Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Palestinos himnas

Fidajus arba Intifados himnas - فدائي

Muzikos autorius: Ali Ismaelis
Žodžių autorius: Saidas Al Muzainas
Sukurtas:
Tapo himnu: 1972 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Palestinos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Palestinos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Tėvyne, Tėvyne
Tėvyne, mano žeme, mano protėvių žeme.
Fidajai, fidajai,
Fidajai, mano žmonės, amžinybės žmonės.

Savo valia ir įtūžiu, keršto vulkanu,
Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų,
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.

PRIEDAINIS

Su siaučiančiais vėjais ir šaudančiais ginklais,
Su ryžtingais žmonėm ir kovinga žeme,
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.

PRIEDAINIS

Vėliavos šešėlyje prisiekdamas
Savo žeme, žmonėmis ir deginančiu skausmu
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.

PRIEDAINIS:
بلادي بلادي
بلادي يا أرضي يا أرض الجدود
فدائي فدائي
فدائي يا شعبي يا شعب الخلود

بعزمي وناري وبركان ثاري
وأشواق دمي لأرضي وداري
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود

PRIEDAINIS

بعزم الرياح ونار السلاح
وإصرار شعبي بأرض الكفاح
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود

PRIEDANIS

حق القسم تحت ظل العلم
بأرضي وشعبي ونار الألم
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود

Pastabos:

  • Fidajus yra sunkiai verčiamas arabiškas žodis, reiškiantis "Žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę" (dėl mylimojo, šeimos, tėvynės, tikėjimo).
  • Intifada arabų k. reiškia "pasipriešinimas". Taip vadinamas aktyvus palestiniečių pasipriešinimas prieš Izraelio okupaciją 1987-1993 m. ir 2000-2005 m. Palestiniečiai streikuodavo, boikotuodavo Izraelio produktus, mėtydavo akmenis į Izraelio tankus ir t.t., kas sulaukdavo Izraelio armijos atsako (per intifados periodus vienam žuvusiam žydui tekdavo nuo 5 iki 10 žuvusių palestiniečių).
  • Himno tekstas (žodžiai "iki grįšiu", "Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų") atspindi palestiniečių masinę tremtį. 1948 m. Izraelis užėmė didžiąją dalį istorinės Palestinos (78%); dalis palestiniečių nužudyta, o dauguma priversti išvykti be teisės sugrįžti. Šių Palestinos tremtinių ir jų palikuonių šiandien yra 5 milijonai - teisė jiems grįžti yra viena kertinių Izraelio-Palestinos konflikto ašių. Palestiniečiai laiko, kad yra neteisinga, kad Izraelis duoda pilietybę bet kuriam žydų religijos žmogui - net tokiam, kurio protėviai niekada ten negyveno - bet neleidžia grįžti ilgiau nei tūkstantį metų tuose kraštuose gyvenusiems palestiniečiams. Tuo tarpu žydai mano, kad didelio skaičiaus palestiniečių sugrįžimas padarytų Izraelį nebe žydų valstybe. Daug palestiniečių tremtinių nesiintegruoja vietose, kur dabar gyvena, nes tikisi kada nors grįžti į Palestiną, simboliškai saugo savo senųjų namų Palestinoje raktus ir pan.
  • Didžioji dalis himno teksto atspindi Izraelio okupaciją. 1967 m. Izraelis okupavo ir likusią istorinės Palestinos dalį (22% - Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą). Pastarųjų teritorijų gyventojai jau nebuvo išvaryti, bet pilietybės ir pilietinių teisių negavo (šiandien tokių palestiniečių yra apie 3,5 mln.). Nuo to laiko jie nuolat priešinosi, kovodami dėl laisvės.
  • Palestinoje taip pat populiari daina "Gimtinė", nuo 2004 m. esanti Irako himnu. Kol Palestina buvo Jungtinės Karalystės kolonija (iki 1948 m.) ši palestiniečio autoriaus daina naudota kaip himnas.

Makedonijos himnas

Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија

Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šiandien virš Makedonijos
Nauja laisvės saulė aušta,
Makedonai kovoja
Už savo teises!
Makedonai kovoja
Už savo teises!

Dabar vėl plazda
Kruševo Respublikos vėliava,
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!

Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja
Naujas dainas, naujus atbudimus,
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!

Денес над Македонија се раѓа
ново сонце на слободата
Македонците се борат
за своите правдини!
Македонците се борат
за своите правдини!

Одново сега знамето се вее
на Крушевската Република
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!

Горите Македонски шумно пеат
нови песни, нови весници
Македонија слободна
слободна живее!
Македонија слободна
слободна живее!

Pastabos:

  • Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
  • Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
  • Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.

Afganistano himnas

Nacionalinis himnas - ملي سرود

Muzikos autorius: Babrakas Vasa
Žodžių autorius: Abdul Bari Džahanis
Sukurtas: 2006 m.
Tapo himnu: 2006 m.
Kalba: Puštūnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Afganistano himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Afganistano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Ši žemė - Afganistanas,
Pasididžiavimas kiekvieno afgano,
Taikos žemė, kardo žemė,
Narsuoliai visi jos sūnūs.

Tai šalis kiekvienai genčiai:
Žemė balučų ir uzbekų,
Puštūnų ir chazarų,
Turkmėnų ir tadžikų.

Su jais arabų ir godžarų,
Pamyrų, nuristaniečių,
Barahavių ir kizilbašų
Ir aimakų, ir pašajų.

Ši žemė švies per amžius
It saulė žydrame danguj,
Azijos krūtinėje
Per amžius ji bus širdimi.

Seksime vieną Dievą,
Sakome "Dievas didis",
Sakome "Dievas didis",
Sakome "Dievas didis".

دا وطن افغانستان دى
دا عزت د هر افغان دى
كور د سولې، كور د تورې
هر بچى يې قهرمان دى

دا وطن د ټولو كور دى
د بلوڅو، د ازبكو
پــښــتــنو او هزاراو
د تركمنو، د تاجكو

ور سره عرب، ګوجر دي
پاميريان، نورستانيان
براهوي دي، قزلباش دي
هم ايماق، هم پشايان

دا هيواد به تل ځلېږي
لكه لمر پر شنه آسمان
په سينې كې د آسيا به
لكه زړه وي جاويدان

نوم د حق مو دى رهبر
وايو الله اكبر
وايو الله اكبر
وايو الله اكبر

Pastabos:

  • Himnas sukurtas po 2004 m. paskelbto konkurso. Konkurso reikalavimai: kad himne būtų išvardytos visos šalies tautybės (tai padaryta 2-3 posmuose) bei būtų minima frazė "Dievas didis" (5 posmas). Taip siekta, kad visos tautos nuo ~44% sudarančių puštūnų iki nė 1% neturinčių mažumų jaustųsi, kad šalis yra ir jų, o taip pat, kad nebūtų manoma, jog naujai valdžiai nebesvarbi religija.
  • 1999 m. - 2002 m. Afganistanas buvo vienintelė šalis, neturėjusi himno, nes šalį valdė islamistinė Talibano organizacija. Pagal jos griežtą vahabistinę islamo interpretaciją muzika buvo draudžiama. Šiandien žiūrima laisviau, bet frazės "Dievas didis" dainavimas pagal muziką himne vis tiek kontraversiškas.
  • Nors ir stengtasi išvardyti visas tautybes šioje itin daugiatautėje šalyje kontraversijų vis tiek kilo: smulkiausios mažumos nebuvo įvardytos, be to, himnas giedamas tik puštūnų kalba.
  • Pilietinius karus ir Sovietų Sąjungos okupaciją patyręs Afganistanas kaip jokia kita šalis buvo priverstas mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito: monarchijos, komunizmo, islamizmo, vakarietiškos demokratijos. Tad himnų jis turėjo itin daug: nuo 1926 m. net šešis, vienas kurių galiojo du skirtingus periodus.
  • Pirmasis Afganistano himnas buvo muzikinis pasveikinimas karaliui. Antrasis (1943-1973 m.), turėjo žodžius, kurie išimtinai šlovino karalių ("Mūsų narsus ir brangus Karaliau, / mes tavo ištikimi pasekėjai, / mes tavo sūnūs(...)"). Panaikinus monarchiją 1973-1978 m. gyvavo himnas, akcentavęs Afganistaną, respubliką, vienybę ir tautą (religija neminėta: "(...)Tol kol bent vienas afganas kvėpuos / Bus šis Afganistanas / Tegyvuoja afganų tauta / Tegyvuoja respublika(...)"). Atėjus sovietams sukurtas komunistinis himnas, gyvavęs 1978-1992 m., šlovinęs darbininkus, valstiečius, lygybę ir revoliuciją ("Mūsų revoliucinė gimtinė / Dabar darbininkų rankose, / Liūtų palikimas / Valstiečiams priklauso, / Tironijos amžius praėjo, / Darbininkų - prasidėjo"). Afganistanui išsivadavus himnu tapo prieš sovietus kovojusių partizanų karo daina: čia minimas islamas, džihadas, išsivadavimas, laisvė ("Lyg tikėjimo strėlė džihado arenoje / (...) Laisvės šalis Afganistanas / Sutrauko pasaulio engiamųjų grandines / Dievas didis! Dievas didis! Dievas didis!"). Ji galiojo nuo 1992 m. iki 1999 m. buvo panaikinta Talibano, paskui, nuvertus Talibaną, vėl nuo 2002 m. iki 2006 m. Tais metais patvirtintas konkurso būdu išrinktas naujas, taikesnis himnas.

Pietų Korėjos himnas

Patriotinė daina - 애국가

Muzikos autorius: Jun Či Ho / An Čan Ho
Žodžių autorius: An Yk Tai
Sukurtas: 1896 m. (žodžiai), 1935 m. (dabartinė muzika)
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Pietų Korėjos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Pietų Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Iki sudūlės Paektu kalnas ir Rytų jūra nuseks
Dieve saugoki ir ginki mūsų šalį!

PRIEDAINIS:
Kinrožė ir trys tūkstančiai li kalnų ir upių
Korėjiečiai - į Korėjos kelią, būkim jam ištikimi!

Kaip pušis Namsano viršukalnėj atlaiko vėjus ir speigus
Tarsi šarvuota - taip ir mūsų vis atgimstanti dvasia.

PRIEDAINIS

Rudenio dangūs tušti ir platūs, aukšti ir be debesų;
Ryškus mėnulis lyg mūsų širdys, vientisas ir tiesus.

PRIEDAINIS

Su šia dvasia mintyse visą ištikimybę pašvęskime -
Kančioje ir džiaugsme - Tėvynės meilei.

PRIEDAINIS

동해 물과 백두산이 마르고 닳도록
하느님이 보우하사 우리나라 만세

PRIEDAINIS:
무궁화 삼천리 화려 강산
대한 사람 대한으로 길이 보전하세

남산 위에 저 소나무 철갑을 두른 듯
바람서리 불변함은 우리 기상일세

PRIEDAINIS

가을 하늘 공활한데 높고 구름 없이
밝은 달은 우리 가슴 일편단심일세

PRIEDAINIS

이 기상과 이 맘으로 충성을 다하여
괴로우나 즐거우나 나라 사랑하세

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Paektu kalnas yra aukščiausias Korėjos kalnas (2744 m). Šiandien šis ugnikalnis yra Šiaurės Korėjoje, bet kiekviena Korėja laiko save teisėta visos Korėjos valdžia, be to, himnas sukurtas iki padalinimo.
  • Rytų jūra yra Japonijos jūra. Korėjiečiai ją vadina kitaip (net ir rašydami ne savo kalba), nes ji jiems - rytuose. Korėjiečiai laikosi pozicijos, kad pavadinimas "Japonijos jūra" užsiliko nuo kolonializmo, kuomet Korėja buvo Japonijos kolonija ir ši jūra iš visų pusių buvo apsupta Japonijos.
  • Kinrožė yra Pietų Korėjos nacionalinė gėlė.
  • Li arba ri yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien Kinijoje prilygintas 500 metrų, Korėjoje - 392,72 metro. Tad 3000 li yra 1178 kilometrai - apytikslis Korėjos pusiasalio ilgis.
  • Namsanas reiškia "Pietų kalnas" ir taip vadinami įvairūs Korejos kalnai, tarp jų esantis Seule bei Gjeončiu nacionaliniame parke.
  • Pietų ir Šiaurės Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.
  • Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja. Korėja tada buvo kolonizuota Japonijos, tad himnas buvo draudžiamas ir jį pripažino tik vyriausybė tremtyje, o 1948 m. išvadavus šalį jis tapo oficialiu.

Vengrijos himnas

Giesmė - Himnusz

Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Viešpatie, laimink Vengrijos tautą
Savo gėrybėmis bei malone
Ištiesk jai serginčią ranką -
Kovose su priešais
Vis draskomai pikto likimo -
Suteik jai atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Išauginai mūs protėvius
Virš šventų viršukalnių Karpatų
Per tave nuostabi tėvynė iškovota
Bendeguzo sūnums
Kur vilnija upės
Tisa ir Dunojus
Didvyrio Arpado palikuonys
Šaknis įleidę ten žydės.

Mums kumanų lygumose
Subrandinai kviečius,
Tokajaus vynuogynuose
Prilašinai saldaus nektaro,
Mūsų vėliavą įsmeigdavai
Dažnai virš turkų apkasų -
Ir po Matjašo armija žliumbė
Išdidus Vienos fortas.

Ak, bet dėl mūsų nuodėmių
Pyktis užgimė Tavo krūtinėj
Ir smogei žaibu
Iš griaudinčios debesijos.
Plėšikų mongolų strėlių
Spiečius mums pasiuntei,
Paskui turkų vergišką jungą
Ant pečių užsikrovėm.

O, kaip dažnai iš lūpų
Osmano barbarų tautos
Virš nugalėtos mūsų armijos lavonų
Liejos pegalės daina!
Kaip dažnai tavieji sūnus puldavo,
Gimtine, ant krūtinės tau,
Ir dėl jų tapai tu
Urna nuosavų vaikų.

Bėglys slapstėsi, iš paskui jam
Į olą kardas atlėkė.
Visur ieškojo jis - niekur nerado
Nei namų, nei tėvynės:
Į kalną įkopia, į slėnį nulipa,
Liūdesys ir neviltis jo bendražygiai,
Kraujo jūra jam po kojom,
Liepsnų vandenynas virš galvos.

Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar,
Linksmybės, džiaugsmas išplasnojo
Mirties aimanos ir verksmas
Aidi vis jų vietoje šiandien.
Ir ak! Laisvė nesužydi
Ant žuvusiųjų kraujo;
Kankinančios vergovės ašaros
Byra iš našlaičių atšalusių akių!

Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus
Svaidomus pavojaus bangose
Ištiesk jiems serginčią ranką
Agonijos jūroje
Vis draskomiems pikto likimo -
Suteik jiems atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Isten, áldd meg a magyart
Jó kedvvel, bőséggel,
Nyújts feléje védő kart,
Ha küzd ellenséggel;
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Őseinket felhozád
Kárpát szent bércére,
Általad nyert szép hazát
Bendegúznak vére.
S merre zúgnak habjai
Tiszának, Dunának,
Árpád hős magzatjai
Felvirágozának.

Értünk Kunság mezein
Ért kalászt lengettél,
Tokaj szőlővesszein
Nektárt csepegtettél.
Zászlónk gyakran plántálád
Vad török sáncára,
S nyögte Mátyás bús hadát
Bécsnek büszke vára.

Hajh, de bűneink miatt
Gyúlt harag kebledben,
S elsújtád villámidat
Dörgő fellegedben,
Most rabló mongol nyilát
Zúgattad felettünk,
Majd töröktől rabigát
Vállainkra vettünk.

Hányszor zengett ajkain
Ozman vad népének
Vert hadunk csonthalmain
Győzedelmi ének!
Hányszor támadt tenfiad
Szép hazám, kebledre,
S lettél magzatod miatt
Magzatod hamvvedre!

Bújt az üldözött, s felé
Kard nyúlt barlangjában,
Szerte nézett s nem lelé
Honját e hazában,
Bércre hág és völgybe száll,
Bú s kétség mellette,
Vérözön lábainál,
S lángtenger fölette.

Vár állott, most kőhalom,
Kedv s öröm röpkedtek,
Halálhörgés, siralom
Zajlik már helyettek.
S ah, szabadság nem virul
A holtnak véréből,
Kínzó rabság könnye hull
Árvánk hő szeméből!

Szánd meg Isten a magyart
Kit vészek hányának,
Nyújts feléje védő kart
Tengerén kínjának.
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Pastabos:

  • Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
  • Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
  • Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
  • Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
  • Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
  • Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
  • Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
  • Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
  • Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
  • Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
  • Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.

Filipinų himnas

Išrinktoji žemė - Lupang Hinirang

Muzikos autorius: Chulianas Felipė
Žodžių autorius: Felipė Padilja de Leonas
Sukurtas: 1898 m. (muzika), 1956 m. (tagalogiški žodžiai)
Tapo himnu: 1898 m. (tik muzika), 1899 m. (su ispaniškais žodžiais), 1938 m. (su angliškais žodžiais), 1948 m. (su kitais tagalogiškais žodžiais), 1956 m. ir 1962 m. žodžiai dar koreguoti
Kalba: Tagalogų (filipiniečių)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Filipinų himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Filipinų himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Numylėta šalis,
Perlas rytų,
Aistra širdies
Tavoj krūtinėj amžina.

Išrinktoji žemė,
Drąsuolių lopšys tu esi.
Užkariautojams -
"Jūs nelaimėsite niekad".

Per jūras ir kalnus,
Per orą ir žydrynes dangaus
Driekiasi eilėraščio ir dainos spindesys
Numylėtajai laisvei.

Žybsnis tavo vėliavos
Pergalingai spindi.
Jos žvaigždės ir saulė
Amžiais nenublės.

Žeme saulės, šlovės ir meilės,
Gyvenimas tavose rankose - tai rojus.
Ir mums džiugu, jei pasirodys okupantai,
Žūti už tave.

Bayang Magiliw,
Perlas ng Silanganan
Alab ng puso
Sa dibdib mo'y buhay

Lupang Hinirang,
Duyan ka ng Magiting,
Sa manlulupig
Di ka pasisiil.

Sa dagat at bundok,
Sa simoy at sa langit mong bughaw,
May dilag ang tula
At awit sa paglayang minamahal

Ang kislap ng watawat mo'y
Tagumpay na nagniningning;
Ang bituin at araw niya,
Kailan pa ma'y di magdidilim

Lupa ng araw, ng luwalhati't pagsinta,
Buhay ay langit sa piling mo,
Aming ligaya, na pag may mang-aapi,
Ang mamatay nang dahil sa iyo.

Pastabos:

  • Žvaigždės ir saulė turimo somenyje keturios Filipinų vėliavoje vaizduojamos žvaigždės, apsupusios saulę.
  • Filipinų himnui priklauso pasaulio rekordas: daugiausiai kartų buvo pakeisti jo oficialūs žodžiai, nors melodija palikta ta pati. Būta net 5 oficialių tekstų 3 kalbomis. Iki 1898 m. Filipinai buvo Ispanijos kolonija, nuo tų metų karo - JAV kolonija. Bet ispanų kalba kurį laiką dar vyravo kaip "intelektualų kalba", tad 1898 m. sukūrus himną 1899 m. jam dar sugalvotas ispaniškas tekstas (kareivio Chosė Palmos) ir jis tapo oficialiu. 1938 m. oficialiu tekstu tapo naujas angliškas tekstas (Merės Lein ir Senatoriaus Kamiljo Osijaso). 1948 m. Filipinai tapo nepriklausomi, tad patvirtintas tagalogiškas tekstas. Tačiau jis dar tenkino ne visus, tad 1954 m. sudaryta komisija tekstui koreguoti, tai padaryta 1956 m., tačiau 1962 m. tekstas dar kartą keistas.

Maltos himnas

Maltos giesmė - L-Innu Malti

Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą -
Sergėk, Dieve Viešpatie, kaip visuomet ją sergėjai,
Atminki ją - kurią tu apglėbei šviesa.

Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo,
Duok gailesčio jos šeimininkams ir stiprybės darbininkams,
Kad ištikimai, teisingai ir garbiai tarnautume, darnūs maltiečiai.

Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha,
Ħares, Mulej, kif dejjem Int ħarist:
Ftakar li lilha bl-oħla dawl libbist.

Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha,
Rodd il-ħniena lis-sid, saħħa 'l-ħaddiem:
Seddaq il-għaqda fil-Maltin u s-sliem.

Pastabos:

  • Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
  • Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).

Moldovos (Moldavijos) himnas

Mūsų kalba - Limba noastră

Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mūsų kalba yra lobis kurs kyla
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis
Tarp žmonių, atbundančių
Iš mirtino miego - be įspėjimo,
Tarsi epų narsuolių.

Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas
Amžinai žaliuojančių girių,
Švelnios Dniestro upės vilnys
Pridengiančios ryškų spindesį žvaigždžių.

Mūsų kalba yra šventesnė už šventą,
Protėvių žodžiai ir pamokslai
Nuolat išverkiami ir apdainuojami
Mūsų žmonių namuose.

Ir lobis pakils staiga
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Limba noastră-i o comoară
În adîncuri înfundată
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Limba noastră-i foc ce arde
Într-un neam, ce fără veste
S-a trezit din somn de moarte
Ca viteazul din poveste.

Limba noastră-i frunză verde,
Zbuciumul din codrii veşnici,
Nistrul lin, ce-n valuri pierde
Ai luceferilor sfeşnici.

Limba noastra-i limbă sfîntă,
Limba vechilor cazanii,
Care-o plîng şi care-o cîntă
Pe la vatra lor ţăranii.

Răsări-va o comoară
În adîncuri înfundată,
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Pastabos:

  • Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
  • Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
  • Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.

Maroko himnas

Giesmė Šarifui - النشيد الشريف

Muzikos autorius: Leo Morganas
Žodžių autorius: Ali Skalis Huseinas
Sukurtas: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maroko himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Maroko himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Laisvės fontane,
Šviesos šaltini,
Kur susitinka saugumas ir suverenitetas
Te saugumą ir suverenitetą visuomet apimsi tu!
Gyvenai tarp valstybių
Su tutulu kilniu
Išdainuotu kiekviena kalba -
Tavo čempionas atsikėlė
Ir atsiliepė į tavo šauksmą.
Nes tavo siela
Ir tavo kūnas
Pergalę užkariavo.
Mano burnoje ir kraujyje
Tavo vėjeliai uždegė šviesą ir liepsną.
Aukštyn! Manieji broliai,
Siekite aukščiausio.
Šaukiame pasauliui,
Kad mes čia pasiruošę.
Ir pagerbiam lyg herbą
Dievą, Tėvynę ir Karalių.

منبت الأحرار
مشرق الأنوار
منتدى السؤدد وحماه
دمت منتداه وحماه
عشت في الأوطان
للعلى عنوان
ملء كل جنان
ذكرى كل لسان
بالروح
بالجسد
هب فتاك
لبي نداك
في فمي وفي دمي
هواك ثار نور ونار
اخوتي هيا
للعلى سعيا
نشهد الدنيا
أنا هنا نحيا
بشعار
الله الوطن الملك

Pastabos:

  • Šarifas yra arabiškas titulas reiškiantis genties vadą (jos turtų - daiktų, šulinių ir žemės - saugotoją). Jis panašus į Europos didiko titulą, tačiau viena jo esmių - šarifų giminės save kildina iš pranašo Mahometo. Šarifais save laiko (iš Mahometo kildina) ir Maroko karališkoji Alavitų dinastija.
  • Šis himnas vartotas dar iki Maroko nepriklausomybės nuo Prancūzijos, bet tada naudotas kitas tekstas.

Andoros himnas

Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany

Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas,
Nuo arabų išvadavo
Ir iš dangaus gyvenimą man davė,
Iš Mertišelės, didžiosios Motinos.

Gimiau Princese - Mergele,
Nešališka tarp valstybių dviejų.
Esu Karolio Didžiojo imperijos
Vienintelė gyva dukra.

Tikinti ir laisva vienuolika amžių,
Tikinti ir laisva aš išliksiu.
Žemės įstatymai bus mano mokytojai,
O Princai - mano gynėjai!
O Princai - mano gynėjai!

El gran Carlemany, mon Pare
dels alarbs me deslliurà,
I del cel vida em donà
de Meritxell, la gran Mare,

Princesa nasquí i Pubilla
entre dos nacions neutral
Sols resto lúnica filla
de l'imperi Carlemany.

Creient i lluire onze segles,
creient i lliure vull ser.
¡Siguin els furs mos tutors
i mos Prínceps defensors!
I mos Prínceps defensors!

Pastabos:

  • Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
  • Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
  • Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
  • Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
  • Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.