Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Kroatijos himnas

Nuostabi mūsų tėvyne - Lijepa naša domovino

Muzikos autorius: Josipas Runjaninas
Žodžių autorius: Antunas Mihanovičius
Sukurtas: 1835m. žodžiai, 1861 m. muzika
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Serbų-kroatų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Kroatijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Kroatijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nuostabi mūsų tėvyne,
Didvyrių žemė brangi,
Senos šlovės tėvyne,
Būk visados laiminga!

Brangi tiek pat, kiek ir šlovinga,
Brangi didvyrių žemė,
Brangi ten kur lygi,
Brangi, kur kalnuota.

Tekėk Sava, Drava tekėk,
Ir tu, Dunojau, galios neprarask,
Žydra jūra, pasakok pasauliui,
Kad kroatas myli savo tautą.

Tol kol saulė šildys jo suartą žemę,
Tol kol audros jo ąžuolus blaškys,
Tol kol kapas slėps jo protėvius,
Tol kol plaks gyva jo širdis!

Lijepa naša domovino,
Oj junačka zemljo mila,
Stare slave djedovino,
Da bi vazda sretna bila!

Mila, kano si nam slavna,
Mila si nam ti jedina,
Mila, kuda si nam ravna,
Mila, kuda si planina!

Teci Savo, Dravo teci,
Nit'ti Dunav silu gubi,
Sinje more, svijetu reci,
Da svoj narod Hrvat ljubi.

Dok mu njive sunce grije,
Dok mu hrašće bura vije,
Dok mu mrtve grobak krije,
Dok mu živo srce bije!

Pastabos:

  • Sava, yra upė, tekanti per Kroatijos sostinę Zagrebą. Drava ir Dunojus yra kitos didelės upės, tekančios Kroatijos pakraščiais.
  • Daina naudota kaip himnas dar gerokai iki Kroatijos nepriklausomybės: pradedant 1891 m. paroda Zagrebe. Kroatija tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, paskui – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės. Po trumpos nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo metais buvo prijungta prie Jugoslavijos. Visais tais laikais daina buvo populiari, bet oficialaus statuso neturėjo. Pirmąsyk ji tapo oficialia 1972 m., kuomet patvirtinta Kroatijos, dar esančios Jugoslavijos dalimi, himnu. 1991 m. Kroatijai tapus nepriklausoma žodžiai šiek tiek pakeisti ir daina tapo nepriklausomos Kroatijos himnu.
Filed under: Europa, Kroatija 1 Comment

Portugalijos himnas

Portugalė - A Portugesa

Muzikos autorius: Alfredas Keilis (Alfredo Keil)
Žodžių autorius: Henrique Lopes de Mendonça
Sukurtas: 1890 m.
Tapo himnu: 1910 m., 1957 m. iš įvairių versijų palikta viena oficiali
Kalba: Portugalų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Portugalijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Portugalijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Didvyriai jūrų, kilnioji rasė,
Tauta narsi, nemirtinga,
Išmušė valanda iškelti vėl aukštyn
Portugalijos spindesį
Iš atminties miglų.
O Tėvyne, girdime balsus
Didžių protėvių tavų,
Kurie ves tave į pergalę!

PRIEDAINIS:
Prie ginklų! Prie ginklų!
Žemėje ir jūroje!
Prie ginklų! Prie ginklų!
Kovoti už Tėvynę!
Prieš patrankas žengti, žengti!

Išskleiski nenugalimą vėliavą
Ryškioj šviesoj savo dangaus;
Terėks Europa visam pasauliui,
Kad Portugalija nežuvo!
Tavo laimingą žemę bučiuoja
Vandenynas, šnabždantis meile,
O tavo užkariaujanti ranka
Davė pasauliui naujus pasaulius!

PRIEDAINIS

Pasveikink saulę kylančią
Virš besišypsančios ateities;
Tegul įžeidimo aidas bus
Mūsų atgimimo ženklas.
Tos galingos aušros spinduliai
Lyg motinos bučiniai
Mus gina ir mums padeda
Atlaikyti likimo žaizdas.

PRIEDAINIS

Heróis do mar, nobre povo,
Naçao valente, imortal,
Levantai hoje de novo
Os esplendor de Portugal
Entre as brumas da memória.
Ó Pátria sente-se a voz
Dos teus egrégios avós
Que há-de guiar-te à vitória.

PRIEDAINIS:
Às armas! Às armas!
Sobre a terra, sobre o mar!
Às armas! Às armas!
Pela Pátria lutar!
Contra os canhões marchar, marchar!

Desfralda a invicta bandeira
À luz viva do teu céu
Brade a Europa à terra inteira
Portugal não pereceu!
Beija o solo teu jucundo
O oceano a rujir d'amor;
E o teu braço vencedor
Deu mundos novos ao mundo!

PRIEDAINIS

Saudai o sol que desponta
Sobre um ridente porvir;
Seja o eco d'uma afronta
O sinal de ressurgir.
Raios d'essa aurora forte
São como beijos de mãe
Que nos guardam, nos sustêm,
Contra as injúrias da sorte

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Frazės Didvyriai jūrų ir davė pasauliui naujus pasaulius atmena, kad Portugalija XV ir XVI a. buvo vienas pagrindinių geografinių atradimų variklių. Portugalai atrado jūrų kelią į Indiją, kolonizavo Braziliją, pristeigė kolinijų Afrikos, Indijos, Indonezijos, Kinijos pakrantėse.
  • Įžeidimas, minimas trečiame posme – tai Jungtinės Karalystės 1890 m. pateiktas ultimatumas Portugalijai. Šiuo ultimatumu Portugalija buvo priversta atsisakyti savo teritorinių pretenzijų į Afrikos gilumos žemes tarp senesnių Portugalijos kolonijų Angolos ir Mozambiko. Taip Portugalijos valdos pietų Afrikoje buvo padalintos. Britams atiteko žemės, vėliau tapusios Rodezija, o dabar vadinamos Zambija ir Zimbabve. Nepasitenkinimas šiuo ultimatumu įkvėpė sukurti šią karingą dainą. Pirmojoje versijoje vietoje vietoje “Prieš patrankas žengti, žengti!” net giedota “Prieš britus, žengti, žengti!”.
  • Šią dainą sukūrė respublikonai, kaltinę monarchus bereikalinga kapituliacija prieš minėtą britų ultimatumą. Ši daina būdavo giedama protestuose prieš karalius, per nepavykusią 1891 m. revoliuciją. Galiausiai po sėkmingos 1910 m. revoliucijos, Portugalijai tapus respublika, daina paskelbta himnu. Iki tol Portugalija turėjo du himnus (galiojusius 1809–1834 m. bei 1834–1910 m.), abu kurių šolvino karalių.
  • Himno pavadinimas – Portugalė – įkvėptas Prancūzijos himno pavadinimo Marselietė, pradėjusio tradiciją patriotines dainas priskirti tų šalių regionams ar visoms šalims. Belgijos himnas analogiškai vadinasi Brabantietė, Puerto Riko – Borinkenietė.
Filed under: Portugalija No Comments

Turkijos himnas

Nepriklausomybės maršas - İstiklâl Marşı

Muzikos autorius: Zekis Iungioras (Zeki Üngör)
Žodžių autorius: Mechmetas Akifas Ersojus (Mehmet Âkif Ersoy)
Sukurtas: 1921 m. (žodžiai), 1932 m. (muzika)
Tapo himnu: 1921 m. (tik žodžiai), 1924 m. (pirmoji muzika), 1932 m. (pakeista muzika)
Kalba: Turkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Turkijos himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Turkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks,
Pakol bent viena liepsnojanti širdis aistringa tautoj mano neužges.
Ir tai žvaigždė mano tautos, ir per amžius ji spindės!
Ji mano ir priklauso vien tik mano tautai!

Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli,
Bet nusišypsok mano didvyrių tautai! Kam tas pyktis, kam tas įtūžis?
Mūsų tavo vardan pralietas kraujas kitaip nebus prasmingas
Nes laisvė yra absoliuti teisė mano Dievą mylinčiai tautai.

Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu,
Koks beprotis grandinėsna bandytų mane kišti? Niekinu šią mintį!
Kaip potvynis riaumojantis aš laisvas ir galingas,
Suplėšysiu kalnus, užpilsiu begalines erdves ir vis dar trykšiu.

Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom,
Bet mano sienas saugo galinga tikinčiojo krūtinė.
Suvok savo vidinę jėgą! Ir mąstyk: kaip šis tikėjimas aistringas nužudytas būt galėtų
To apdaužyto, vienadančio monstro, kurį vadini "civilizacija"?

Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose,
Šarvais paversk savo krūtinę, sustabdyk veržimąsi niekingą šį.
Nes jau greit ateis diena pažadėtos laisvės.
Kas žino? Gal rytoj? Gal dar anksčiau.

Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme!
Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių.
Tu kilnus kankinio sūnus, prisiimk gėdą, bet protėvio tu neįžeisk:
Neišleisk iš rankų šio tėvynės rojaus – net jei kas pasaulius tau žadėtų.

Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško?
Kankiniai iš visur patrykš jei tik suspausi saują žemės. Kankiniai!
Te Dievas pasiims visus ką myliu ir visus turtus jei nori,
Tegul tik neatima vienintelės tėvynės dėl pasaulio.

O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad
Mano šventovės krūtinės nepaliestų netikratikio ranka!
Muedzinų šauksmas maldai, kurio Šachada yra pamatas tikėjimo,
Skambės garsiai virš mano amžinos tėvynės.

Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies
O Viešpatie, kraujo ašaros iš kiekvienos žaizdos tekės,
Mano kūnas negyvas dvasia ištykš iš žemės!
Ir tada galbūt pakils mana galva dangun!

Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli!
Kad paskutinis kiekvieno mūsų kraujo lašas pagaliau prasmingu taptų.
Nei tu, nei mano tauta užgesinta niekados nebus,
Nes laisvė yra absoliuti teisė visad laisvai vėliavai,
Nes laisvė yra absoliuti teisė Dievą mylinčiai tautai!

Korkma! Sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak;
Sönmeden yurdumun üstünde tüten en son ocak.
O benim milletimin yıldızıdır, parlayacak!
O benimdir, o benim milletimindir ancak!

Çatma kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl;
Kahraman ırkıma bir gül... Ne bu şiddet, bu celâl?
Sana olmaz dökülen kanlarımız sonra helâl;
Hakkıdır Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım.
Hangi çılgın bana zincir vuracakmış? Şaşarım!
Kükremiş sel gibiyim: Bendimi çiğner, aşarım.
Yırtarım dağları, enginlere sığmam, taşarım.

Garb'ın âfâkını sarmışsa çelik zırhlı duvar;
Benim imân dolu göğsüm gibi serhaddim var.
Ulusun, korkma! Nasıl böyle bir îmanı boğar,
"Medeniyyet!" dediğin tek dişi kalmış canavar?

Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma sakın;
Siper et gövdeni, dursun bu hayâsızca akın.
Doğacaktır sana va'dettiği günler Hakk'ın,
Kim bilir, belki yarın, belki yarından da yakın.

Bastığın yerleri "toprak!" diyerek geçme, tanı!
Düşün altındaki binlerce kefensiz yatanı.
Sen şehîd oğlusun, incitme, yazıktır atanı:
Verme, dünyaları alsan da, bu cennet vatanı.

Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ?
Şühedâ fışkıracak toprağı sıksan, şühedâ!
Cânı, cânânı, bütün varımı alsın da Hudâ,
Etmesin tek vatanımdan beni dünyâda cüdâ.

Rûhumun senden ilâhî şudur ancak emeli:
Değmesin ma'bedimin göğsüne nâ-mahrem eli!
Bu ezanlar - ki sehâdetleri dînin temeli -
Ebedî, yurdumun üstünde benim inlemeli.

O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım;
Her cerîhamdan, İlâhi, boşanır kanlı yaşım;
Fışkırır rûh-i mücerred gibi yerden na'şım!
O zaman yükselerek Arş'a değer, belki, başım!

Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl!
Olsun artık dökülen kanlarım hepsi helâl.
Ebediyyen sana yok, ırkıma yok izmihlâl:
Hakkıdır, hür yaşamış, bayrağımın hürriyet;
Hakkıdır, Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Pastabos:

  • Purpurinė vėliava, žvaigždė, mėnulis – tai vis Turkijos simboliai. Ant Turkijos vėliavos purpuriniame fone pavaizduoti mėnulis ir žvaigždė – Islamo simboliai.
  • . Posakis Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių mini musulmonų paprotį laidoti kūnus ne karstuose, bet įvyniotus į drobules. Palaidotieji be drobulių – tai žuvę karuose (Pirmajame pasauliniame, Turkijos nepriklausomybės) ir skubiai užkasti nesilaikant jokių papročių.
  • Muedzinai yra žmonės, šaukiantys musulmonus maldai iš minaretų.
  • Šachada yra musulmoniškas tikėjimo pripažinimas. Laikoma, kad dusyk jį nuoširdžiai pasakęs kitų akivaizdoje žmogus tampa musulmonų, tai vienas penkių islamo pagrindų. Jis skamba taip: “Nėra kito dievo, tik Dievas, Mahometas – Dievo pranašas”.
  • Posakis Tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies. atmena musulmonų paprotį meldžiantis klūpant paliesti žemę kakta.
  • Himno tekstas išrinktas konkurso būdu iš 724 eilėraščių 1921 m. Dėl paskui vykusio Turkijos nepriklausomybės karo konkursas muzikai sukurti įvyko tik 1924 m., bet ši muzika išsilaikė tik iki 1932 m., kuomet buvo pakeista. Žodžiai palikti originalūs, bet paprastai giedami tik pirmi du posmai.
  • Himno sukūrimo metu Osmanų Imperija buvo ką tik pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą ir Vakarų valstybių valia padalinta, todėl himne matomas priešiškumas Vakarams (4 posmas), gynybinė pozicija (5 posmas). Tuo metu vyko Turkijos nepriklausomybės karas (1919 – 1923 m.). Jo metu Turkija atkariavo etnines turkų žemes, turėjusias būti perduotas Graikijai, Italijai ar internacionalizuotas , taip pat susigrąžino Osmanų valdytas armėnų, kurdų žemes. Nuo to laiko valdoma diktatoriaus Kemalio Atatiurko Turkija ėjo vakarietišku keliu: panaikintas arabų raštas, arabų skoliniai turkų kalboje, penktadienis, kaip šventa diena, pakeistas sekmadieniu. Visgi, himnas nepakeistas.
  • Šis himnas taip pat yra ir pasiskelbusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos himnas. Jos nepriklausomybę pripažįsta tik Turkija.

Rumunijos himnas

Nubusk, rumune! - Deşteaptă-te române!

Muzikos autorius: Antonas Panas (Anton Pann)
Žodžių autorius: Andrejus Murešianu (Andrei Mureşianu)
Sukurtas: 1848 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Rumunų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Rumunijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Rumunijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nubusk, rumune, iš mirtino miego,
Į kurį panardino barbarai tironai -
Dabar arba niekad atgims tavo likimas,
Jam tavo priešai lenksis.

Dabar arba niekad pasauliui įrodykim,
Kad šiom gyslom romėnų kraujas tebeteka,
Kad krūtinėse dar didžiuojamės vardu
Nugalėtojo mūšiuose, Trajano vardu!

Pakelk plačią kaktą ir apsidairyk aplink,
Išvysk - tarsi eglės kalnų stovi tūkstančiai vyrų stiprių,
Laukia žodžio ir šoks kaip vilkai ant avių –
Seniai, vyrai, jaunuoliai, berniukai iš kalnų, lygumų.

Stebėkit, aukštybių šešėliai – Mykolai, Steponai, Korvinai,
Rumunų tauta, jūsų provaikaitė,
Su ginklais rankose, su liepsna gyslose,
"Gyventi laisvėj arba mirty" – šaukte šaukia.

Tave pražudė blogis pavydo,
Ir akla nesantarvė prie Milcovo ir prie Karpatų,
Bet mes, kurių sielas persmeigė šventoji laisvė,
Prisiekiame, kad visad broliški išliksim.

Našlė motina Mykolo Didžio laikų
Iš sūnų rankų gauna pagalbą
Ir ašarotom akim prakeikia visus,
Kas pavojuj tokiam išdavikais pavirs.

Nuo griaustinio ir nuo titnago težus jie,
Visi kas bėgs nuo šlovingos padėties,
Kai mūs žemė - arba motina - gedulo pilna širdim,
Paprašys pereiti pro kalavijus arba per liepsnas.

Ar ne per daug dar jataganų barbarų mėnulio
Kurių mirtinas žaizdas tebejaučiam šiandien?
Dabar knutas veržiasi į mūsų tėvoniją,
Bet Viešpats liudininku bus, kad gyvi jo nepaimsim.

Ar ne per daug turėjom aklo despotizmo
Kurio jungą lyg galvijai vilkome per amžius?
Dabar žiaurieji bando vėl, aroganicijoj akloj
Atimti kalbą mūsų, bet tik žuvę atiduosim ją.

Rumunai iš keturių kraštų, dabar arba niekados
Susivienykim mintim, suisivienykim jausmu,
Skelbkim plačiam pasauliui, kad Dunojus pavogtas
Intrigomis ir prievarta, apgaulingom aferom.

Šventikai, veskite su krucifiksais mūsų krikščionišką armiją,
Jos šūkis – Laisvė, jos tikslas šventas.
Geriau mirti mūšyje, šlovėj pilnutinėj,
Negu dar sykį būt vergais senojoj žemėj!

Deșteaptă-te, române, din somnul cel de moarte,
În care te-adânciră barbarii de tirani
Acum ori niciodată croiește-ți altă soarte,
La care să se-nchine și cruzii tăi dușmani.

Acum ori niciodată să dăm dovezi în lume
Că-n aste mâni mai curge un sânge de roman,
Și că-n a noastre piepturi păstrăm cu fală-un nume
Triumfător în lupte, un nume de Traian.

Înalță-ți lata frunte și cată-n giur de tine,
Cum stau ca brazi în munte voinicii sute de mii;
Un glas ei mai așteaptă și sar ca lupi în stâne,
Bătrâni, bărbați, juni, tineri, din munți și din câmpii.

Priviți, mărețe umbre, Mihai, Ștefan, Corvine,
Româna națiune, ai voștri strănepoți,
Cu brațele armate, cu focul vostru-n vine,
Viață-n libertate ori moarte" strigă toți.

Pre voi vă nimiciră a pizmei răutate
Și oarba neunire la Milcov și Carpați
Dar noi, pătrunși la suflet de sfânta libertate,
Jurăm că vom da mâna, să fim pururea frați.

O mamă văduvită de la Mihai cel Mare
Pretinde de la fii-și azi mână d-ajutori,
Și blastămă cu lacrămi în ochi pe orișicare,
În astfel de pericul s-ar face vânzători.

De fulgere să piară, de trăsnet și pucioasă,
Oricare s-ar retrage din gloriosul loc,
Când patria sau mama, cu inima duioasă,
Va cere ca să trecem prin sabie și foc.

N-ajunge iataganul barbarei semilune,
A cărui plăgi fatale și azi le mai simțim;
Acum se vâră cnuta în vetrele străbune,
Dar martor ne de Domnul că vii nu oprimim.

N-ajunge despotismul cu-ntreaga lui orbie,
Al cărui jug de seculi ca vitele-l purtăm;
Acum se-ncearcă cruzii, cu oarba lor trufie,
Să ne răpească limba, dar morți numai o dăm.

Români din patru unghiuri, acum ori niciodată
Uniți-vă în cuget, uniți-vă-n simțiri.
Strigați în lumea largă că Dunărea-i furată
Prin intrigă și silă, viclene uneltiri.

Preoți, cu crucea-n frunte căci oastea e creștină,
Deviza-i libertate și scopul ei preasfânt.
Murim mai bine-n luptă, cu glorie deplină,
Decât să fim sclavi iarăși în vechiul nost'pământ.

Pastabos:

  • Romėnų kraujas minimas todėl, kad rumunai kildina save visų pirma iš romėnų. Rumunų kalba, kaip ir italų, ispanų ar prancūzų, yra kilusi iš lotynų kalbos. Valstybės pavadinimas “Rumunija” taip pat atmena Romą. Kitose pasaulio kalbose Rumunijos iniciatyva XX a. pradžioje oficialusis pavadinimas net pakeistas į žodžio “Romėnija” atitikmenis (pvz. angliškai anksčiau sakyta “Rumania”, dabar “Romania”, pagal “Roman” – “romėnas”). Pats himno tekstas irgi rodo sąsają su Roma: priešai vadinami barbarais, minimas Romos imperatorius Trajanas.
  • Trajanas (53 m. – 117 m.) buvo Romos Imperatorius, 101-102 m. prijungęs prie Imperijos Dakijos provinciją. Dakija buvo ten, kur dabar – Rumunija.
  • Mykolas (Mihajus) Narsusis (1558 m. – 1601 m. ) buvo viduramžių Valakijos valdovas, kurį laiką kartu valdęs ir Moldaviją bei Transilvaniją. Šios trys didelės žemės sudaro Rumuniją ir vėl jos buvo suvienytos valdant vienam nepriklausomam valdovui tik XIX a.
  • Steponas (Štefanas) Didysis ir Šventasis (1433 m. – 1504 m. ) buvo viduramžių Moldavijos valdovas, pagarsėjęs sėkimgais karais su turkais Osmanais.
  • Korvinas (Janosas Huniadis) (XV a.) buvo viduramžių Vengrijos faktinis valdovas, nugalėjęs turkus Osmanus.
  • Milcovas ir Karpatai yra geografiniai objektai, skyrę tradicines rumunų kunigaikštystes: Moldaviją, Valakiją ir Transilavniją. Milcovo upe ėjo siena tarp viduramžių Valakijos ir Moldavijos, Karpatai atskyrė Transilvaniją.
  • Jataganai barbarų mėnulio simbolizuoja Osmanų Imperiją. Mėnulis – Islamo simbolis – buvo Osmanų Imperijos vėliavoje. Jataganas – tradicinis Osmanų durklas. Osmanų Imperija ilgą laiką valdė Rumuniją.
  • Knutas yra tradicinis rusiškas botagas ir simbolizuoja Rusijos Imperiją. Rusija ne kartą istorijoje buvo užėmusi šiaurrytines Rumunijos žemes – Moldaviją.
  • Dunojus yra svarbi Europos upė, kurios žiotys – Rumunijoje.
  • Krucifiksas yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus atvaizdas, vienas krikščionybės simbolių.
  • Rumunijos himnas turi 11 posmų, bet dažniausiai atliekami tik keturi: pirmasis, antrasis, ketvirtasis ir vienuoliktasis. Pagal Rumunijos įstatymus pakanka atlikti juos. Tačiau retesnėmis progomis, pvz. per himno dieną, atliekamas ir visas himnas.
  • Šis himnas 1991 – 1994 metais buvo Moldovos (Moldavijos) himnas. Tai buvo vienas retų atvejų, kai dvi šalys dalinosi vienu himnu (panašiai kaip Graikija ir Kipras). Moldova tada planavo susijungti su Rumunija, nes iki Sovietų okupacijos 1940 m. Moldova buvo Rumunijos dalis (moldavai kalba rumunų kalba). Tačiau priešingai nei Rytų Vokietija, susijungusi su Vakarų Vokietija, galiausiai Moldova visgi liko atskira šalis bei atsisakė rumuniško simbolio – himno. Beje, Moldova šį himną naudojo ir 1917 – 1918 m., tačiau tuomet susijungė su likusia Rumunijos dalimi.
  • Prieškario ir tarpukario Rumunija naudojo monarchistinį himną “Tegyvuoja karalius”, tačiau “Nubusk, rumune!” visad buvo populiari daina. Šaltojo karo metais Rumunijoje himnas keitėsi net tris kartus, visi jie buvo komunistiniai.
Filed under: Europa, Rumunija 2 Comments

Belgijos himnas

Brabantietė - La Brabançonne

Muzikos autorius: Fransua van Kampenho (François van Campenhout)
Žodžių autorius: Luji Aleksandras Dešė (Louis-Alexandre Dechet) – prancūziški, Viktoras Solemanas (Victor Ceulemans) – olandiški
Sukurtas: 1830 m., 1860 m. pakeisti žodžiai
Tapo himnu: 1860 m., 1912 m. nustatyta, kad tik oficialus tik ketvirtas posmas
Kalba: Olandų arba prancūzų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Belgijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Belgijos olandiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Numylėtoji Belgija, šventa žeme tėvų,
Savo sielas, stiprybes mes skiriame tau.
Priimki mūs širdis, mūs kraują iš gyslų,
Būk tikslu ir darbe, ir kovoj.
Klestėki, o žeme, vienybėj tvarioj,
Visad būk savimi ir laisva,
Teisingą šūkį nesibodėdama skelbki:
Už Karalių, už Laisvę ir už Teisę.
Teisingą šūkį nesibodėdama skelbki:
Už Karalių, už Laisvę ir už Teisę.
Už Karalių, už Laisvę ir už Teisę.
Už Karalių, už Laisvę ir už Teisę.

O dierbaar België, O heilig land der vaad'ren
Onze ziel en ons hart zijn u gewijd.
Aanvaard ons hart en het bloed van onze adren,
Wees ons doel in arbeid en in strijd.
Bloei, o land, in eendracht niet te breken;
Wees immer u zelf en ongeknecht,
Het woord getrouw, dat ge onbevreesd moogt spreken:
Voor Vorst, voor Vrijheid en voor Recht.
Het woord getrouw, dat ge onbevreesd moogt spreken:
Voor Vorst, voor Vrijheid en voor Recht.
Voor Vorst, voor Vrijheid en voor Recht.
Voor Vorst, voor Vrijheid en voor Recht.

Belgijos prancūziškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

O Belgija, brangi motina,
Tau mūsų širdys, tau mūsų ginklai,
Tau mūsų kraujas, Tėvyne!
Visi prisiekiame: gyvuosi tu!
Gyvuosi amžinai didybės tu ir grožio apsupty
Ir tavo nepažeidžiamos vienybės
Nemirtingas šūkis bus:
Karalius, Teisė, Laisvė!
Nemirtingas šūkis bus:
Karalius, Teisė, Laisvė!
Karalius, Teisė, Laisvė!
Karalius, Teisė, Laisvė!

O Belgique, ô mère chérie,
A toi nos coeurs, à toi nos bras,
A toi notre sang, ô Patrie !
Nous le jurons tous, tu vivras !
Tu vivras toujours grande et belle
Et ton invincible unité
Aura pour devise immortelle :
Le Roi, la Loi, la Liberté !
Aura pour devise immortelle :
Le Roi, la Loi, la Liberté !
Le Roi, la Loi, la Liberté !
Le Roi, la Loi, la Liberté !

Belgijos vokiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

O brangi žeme, O Belgijos krašte
Tau mūsų širdys, Tau mūsų rankos,
Tau mūsų kraujas, o Tėvyne!
Prisiekiam tau, o Tėvyne!
Laimingai žydėki grožy pilnam
Tapki tuo kuo laisvė tave būti išmokė
Ir visuomet tavo sūnūs dainuos:
Teisei ir Karaliui ir Laisvei valio!
Ir visuomet tavo sūnūs dainuos:
Teisei ir Karaliui ir Laisvei valio!
Teisei ir Karaliui ir Laisvei valio!
Teisei ir Karaliui ir Laisvei valio!

O liebes Land, o Belgiens Erde,
Dir unser Herz, Dir unsere Hand,
Dir unser Blut, o Heimaterde,
wir schwören's Dir, o Vaterland!
So blühe froh in voller Schöne,
zu der die Freiheit Dich erzog,
und fortan singen Deine Söhne:
Gesetz und König und die Freiheit hoch!
und fortan singen Deine Söhne:
Gesetz und König und die Freiheit hoch!
Gesetz und König und die Freiheit hoch!
Gesetz und König und die Freiheit hoch!

Pastabos:

  • Pirmiau atsirado prancūziški himno žodžiai. Jie buvo nukreipti prieš Olandiją. 1860 m. šie antiolandiški žodžiai sušvelninti, o nuo 1912 m. oficialus tik paskutinis posmas.
  • Pirmasis dainos pavadinimas – “Briuselietė” (La Bruxelloise). Matyt jis sugalvotas pagal analogiją su vienu pirmųjų pasaulio himnų, kaimyninės Prancūzijos “Marseliete”. Vėliau pavadinimas pakeistas į “Brabantietė”, kad apimtų platesnį regioną (Brabantas – kraštas, kuriame yra ir Briuselis, o taip pat ir kiti svarbūs Belgijos miestai: Antverpenas, Liuvenas).
  • Šūkis “Karalius, Teisė, Laisvė” – akivaizdi aliuzija į prancūzų šūkį “Laisvė, Lygybė, Brolybė”.
  • Dažniausiai giedami prancūziškas (orginalus) ir olandiškas tekstai. Vokiškasis tekstas taip pat giedamas, nes po Pirmojo pasaulinio karo Belgija prisijungė dalį Vokietijos žemių, kur gyvena vokiečiai. Šiame tinklapyje paeiliui giedamos visos trys versijos: prancūziška, tada vokiška, tada olandiška. Žodžių reikšmės skirtingomis kalbomis artimos viena kitai kiek tik leidžia poreikis išlaikyti rimą ir ritmą.
Filed under: Belgija, Europa 4 Comments

Slovakijos himnas

Žaibas žybsi virš Tatrų - Nad Tatrou sa blýska

Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Jankas Matuška (Janko Matúška)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1918 m. (pirmasis jo posmas tapo Čekoslovakijos himno antruoju posmu), 1993 m. (abu posmai tapo Slovakijos himnu)
Kalba: Slovakų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Slovakijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Slovakijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Žaibas žybsi virš Tatrų,
Perkūnas pašėlusiai muša,
Žaibas žybsi virš Tatrų,
Perkūnas pašėlusiai muša,
Sustabdykime juos, broliai,
Jiems tiesiog išnykus,
Slovakai prisikels.
Sustabdykime juos, broliai,
Jiems tiesiog išnykus,
Slovakai prisikels.

Mūsų Slovakija
Giliai miegojo.
Mūsų Slovakija
Giliai miegojo.
Bet perkūno žaibas
Kelia ją
Prabusti.
Bet perkūno žaibas
Kelia ją
Prabusti.

Nad Tatrou sa blýska,
hromy divo bijú.
Nad Tatrou sa blýska,
hromy divo bijú.
Zastavme ich, bratia,
veď sa ony stratia,
Slováci ožijú.
Zastavme ich, bratia,
veď sa ony stratia,
Slováci ožijú.

To Slovensko naše
posiaľ tvrdo spalo.
To Slovensko naše
posiaľ tvrdo spalo.
Ale blesky hromu
vzbudzujú ho k tomu,
aby sa prebralo.
Ale blesky hromu
vzbudzujú ho k tomu,
aby sa prebralo.

Pastabos:

  • Himnas (jo pirmasis posmas) seniau vartotas kaip Čekoslovakijos himno antrasis posmas (su vienu nedideliu skirtumu) tekste.
  • Himno žodžius sukūrė studentas, dalyvavęs 1844 m. žygyje iš Bratislavos į Levočą. Šis žygis, driekęsis ir per Tatrus (aukščiausius Slovakijos kalnus) buvo protestas prieš patriotiškų pažiūrų dėstytojo atleidimą (tuo metu Slovakija buvo Austrijos Imperijos sudėtyje).
  • Dainą sudaro keturi posmai, bet tik du jų paskelbti himnu.
Filed under: Europa, Slovakija 3 Comments

Čekijos himnas

Kur namai mano? - Kde domov můj?

Muzikos autorius: Frantisekas Janas Škroupas
Žodžių autorius: Josefas Kajetanas Tylas
Sukurtas: 1834 m.
Tapo himnu: 1918 m. (Čekoslovakijos himno pirmuoju posmu), 1993 m. (Čekijos himnu)
Kalba: Čekų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Čekijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Čekijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Kur namai mano, kur namai mano?
Vanduo riaumoja virš pievų,
Pušys šnabžda virš uolų,
Sode žiedai spindi,
Rojus žemėje džiugina akis!
Tai nuostabi žemė,
Čekų žemė, namai mano,
Čekų žemė, namai mano!

Kde domov můj, kde domov můj?
Voda hučí po lučinách,
bory šumí po skalinách,
v sadě skví se jara květ,
zemský ráj to na pohled!
A to je ta krásná země,
země česká domov můj,
země česká domov můj!

Pastabos:

  • Nuo 1918 m. iki 1993 m. šitas himnas sudarė pirmąjį Čekoslovakijos himno posmą. Priešingai daugeliui Rytų Europos himnų įsigalėjus komunistams šis nebuvo pakeistas ar uždraustas. Antrasis Čekoslovakijos himno posmas buvo slovakiškas. Dabar tai - Slovakijos himnas.
  • Himnas yra ištrauka iš operos "Fidlovačka aneb Žádný hněv a žádná rvačka".
Filed under: Čekija, Europa No Comments

Juodkalnijos himnas

O, ryški gegužio aušra - Oj, svijetla majska zoro

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Sekula Drljevičius (Sekula Drljević)
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Juodkalniečių (faktiškai tapati serbų-kroatų kalbai)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Juodkalnijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Juodkalnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

O, ryški gegužio aušra,
O, ryški gegužio aušra,
Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama.

Mes - sūnūs tavo uolų,
Mes - sūnūs tavo uolų
Ir sergėtojai tavo dorybės,
Ir sergėtojai tavo dorybės.

Mylime jus, uolėtosios kalvos
Ir baugieji jūsų slėniai,
Niekad nepatyrę
Gėdingų vergijos pančių.

Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama.

O, ryški gegužio aušra,
O, ryški gegužio aušra,
Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama,

Kol vienybė duoda sparnus
Mūsų Lovceno reikalui
Ji neš didybę ir garbę
Numylėtai gimtinei.

Mūsų bangų upė
Įtekanti į dvi jūras
Į vandenyną neš balsą:
"Juodkalnija - amžina".

Į vandenyną neš balsą:
"Juodkalnija - amžina".

"Juodkalnija - amžina".

Oj svijetla majska zoro
Oj svijetla majska zoro
Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Sinovi smo tvog stijenja
Sinovi smo tvog stijenja
I čuvari tvog poštenja
I čuvari tvog poštenja

Volimo vas, brda tvrda,
I stravične vaše klance
Koji nikad ne poznaše
Sramotnoga ropstva lance

Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Oj svijetla majska zoro
Oj svijetla majska zoro
Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Dok lovćenskoj našoj misli
Naša sloga daje krila
Biće gorda, biće slavna
Domovina naša mila

Rijeka će naših vala
Uskačući u dva mora
Glas nositi okeanu
Da je vječna Crna Gora

Glas nositi okeanu
Da je vječna Crna Gora

Da je vječna Crna Gora

Pastabos:

  • Tai - liaudies daina ir jos versijų - daugybė. XIX a. ir XX a. pradžioje juodkalniečiai save laikė serbais. Jų šalis buvo nepriklausoma, kai Serbiją tebevaldė Osmanų Imperija. Todėl XIX a. šios dainos versijoje "O ryški heroizmo aušra" giedota, kad "Tik tu likai laisva serbų tautai". Kai 2004 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos jau vyravo nuomonė, kad juodklaniečiai - atskira tauta, todėl pasirinktas dabartinis himno tekstas. Tai sukėlė Juodkalnijos serbų nepasitenkinimą.
  • Lovcenas yra 1749 metrų aukščio kalnas Juodkalnijoje. Tai būtent ir yra tas "Juodasis kalnas", nuo kurio visa šalis pavadinta Juodkalnija. Tame nacionaliniame parke palaidotas Juodkalnijos valdovas (kunigaikštis-vyskupas) Petras II Petrovičius-Njegošas, netoliese yra Juodkalnijos karališkosios šeimos gimtinė.
Filed under: Europa, Juodkalnija 1 Comment

Ispanijos himnas

Ispanijos nacionalinis himnas - Himno Nacional Español

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1761 m.
Tapo himnu: 1770 m., 1931 m. panaikintas, 1939 m. sugrąžintas

Klausykite Ispanijos himno:

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Pastabos:

  • Ispanijos himnas neturi žodžių. Istoriškai buvo naudojami žodžiai: vieni valdant karaliui Alfonsui XIII (1886 – 1931 m.), kiti valdant Fransiskui Frankui (1939 – 1975 m.). Tačiau nė vieni šių žodžių nebuvo oficialūs. Dabar anie žodžiai siejami su diktatūromis, todėl nebenaudojami. Siūlymai parašyti naujus žodžius dažni, bet bandymai nepavyko. Patriotiniai žodžiai daliai visuomenės nepriimtini, o tautinėms mažumoms, kaip baskai, galisai ar katalonai, dažnai nepriimtini bet kokie ispaniški žodžiai. Todėl Ispanijos himnas – vienas paskutiniųjų himnų, neturinčių žodžių.
  • Yra ilgesnė ir trumpesnė versijos. Ilgesnėje (jos galite paklausyti čia) kai kurie muzikiniai motyvai kartojami kelis kartus. Ši versija privalo būti atliekama karaliui. Trumpesnėje šitų pakartojimų nėra. Ji atliekama princams, ministrui pirmininkui, taip pat per sporto varžybas.
  • Muzika greičiausiai sukurta ne Ispanijoje.
  • Seniau himnas buvo vadinamas "Karališkasis maršas" (Marcha Real) arba "Grenadierių maršas" (Marcha Granadera).
Filed under: Europa, Ispanija 2 Comments

Armėnijos himnas

Tėvų žeme - Մեր Հայրենիք

Muzikos autorius: Barsehas Kanačianas
Žodžių autorius: Mikaelis Nalbandianas
Sukurtas: XIX a.
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Armėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Armėnijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Armėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Tėvų žemė laisva, nepriklausoma,
Ištvėrusi nuo amžiaus lig amžiaus.
Jos sūnūs ir dukros dabar skelbia
Nepriklausomą ir laisvą Armėniją.
Jos sūnūs ir dukros dabar skelbia
Nepriklausomą ir laisvą Armėniją.

Broli, imk šią vėliavą,
Ją savom rankomis sukūriau
Bemiegėmis naktimis
Ir savo ašaromis išskalbiau.
Bemiegėmis naktimis
Ir savo ašaromis išskalbiau.

Žiūrėk, ji turi tris spalvas -
Vienas šventas simbolis.
Težėrės ji priešais priešą,
Per amžius teklestės Armėnija!
Težėrės ji priešais priešą,
Per amžius teklestės Armėnija!

Mirtis - visur tokia pati,
Žmogus tik sykį gimsta - kad numirtų,
Bet tebus palaimintas atiduodąs gyvybę
Vardan savo tautos laisvės.
Bet tebus palaimintas atiduodąs gyvybę
Vardan savo tautos laisvės.

Մեր Հայրենիք, ազատ անկախ,
Որ ապրել է դարէ դար
Յուր որդիքը արդ կանչում է
Ազատ, անկախ Հայաստան։
Յուր որդիքը արդ կանչում է
Ազատ, անկախ Հայաստան։

Ահա եղբայր քեզ մի դրոշ,
Զոր իմ ձեռքով գործեցի
Գիշերները ես քուն չեղա,
Արտասուքով լվացի։
Գիշերները ես քուն չեղա,
Արտասուքով լվացի։

Նայիր նրան երեք գույնով,
Նվիրական մեկ նշան
Թող փողփողի թշնամու դեմ
Թող միշտ պանծա Հայաստան։
Թող փողփողի թշնամու դեմ
Թող միշտ պանծա Հայաստան։

Ամենայն տեղ մահը մի է
Մարդ մի անգամ պիտ' մեռնի,
Բայց երանի՝ որ յուր ազգի
Ազատության կզոհվի։
Բայց երանի՝ որ յուր ազգի
Ազատության կզոհվի։

Pastabos:

  • Himnas remiasi XIX a. kūriniu apie italę mergaitę.