autorius: Naftalis Hercas Imberas
Sukurtas: 1888 m.
Tapo himnu: 1946 m. (neoficialiai), 2004 m. (oficialiai)
Kalba: hebrajų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Izraelio himno (įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Izraelio himno žodžiai bei vertimas į lietuvių kalbą:

Tol kol gelmėse širdies
Žydo siela vis kankinas
Ir tolyn lig pakraščių Rytų
Žvelgia vis Siono link akis 

Mūsų viltis vis dar neprarasta
Dviejų tūkstantmečių viltis
Būti laisviems nuosavoj žemėj
Siono ir Jeruzalės žemėj
Būti laisviems nuosavoj žemėj
Siono ir Jeruzalės žemėj

כָל עוד בלבב פנימה
,נפש יהודי הומייה
ולפאֲתי מזרח קדימה
;עין לציון צופייה

,עוד לא אבדה תקותנו
,התקווה בת שנות אלפיים
להיות עם חופשי בארצנו
.ארץ ציון וירושלים
להיות עם חופשי בארצנו
.ארץ ציון וירושלים

Pastabos:

  • Jeruzalė yra miestas Šventojoje žemėje (Izraelis/Palestina), šventas judėjams, krikščionims ir musulmonams. Kaip rašoma Senajame testamente (kurį pripažįsta visos trys religijos) miestą užkariavo žydų karalius Dovydas ir nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. čia buvo judėjų karalsytė.
  • Siono kalva yra Jeruzalėje. Prieš užkariavimą ant jos stovėjo tvirtovė, vėliau žodis "Sionas" imtas tapatinti su pagrindine judėjų šventykla Jeruzalėje.
  • Dviejų tūkstantmečių - turimas omenyje periodas, kurį žydai nesudarė gyventojų daugumos jokioje šalyje. Romėnams užkariavus Šventają žemę žydai pasklido po Romos Imperiją, vėliau Europą ir pasaulį. Svečiose šalyse jie išlaikė religiją ir kultūrą, jų bendruomenės gausėjo, į judaizmą atsivertė (žydais tapo) ir kitataučių. Bet pačioje Šventojoje žemėje buvo atvirkščiai: judėjus skaičiumi aplenkė krikščionys (~II a. po Kr.), vėliau - musulmonai (~VI a. po Kr.). ~1800 m. Šventojoje žemėje gyveno 90% musulmonų (arabų/palestiniečių), 8% krikščionių (arabų/palestiniečių) ir tik 2% judėjų (žydų). Visa Šventoji žemė tada vadinosi Palestina.
  • Viltis turima omenyje XIX a. antrosios pusės žydų viltis sukurti savo valstybę, pageidautina - Šventojoje žemėje, kur prieš 3000 m. buvo Dovydo karalystė. Ši Viltis tapo aktuali kartu su visais kitais to meto tautinio atgimimo sąjūdžiais Europoje, kai vienos tautos (ir lietuviai) siekė nepriklausomybės, kitos (vokiečiai, italai) - suvienijimo. Žydų siekiai (Siono kalno garbei pavadinti sionizmu) buvo unikalūs, nes žydai nesudarė daugumos jokioje teritorijoje; tad jie ėmė masiškai emigruoti į Šventąją žemę, tuomet valdytą Osmanų Imperijos, vėliau - Britų. Himno sukūrimo metu žydai sudarė jau 8% Palestinos žmonių, 1931 m. - 17%, 1947 m. - 30% (daug žydų tada pabėgo į Palestiną nuo diskriminacijos nacistinėje Vokietijoje). 1948 m. Šventosios žemės žydai paskelbė nepriklausomybę nuo Britanijos (Izraelio valstybę), tuomet ištrėmė didžąją dalį arabų-palestiniečių. Taip žydai ėmė sudaryti Šventojoje žemėje gyventojų daugumą (~80%). Taigi, kai šis himnas patvirtintas, "Viltis" jau buvo įgyvendinta.