Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Bosnijos ir Hercegovinos himnas

Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis himnas - Državna himna Bosne i Hercegovine

Muzikos autorius: Dušanas Šesičius
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1999 m.
Tapo himnu: 1999 m.

Klausykite Bosnijos ir Hercegovinos himno:

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Pastabos:

  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas priimtas 1999 m. po Bosnijos karo, kuriame kovėsi trys šalies gyventojų grupės: bosniai, serbai ir kroatai. Senasis himnas - 1992-1999 m. galiojęs "Viena vienintelė" - buvo panaikintas, nes labiausiai buvo mėgiamas bosnių (nors jo tekste ir nebuvo šlovinama viena tautybė, o tik visa šalis). Naujasis himnas turėjo būti neutralus, bet jo beveik niekas nepamėgo ir išliko senoji karo metų situacija: bosniai gieda 1992-1999 m. Bosnijos ir Hercegovinos himną, serbai - Serbijos himną, kroatai - Kroatijos himną.
  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas - vienas paskutinių, neturinčių žodžių. Žodžius sukurti čia paprasčiau nei kitose daugiatautėse šalyse, mat ir serbai, ir bosniai, ir kroatai kalba ta pačia kalba (nors ir vadina ją skirtingai), tad įmanoma parašyti visiems bendrą tekstą. Tokį tekstą, besibaigaintį eilute "Kartu žengiame į ateitį" himno kompozitorius Dušanas Šestičius sukūrė 2009 m., bet kol kas jis nepatvirtintas.

Albanijos himnas

Himnas vėliavai - Hymni i Flamurit

Muzikos autorius: Kiprijanas Porumbesku
Žodžių autorius: Aleksandras Stavrė Drenova
Sukurtas: 1912m.
Tapo himnu: 1912 m.
Kalba: Albanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Albanijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Albanijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aplinkui vėliavą, visi vieningi,
Su vienu noru, vienu troškimu
Prisiekiame visi
Išganymo vardan kovoti.

PRIEDAINIS:
Nesikaus tik tas
Kas išdaviku gimęs,
Bebaimis vyras
Jeigu kris - bus kankinys!

Ginkluoti ir toliau
Ginsimės iš visų pusių,
Savo teisių nepaliksime;
Priešams čia nėr vietos!

PRIEDAINIS

Rreth flamurit të përbashkuar
Me një dëshir’ e një qëllim,
Të gjith’ atje duke u betuar
Të lidhim besën për shpëtim.

PRIEDAINIS:
Prej lufte veç ai largohet
Që është lindur tradhëtar,
Kush është burrë nuk frikësohet,
Po vdes, po vdes si një dëshmor!

Në dorë armët do t'i mbajmë,
Të mbrojmë atdheun në çdo kënd,
Të drejtat tona ne s'i ndajmë;
Këtu armiqtë s'kanë vënd!

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Priešingai daugeliui himnų į valdžią ~1945 m. atėję komunistai šio himno nepakeitė, nepakeistas jis ir žlugus komunistiniam režimui.
  • Himnas turi dvi versijas: trumpąją (1 posmas ir priedainis) bei ilgąją (1 posmas, priedainis, 2 posmas, priedainis). Per varžybas paprastai atliekama trumpoji.

Austrijos himnas

Vieningas himnas - Bundeshymn

Muzikos autorius: Volfgangas Amadėjus Mocartas (ginčytina)
Žodžių autorius: Paula von Preradovič
Sukurtas: 1946 m.
Tapo himnu: 1947 m., 2012 m. pakoreguoti žodžiai
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Austrijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Austrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Žemė kalnų, žemė upių,
Žemė laukų, žemė katedrų,
Žemė plaktukų perspektyvioji.
Namai didžių dukrų ir sūnų,
Nacija, palaiminta grožiu,
Išgirtoji Austrija, išgirtoji Austrija!

Dėl tavęs tiek ginčytasi, tiek kovota,
Plyti tu žemyno vidury,
It stipri širdis.
Nuo pat proprotėvių dienų tu
Misiją kilnią sunkiai vilkai,
Išmėgintoji Austrija, išmėgintoji Austrija.

Narsiai į naujus amžius
Regėk mus žengiančius - laisvus ir tikinčius,
Dėmesingus ir viltingus.
Vieningai džiaugsmingais balsais
Prisiekim lojalumą tau, Tėvyne,
Numylėtoji Austrija, numylėtoji Austrija.

Land der Berge, Land am Strome,
Land der Äcker, Land der Dome,
Land der Hämmer, zukunftsreich.
Heimat, großer Töchter und Söhne,
Volk begnadet für das Schöne,
Vielgerühmtes Österreich, Vielgerühmtes Österreich!

Heiss umfehdet, wild umstritten,
Liegst dem Erdteil du inmitten
Einem starken Herzen gleich.
Hast seit Frühen Ahnentagen
Hoher Sendung last getragen,
Vielgeprüftes Österreich, Vielgeprüftes Österreich.

Mutig in die neuen Zeiten,
Frei und gläubig sieh uns schreiten,
Arbeitsfroh und hoffnungsreich.
Einig lass in Jubelchören
Vaterland, dir Treue schwören,
Vielgeliebtes Österreich, Vielgeliebtes Österreich.

Pastabos:

  • 2012 m. himno tekstas pakoreguotas "politkorekcijos" motyvais: tekstas "Esi namai didžių sūnų" ("Heimat bist du großer Söhne") pakeistas į "Namai didžių dukrų ir sūnų", o tekstas "broliškais balsais" pakeistas į "džiaugsmingais balsais". Po šio keitimo Austrija tapo viena vos keleto demokratiniam pasauliui priskiriamų šalių, dėl ideologinių priežasčių keitusių himno tekstą. Paprastai himnai keičiami tik diktatūrose ar po revoliucijų, o demokratinėse šalyse jie paliekami, nors ir nebeatitinka vyraujančios politinės srovės (žr. "Kas, kaip ir kada kuria himnus"). Beje, ateistai reikalavo atsisakyti ir "katedrų žemės", bet tai palikta. Pastaba: šioje svetainėje kol kas įdėtas iki 2012 m. buvusio teksto garso įrašas (jei žinote gerą naujojo teksto įrašą - rašykite į komentarus).
  • Įdomu tai, kad originaliojo feministėms nepatikusio teksto autorė Paula von Preradovič - moteris (beje, tai vienas nedaugelio moterų sukurtų himnų). Autorės palikuonys 2010 m. net mėgino teistis su "ir dukras" tuomet dar neoficialiai prie teksto pridėjusia Austrijos popdaininke Kristina Štiurmer (kūrinio modifikacija be leidimo yra autorių teisių pažeidimas). Tačiau Austrijos aukščiausiasis teismas ieškinį atmetė teigdamas, kad tai tiesiog "himno modernizacija". Paula von Preradovič buvo Austrijos kroatė, taigi, Austrijos himnas kartu ir vienas nedaugelio, kurį sukūrė tautinės mažumos atstovas/ė.
  • Tarpukariu Austrija turėjo du himnus: 1920-1929 m. "Vokiškoji Austrija", o 1929-1938 m. "Palaiminta be galo būk", kuris giedotas pagal tą pačią Jozifo Haidno melodiją, kaip ir Vokietijos himnas "Vokietija aukščiau visko" (tekste minėti "vokiškas darbas", "vokiška meilė"). Iki Antrojo pasaulinio karo austrai save laikė vokiečiais ir norėjo susijungimo su Vokietija, tad vienoda himno melodija ar žodžio "vokiškas" kartojimas atrodė logiški. Bet 1938-1945, kai Vokietija realiai valdė Austriją (ir buvo karas, diktatūra), "galutinio Vokietijos suvienijimo" idėja neteko populiarumo. Nuo Vokietijos pokariu Austriją kryptingai atplėšė ir sąjungininkai sukurdami ją kaip nepadalintą, neutralią šalį, kokia ji ir išliko. Tad pokario Austrija ieškojo naujo himno ir net mėgino Vokietijai uždrausti toliau naudoti "Vokietija aukščiau visko" himną.
  • 1797-1918 m. Austrija, paskui Austrija-Vengrija turėjo labiau į imperatoriaus šlovinimą orientuotą himną "Imperatoriaus himnas", kurio žodžiai kelissyk keitėsi (nes juose būdavo minimas valdančiojo imperatoriaus vardas). Kompozitorius irgi buvo Jozifas Haidnas.

Makedonijos himnas

Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија

Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šiandien virš Makedonijos
Nauja laisvės saulė aušta,
Makedonai kovoja
Už savo teises!
Makedonai kovoja
Už savo teises!

Dabar vėl plazda
Kruševo Respublikos vėliava,
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!

Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja
Naujas dainas, naujus atbudimus,
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!

Денес над Македонија се раѓа
ново сонце на слободата
Македонците се борат
за своите правдини!
Македонците се борат
за своите правдини!

Одново сега знамето се вее
на Крушевската Република
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!

Горите Македонски шумно пеат
нови песни, нови весници
Македонија слободна
слободна живее!
Македонија слободна
слободна живее!

Pastabos:

  • Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
  • Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
  • Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.

Vengrijos himnas

Giesmė - Himnusz

Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Viešpatie, laimink Vengrijos tautą
Savo gėrybėmis bei malone
Ištiesk jai serginčią ranką -
Kovose su priešais
Vis draskomai pikto likimo -
Suteik jai atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Išauginai mūs protėvius
Virš šventų viršukalnių Karpatų
Per tave nuostabi tėvynė iškovota
Bendeguzo sūnums
Kur vilnija upės
Tisa ir Dunojus
Didvyrio Arpado palikuonys
Šaknis įleidę ten žydės.

Mums kumanų lygumose
Subrandinai kviečius,
Tokajaus vynuogynuose
Prilašinai saldaus nektaro,
Mūsų vėliavą įsmeigdavai
Dažnai virš turkų apkasų -
Ir po Matjašo armija žliumbė
Išdidus Vienos fortas.

Ak, bet dėl mūsų nuodėmių
Pyktis užgimė Tavo krūtinėj
Ir smogei žaibu
Iš griaudinčios debesijos.
Plėšikų mongolų strėlių
Spiečius mums pasiuntei,
Paskui turkų vergišką jungą
Ant pečių užsikrovėm.

O, kaip dažnai iš lūpų
Osmano barbarų tautos
Virš nugalėtos mūsų armijos lavonų
Liejos pegalės daina!
Kaip dažnai tavieji sūnus puldavo,
Gimtine, ant krūtinės tau,
Ir dėl jų tapai tu
Urna nuosavų vaikų.

Bėglys slapstėsi, iš paskui jam
Į olą kardas atlėkė.
Visur ieškojo jis - niekur nerado
Nei namų, nei tėvynės:
Į kalną įkopia, į slėnį nulipa,
Liūdesys ir neviltis jo bendražygiai,
Kraujo jūra jam po kojom,
Liepsnų vandenynas virš galvos.

Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar,
Linksmybės, džiaugsmas išplasnojo
Mirties aimanos ir verksmas
Aidi vis jų vietoje šiandien.
Ir ak! Laisvė nesužydi
Ant žuvusiųjų kraujo;
Kankinančios vergovės ašaros
Byra iš našlaičių atšalusių akių!

Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus
Svaidomus pavojaus bangose
Ištiesk jiems serginčią ranką
Agonijos jūroje
Vis draskomiems pikto likimo -
Suteik jiems atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Isten, áldd meg a magyart
Jó kedvvel, bőséggel,
Nyújts feléje védő kart,
Ha küzd ellenséggel;
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Őseinket felhozád
Kárpát szent bércére,
Általad nyert szép hazát
Bendegúznak vére.
S merre zúgnak habjai
Tiszának, Dunának,
Árpád hős magzatjai
Felvirágozának.

Értünk Kunság mezein
Ért kalászt lengettél,
Tokaj szőlővesszein
Nektárt csepegtettél.
Zászlónk gyakran plántálád
Vad török sáncára,
S nyögte Mátyás bús hadát
Bécsnek büszke vára.

Hajh, de bűneink miatt
Gyúlt harag kebledben,
S elsújtád villámidat
Dörgő fellegedben,
Most rabló mongol nyilát
Zúgattad felettünk,
Majd töröktől rabigát
Vállainkra vettünk.

Hányszor zengett ajkain
Ozman vad népének
Vert hadunk csonthalmain
Győzedelmi ének!
Hányszor támadt tenfiad
Szép hazám, kebledre,
S lettél magzatod miatt
Magzatod hamvvedre!

Bújt az üldözött, s felé
Kard nyúlt barlangjában,
Szerte nézett s nem lelé
Honját e hazában,
Bércre hág és völgybe száll,
Bú s kétség mellette,
Vérözön lábainál,
S lángtenger fölette.

Vár állott, most kőhalom,
Kedv s öröm röpkedtek,
Halálhörgés, siralom
Zajlik már helyettek.
S ah, szabadság nem virul
A holtnak véréből,
Kínzó rabság könnye hull
Árvánk hő szeméből!

Szánd meg Isten a magyart
Kit vészek hányának,
Nyújts feléje védő kart
Tengerén kínjának.
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Pastabos:

  • Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
  • Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
  • Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
  • Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
  • Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
  • Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
  • Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
  • Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
  • Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
  • Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
  • Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.

Maltos himnas

Maltos giesmė - L-Innu Malti

Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą -
Sergėk, Dieve Viešpatie, kaip visuomet ją sergėjai,
Atminki ją - kurią tu apglėbei šviesa.

Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo,
Duok gailesčio jos šeimininkams ir stiprybės darbininkams,
Kad ištikimai, teisingai ir garbiai tarnautume, darnūs maltiečiai.

Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha,
Ħares, Mulej, kif dejjem Int ħarist:
Ftakar li lilha bl-oħla dawl libbist.

Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha,
Rodd il-ħniena lis-sid, saħħa 'l-ħaddiem:
Seddaq il-għaqda fil-Maltin u s-sliem.

Pastabos:

  • Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
  • Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).

Moldovos (Moldavijos) himnas

Mūsų kalba - Limba noastră

Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mūsų kalba yra lobis kurs kyla
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis
Tarp žmonių, atbundančių
Iš mirtino miego - be įspėjimo,
Tarsi epų narsuolių.

Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas
Amžinai žaliuojančių girių,
Švelnios Dniestro upės vilnys
Pridengiančios ryškų spindesį žvaigždžių.

Mūsų kalba yra šventesnė už šventą,
Protėvių žodžiai ir pamokslai
Nuolat išverkiami ir apdainuojami
Mūsų žmonių namuose.

Ir lobis pakils staiga
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Limba noastră-i o comoară
În adîncuri înfundată
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Limba noastră-i foc ce arde
Într-un neam, ce fără veste
S-a trezit din somn de moarte
Ca viteazul din poveste.

Limba noastră-i frunză verde,
Zbuciumul din codrii veşnici,
Nistrul lin, ce-n valuri pierde
Ai luceferilor sfeşnici.

Limba noastra-i limbă sfîntă,
Limba vechilor cazanii,
Care-o plîng şi care-o cîntă
Pe la vatra lor ţăranii.

Răsări-va o comoară
În adîncuri înfundată,
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Pastabos:

  • Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
  • Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
  • Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.

Andoros himnas

Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany

Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas,
Nuo arabų išvadavo
Ir iš dangaus gyvenimą man davė,
Iš Mertišelės, didžiosios Motinos.

Gimiau Princese - Mergele,
Nešališka tarp valstybių dviejų.
Esu Karolio Didžiojo imperijos
Vienintelė gyva dukra.

Tikinti ir laisva vienuolika amžių,
Tikinti ir laisva aš išliksiu.
Žemės įstatymai bus mano mokytojai,
O Princai - mano gynėjai!
O Princai - mano gynėjai!

El gran Carlemany, mon Pare
dels alarbs me deslliurà,
I del cel vida em donà
de Meritxell, la gran Mare,

Princesa nasquí i Pubilla
entre dos nacions neutral
Sols resto lúnica filla
de l'imperi Carlemany.

Creient i lluire onze segles,
creient i lliure vull ser.
¡Siguin els furs mos tutors
i mos Prínceps defensors!
I mos Prínceps defensors!

Pastabos:

  • Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
  • Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
  • Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
  • Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
  • Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.

Lichtenšteino himnas

Aukštai virš jauno Reino - Oben am jungen Rhein

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Jakobas Jozefas Jauchas (Jakob Joseph Jauch)
Sukurtas: 1850 m.
Tapo himnu: 1850 m. (koreguotas 1963 m.)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Lichtenšteino himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Lichtenšteino himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aukštai virš jauno Reino
Ilsis Lichtenšteinas
Alpių aukščiuose.
Ši miela gimtinė,
Ši brangi tėvynė,
Parinkta mums buvo
Dievo išminties ranka.
Ši miela gimtinė,
Ši brangi tėvynė,
Parinkta mums buvo
Dievo išminties ranka.

Tegyvuoja Lichtenšteinas
Žydėdamas prie jauno Reino,
Džiūgaudamas ir tikėdamas!
Tegyvuoja Žemės kunigaikštis,
Tegyvuoja mūsų tėvynė,
Pančiais brolybės
Suvienyta ir laisva.
Tegyvuoja Žemės kunigaikštis,
Tegyvuoja mūsų tėvynė,
Pančiais brolybės
Suvienyta ir laisva.

Oben am jungen Rhein
Lehnet sich Liechtenstein
An Alpenhöh'n.
Dies liebe Heimatland,
Das teure Vaterland,
Hat Gottes weiser Hand
Für uns erseh'n.
Dies liebe Heimatland,
Das teure Vaterland,
Hat Gottes weiser Hand
Für uns erseh'n.

Hoch lebe Liechtenstein,
Blühend am jungen Rhein,
Glücklich und treu.
Hoch leb'der Fürst vom Land,
Hoch unser Vaterland,
Durch Buderliebe-Band
Vereint und frei.
Hoch leb'der Fürst vom Land,
Hoch unser Vaterland,
Durch Buderliebe-Band
Vereint und frei.

Pastabos:

  • Lichtenšteino himno melodija yra tokia pati, kaip ir Jungtinės Karalystės himno "Dieve, sergėk karalienę". Jungtinės Karalystės himnas yra seniausias pasaulyje. XIX a. viduryje, kuomet buvo sukurtas Lichtenšteino himnas, buvo įprasta himnų neturinčioms šalims savo himnus kurti jau esamų kitų šalių himnų pagrindu. XIX a. ir XX a. pradžioje tokią pačią "Dieve, sergėk karalienę" melodiją turėjo ir Šveicarijos bei Prūsijos (paskui ir Vokietijos) himnai.
  • Reinas yra upė, kurios aukštupyje, Alpių kalnuose, įsikūręs Lichtenšteinas.

Danijos himnas

Yra miela šalis - Der er et yndigt land

Muzikos autorius: Hansas Ernstas Kriojeris (Hans Ernst Krøyer)
Žodžių autorius: Adamas Gotlobas Olenšlėgeris (Adam Gottlob Oehlenschläger)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Danų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Danijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Danijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Yra miela šalis
Su plačiais paplūdimiais
Prie sūrių Baltijos krantų;
Prie sūrių Baltijos krantų.
Jos kalvos ir slėniai vilnija gražiai
Jos senasis vardas yra Danija
Ir ji yra Frėjos sosto salė.
Ir ji yra Frėjos sosto salė.

Senais laikais
Apsišarvavusieji čia
Ilsėjos nuo karų,
Ilsėjos nuo karų.
Ir eidavo pas priešus,
Ten ilsis kaulai jų
Po pilkapių masyvais,
Po pilkapių masyvais.

Žemė vis dar tokia graži,
Nes aplinkui jūra mėlyna
Ir augmenija žalia.
Ir augmenija žalia.
Kilnios moterys, nuostabios mergelės
Ir vyrai su vaikinais
Gyvena Danijos salose,
Gyvena Danijos salose.

Valio karaliui ir tėvynei
Valio Danijos piliečiui kiekvienam,
Darančiam ką gali,
Darančiam ką gali.
Senoji Danija žygiuos pirmyn -
Kol bukmedžio viršūnė atsispindės
Bangoje mėlynoje,
Bangoje mėlynoje.

Der er et yndigt land,
det står med brede bøge
nær salten østerstrand;
nær salten østerstrand;
det bugter sig i bakke, dal,
det hedder gamle Danmark,
og det er Frejas Sal
og det er Frejas Sal

Der sad i fordums tid
de harniskklædte kæmper,
udhvilede fra strid;
udhvilede fra strid;
så drog de frem til fjenders mén
nu hvile deres bene
bag højens bautasten
bag højens bautasten

Det land endnu er skønt,
thi blå sig søen bælter,
og løvet står så grønt;
og løvet står så grønt;
og ædle kvinder, skønne mø'r
og mænd og raske svende
bebo de danskes øer
bebo de danskes øer

Hil drot og fædreland!
Hil hver en danneborger,
som virker, hvad han kan!
som virker, hvad han kan!
Vort gamle Danmark skal bestå,
så længe bøgen spejler
sin top i bølgen blå
sin top i bølgen blå

Pastabos:

  • Frėja skandinavų (vikingų) mitologijoje – meilės, grožio, vaisingumo, burtų, karo ir mirties deivė.
  • Apsišarvavusieji - tai vikingai (normanai, žuvėdai). Danijoje anksčiau gyveno vikingai, iš ten plaukdavę užkariauti kitų kraštų. Danijos vikingai savo klestėjimo metais buvo užėmę didelę dabartinės Didžiosios Britanijos dalį.
  • Be šito nacionalinio himno Danija, kaip ir Norvegija, Naujoji Zelandija, dar turi ir atskirą Karališkąjį himną, kuris taip pat turi ir nacionalinio himno statusą.
  • Šis nacionalinis himnas dažnai atliekamas taip: pirmiausia visas pirmasis posmas, tuomet keturios paskutinės ketvirtojo posmo eilutės. Taip jis atliekamas nepriklausomai nuo to, ar yra giedamas, ar tik grojamas.
Regionai: Danija 2 komentarai