Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Bosnijos ir Hercegovinos himnas

Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis himnas - Državna himna Bosne i Hercegovine

Muzikos autorius: Dušanas Šesičius
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1999 m.
Tapo himnu: 1999 m.

Klausykite Bosnijos ir Hercegovinos himno: Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Pastabos:

  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas priimtas 1999 m. po Bosnijos karo, kuriame kovėsi trys šalies gyventojų grupės: bosniai, serbai ir kroatai. Senasis himnas - 1992-1999 m. galiojęs "Viena vienintelė" - buvo panaikintas, nes labiausiai buvo mėgiamas bosnių (nors jo tekste ir nebuvo šlovinama viena tautybė, o tik visa šalis). Naujasis himnas turėjo būti neutralus, bet jo beveik niekas nepamėgo ir išliko senoji karo metų situacija: bosniai gieda 1992-1999 m. Bosnijos ir Hercegovinos himną, serbai - Serbijos himną, kroatai - Kroatijos himną.
  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas - vienas paskutinių, neturinčių žodžių. Žodžius sukurti čia paprasčiau nei kitose daugiatautėse šalyse, mat ir serbai, ir bosniai, ir kroatai kalba ta pačia kalba (nors ir vadina ją skirtingai), tad įmanoma parašyti visiems bendrą tekstą. Tokį tekstą, besibaigaintį eilute "Kartu žengiame į ateitį" himno kompozitorius Dušanas Šestičius sukūrė 2009 m., bet kol kas jis nepatvirtintas.

Pakistano himnas

Nacionalinis himnas - قومی ترانہ

Muzikos autorius: Ahmedas Gulamalis Čagla
Žodžių autorius: Hafezas Džulanduris
Sukurtas: 1949 m. (muzika), 1952 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1953 m. (muzika), 1954 m. (žodžiai)
Kalba: Indostano (urdu) su daug persiškų skolinių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Pakistano himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Pakistano himnas

Pakistano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Palaiminta tebus šventoji žemė,
Laiminga tebus dosnioji šalis,
Didaus ryžto ženklas
Pakistano žemė,
Palaiminta būk tu, tikėjimo tvirtove.

Tvarka šitos Šventosios Žemės -
Žmonių brolybės galioje ji glūdi.
Tegul tauta, šalis ir valstybė
Švies amžina šlove,
Palaimintas tebus tikslas mūsų siekių.

Ši vėliava Mėnulio ir Žvaigždės
Veda kely į pažangą ir tobulybę,
Ji - pasakotoja mūsų praeities, dabarties šlovė
Ir įkvėpimas ateities,
Ženklas Visagalio globos.

پاک سرزمین شاد باد
کشور حسین شاد باد
تو نشان عزم عالیشان
! ارض پاکستان
مرکز یقین شاد باد

پاک سرزمین کا نظام
قوت اخوت عوام
قوم ، ملک ، سلطنت
! پائندہ تابندہ باد
شاد باد منزل مراد

پرچم ستارہ و ہلال
رہبر ترقی و کمال
ترجمان ماضی شان حال
! جان استقبال
سایۂ خدائے ذوالجلال

Pastabos:

  • Šventoji žemė, Tikėjimo tvirtovė pabrėžia Pakistano musulmonišką tikėjimą. Iki 1947 m. Pakistanas ir Indija abu valdyti Britų imperijos kaip viena erdvė, o padalinta ji būtent religiniu pagrindu: vietos, kuriose daugumą sudarė hinduistai, turėjo atitekti Indijai, o musulmoniški kraštai - Pakistanui. Daugeliu atvejų taip ir įvyko, tiesa, neišvengta nesklandumų - pavzydžiui, Kašmyre dauguma gyventojų buvo musulmonai, bet vadovas hinduistas, jis prisijungė prie Indijos, kilo karas, Kašmyras liko padalintas.
  • Pakistanui 1947 m. tapus nepriklausomam sudaryta komisija himnui išrinkti, o vienam komisijos narių muzikui Čaglai patikėta sukurti muziką, o kitam komisijos narių Džulanduriui - žodžius. Komisija himną patvirtino 1950 m., bet įstatymiškai jis patviritntas tik vėliau.
  • Pakistanas ginčijasi su Indija ne tik dėl Kašmyro, bet ir rungtyniauja dėl Gineso rekordo, kurioje šalyje daugiau žmonių, susirinkusių vienoje vietoje, sugiedos savo himną. Paskutinis Pakistano pagerinimas - 70 000 žmonių, Indijos - 121 000.
  • Mėnulio ir Žvaigždės vėliava - Pakistano vėliava su islamo simboliais mėnuliu ir žvagžde.

Albanijos himnas

Himnas vėliavai - Hymni i Flamurit

Muzikos autorius: Kiprijanas Porumbesku
Žodžių autorius: Aleksandras Stavrė Drenova
Sukurtas: 1912m.
Tapo himnu: 1912 m.
Kalba: Albanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Albanijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Albanijos himnas

Albanijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aplinkui vėliavą, visi vieningi,
Su vienu noru, vienu troškimu
Prisiekiame visi
Išganymo vardan kovoti.

PRIEDAINIS:
Nesikaus tik tas
Kas išdaviku gimęs,
Bebaimis vyras
Jeigu kris - bus kankinys!

Ginkluoti ir toliau
Ginsimės iš visų pusių,
Savo teisių nepaliksime;
Priešams čia nėr vietos!

PRIEDAINIS

Rreth flamurit të përbashkuar
Me një dëshir’ e një qëllim,
Të gjith’ atje duke u betuar
Të lidhim besën për shpëtim.

PRIEDAINIS:
Prej lufte veç ai largohet
Që është lindur tradhëtar,
Kush është burrë nuk frikësohet,
Po vdes, po vdes si një dëshmor!

Në dorë armët do t'i mbajmë,
Të mbrojmë atdheun në çdo kënd,
Të drejtat tona ne s'i ndajmë;
Këtu armiqtë s'kanë vënd!

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Priešingai daugeliui himnų į valdžią ~1945 m. atėję komunistai šio himno nepakeitė, nepakeistas jis ir žlugus komunistiniam režimui.
  • Himnas turi dvi versijas: trumpąją (1 posmas ir priedainis) bei ilgąją (1 posmas, priedainis, 2 posmas, priedainis). Per varžybas paprastai atliekama trumpoji.

Kongo Demokratinės Respublikos himnas

Pakilkim kongiečiai - Debout Congolaise

Muzikos autorius: Simonas-Pjeras Boka Di Mpasi Londis (Simon-Pierre Boka Di Mpasi Londi)
Žodžių autorius: Džozefas Lumumba (Joseph Lumumba)
Sukurtas: 1960 m.
Tapo himnu: 1960 m., 1971 m. panaikintas, 1997 m. sugrąžintas
Kalba: Prancūzų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Kongo Demokratinės Respublikos himno (pilnas visų posmų įrašas, a capella - tik žodžiai):

Kongo himnas

Kongo Demokratinės Respublikos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

CHORAS:
Pakilkim, kongiečiai,
Likimo suvienyti,
Suvienyti kovos už nepriklausomybę,
Iškeltas laikykim galvas, taip ilgai nulenktas,
Ir dabar visados ženkim tvirtai pirmyn į taiką.
O, atkaklūs žmonės, sunkiu darbu pastatysim
Taikią šalį nuostabesnę nei kada anksčiau.

SOLO:
Piliečiai, sugiedokim šventą solidarumo giesmę
Išdidžiai pagerbkime auksinį tavo suvereniteto herbą, Konge.

SOLO, O ŽODŽIUS SKLIAUSTUOSE - CHORAS:
Palaiminta dovana (Kongas) mūsų protėvių (Kongas),
O šalie (Konge) kurią mylime (Konge),
Apgyvendinsim tavo žemes ir aprūpinsim tave didybe.
(Birželio trisdešimtoji) O, švelni saule (birželio trisdešimtoji) birželio trisdešimtosios
(Šventoji diena) Būk liudininku (šventoji diena) nemirtingos laisvės priesaikos
Kurią perduodame amžiams savo vaikams.

CHORAS:
Debout Congolais,
Unis par le sort,
Unis dans l’effort pour l’indépendance,
Dressons nos fronts longtemps courbés
Et pour de bon prenons le plus bel élan, dans la paix,
O peuple ardent, par le labeur, nous bâtirons un pays plus beau qu’avant, dans la paix.

SOLO:
Citoyens, entonnez l’hymne sacré de votre solidarité,
Fièrement, saluez l’emblème d’or de votre souveraineté, Congo.

SOLO, O ŽODŽIUS SKLIAUSTUOSE - CHORAS:
Don béni, (Congo) des aïeux (Congo),
O pays (Congo) bien aimé (Congo),
Nous peuplerons ton sol et nous assurerons ta grandeur.
(Trente juin) O doux soleil (trente juin) du trente juin,
(Jour sacré) Sois le témoin (jour sacré) de l’immortel serment de liberté
Que nous léguons à notre postérité pour toujours.

Pastabos:

  • Vienintelis pasaulio himnas, kuriame oficialiai yra atskiros solo ir choro partijos. Paprastai tokie dalykai nenurodomi, kad visa "tikrą" himną galėtų atlikti bet koks skaičius žmonių.
  • 1971-1997 m. himnas buvo pakeistas į "Zairietę" (parašytą tų pačių autorių), nes tada ir Kongo DR pavadinimas buvo pakeistas į Zairą. Tai buvo dalis diktatoriaus Mobutu Sese-Seko vykdytos "afrikietinimo" politikos, kurios metu pakeisti ir seniau prancūziškais buvę miestų pavadinimai, europietiški vietinių gyventojų vardai. Nors miestams senieji pavadinimai negrąžinti, dalis tos politikos po Mobutu Sese-Seko valdymo pabaigos panaikinta: Zairas vėl vadinasi Kongu, sugrąžinti senieji valstybės simboliai, tad ir himnas.
  • Likimo suvienyti - turima omenyje, kad Kongas, kaip ir beveik visos Afrikos valstybės, yra daugiatautis, o tokios jo sienos yra todėl, kad taip nustatė kolonistai (šiuo atveju - belgai).
  • Birželio trisdešimtoji - Kongo nepriklausomybės diena (1960 m. nuo Belgijos).

Vietnamo himnas

Žygio daina - Tiến quân ca

Muzikos autorius: Nujenas Van Kao (Nguyen Văn Cao)
Žodžių autorius: Nujenas Van Kao (Nguyen Văn Cao)
Sukurtas: 1944 m.
Tapo himnu: 1945 m. Šiaurės Vietname, 1976 m. ir Pietų Vietname
Kalba: Vietnamiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vietnamo himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Vietnamo himnas

Vietnamo himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Vietnamo kariai, žengiam pirmyn!
Su viena viltim - išgelbėti Tėvynę -
Mūsų skubūs žingsniai aidi atkakliam ilgam kely.
Mūsų vėliava - pergalės krauju laisva - šalies dvasios sklidina.
Tolimas šūvių dundesys paskęsta mūsų žygio dainoje.
Kelias pergalėn nutiestas iš priešų lavonų.
Nugalėję sunkumus kartu statysim partizanines bazes.
Nenuilstamai kovokime vardan liaudies reikalo,
Pirmyn į mūšio lauką!
Pirmyn! Visi kartu žengiam!
Mūsų Vietnamas amžinas ir galingas.

Vietnamo kariai, žengiam pirmyn!
Auksinė vėliavos žvaigždė plazdėdama
Veda mūsų liaudį ir gimtinę iš liūdesio, kančių,
Prisijunki prie mūsų, statykime naują gyvenimą.
Atsistokim, grandines sutraukykim,
Pernelyg ilgai nurydavome pyktį.
Pasiryžkime visoms aukoms ir mūs gyvenimas spindės.
Nenuilstamai kovokime vardan liaudies reikalo,
Pirmyn į mūšio lauką!
Pirmyn! Visi kartu žiangiam!
Mūsų Vietnamas amžinas ir galingas.

Đoàn quân Việt Nam đi
Chung lòng cứu quốc
Bước chân dồn vang trên đường gập ghềnh xa
Cờ in máu chiến thắng mang hồn nước,
Súng ngoài xa chen khúc quân hành ca.
Đường vinh quang xây xác quân thù,
Thắng gian lao cùng nhau lập chiến khu.
Vì nhân dân chiến đấu không ngừng,
Tiến mau ra sa trường,
Tiến lên, cùng tiến lên.
Nước non Việt Nam ta vững bền.

Đoàn quân Việt Nam đi
Sao vàng phấp phới
Dắt giống nòi quê hương qua nơi lầm than
Cùng chung sức phấn đấu xây đời mới,
Đứng đều lên gông xích ta đập tan.
Từ bao lâu ta nuốt căm hờn,
Quyết hy sinh đời ta tươi thắm hơn.
Vì nhân dân chiến đấu không ngừng,
Tiến mau ra sa trường,
Tiến lên, cùng tiến lên.
Nước non Việt Nam ta vững bền.

Pastabos:

  • 1945-1976 m. Vietnamas, kaip ir Korėja, buvo padalintas į komunistinę šiaurę ir kapitalistinius pietus. Šis himnas galiojo tik komunistinėje šiaurėje. 1975 m. Šiaurės Vietnamas nukariavo ir 1976 m. aneksavo Pietų Vietnamą, nuo tada šis himnas - viso Vietnamo.
  • Vietnamas himną turėjo dar nuo 1802 m. - tai vienas seniausiai patvirtintų himnų (žodžiai nuo 1932 m., panaikintas 1945 m.).

Austrijos himnas

Vieningas himnas - Bundeshymn

Muzikos autorius: Volfgangas Amadėjus Mocartas (ginčytina)
Žodžių autorius: Paula von Preradovič
Sukurtas: 1946 m.
Tapo himnu: 1947 m., 2012 m. pakoreguoti žodžiai
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Austrijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Austrijos himnas

Austrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Žemė kalnų, žemė upių,
Žemė laukų, žemė katedrų,
Žemė plaktukų perspektyvioji.
Namai didžių dukrų ir sūnų,
Nacija, palaiminta grožiu,
Išgirtoji Austrija, išgirtoji Austrija!

Dėl tavęs tiek ginčytasi, tiek kovota,
Plyti tu žemyno vidury,
It stipri širdis.
Nuo pat proprotėvių dienų tu
Misiją kilnią sunkiai vilkai,
Išmėgintoji Austrija, išmėgintoji Austrija.

Narsiai į naujus amžius
Regėk mus žengiančius - laisvus ir tikinčius,
Dėmesingus ir viltingus.
Vieningai džiaugsmingais balsais
Prisiekim lojalumą tau, Tėvyne,
Numylėtoji Austrija, numylėtoji Austrija.

Land der Berge, Land am Strome,
Land der Äcker, Land der Dome,
Land der Hämmer, zukunftsreich.
Heimat, großer Töchter und Söhne,
Volk begnadet für das Schöne,
Vielgerühmtes Österreich, Vielgerühmtes Österreich!

Heiss umfehdet, wild umstritten,
Liegst dem Erdteil du inmitten
Einem starken Herzen gleich.
Hast seit Frühen Ahnentagen
Hoher Sendung last getragen,
Vielgeprüftes Österreich, Vielgeprüftes Österreich.

Mutig in die neuen Zeiten,
Frei und gläubig sieh uns schreiten,
Arbeitsfroh und hoffnungsreich.
Einig lass in Jubelchören
Vaterland, dir Treue schwören,
Vielgeliebtes Österreich, Vielgeliebtes Österreich.

Pastabos:

  • 2012 m. himno tekstas pakoreguotas "politkorekcijos" motyvais: tekstas "Esi namai didžių sūnų" ("Heimat bist du großer Söhne") pakeistas į "Namai didžių dukrų ir sūnų", o tekstas "broliškais balsais" pakeistas į "džiaugsmingais balsais". Po šio keitimo Austrija tapo viena vos keleto demokratiniam pasauliui priskiriamų šalių, dėl ideologinių priežasčių keitusių himno tekstą. Paprastai himnai keičiami tik diktatūrose ar po revoliucijų, o demokratinėse šalyse jie paliekami, nors ir nebeatitinka vyraujančios politinės srovės (žr. "Kas, kaip ir kada kuria himnus"). Beje, ateistai reikalavo atsisakyti ir "katedrų žemės", bet tai palikta. Pastaba: šioje svetainėje kol kas įdėtas iki 2012 m. buvusio teksto garso įrašas (jei žinote gerą naujojo teksto įrašą - rašykite į komentarus).
  • Įdomu tai, kad originaliojo feministėms nepatikusio teksto autorė Paula von Preradovič - moteris (beje, tai vienas nedaugelio moterų sukurtų himnų). Autorės palikuonys 2010 m. net mėgino teistis su "ir dukras" tuomet dar neoficialiai prie teksto pridėjusia Austrijos popdaininke Kristina Štiurmer (kūrinio modifikacija be leidimo yra autorių teisių pažeidimas). Tačiau Austrijos aukščiausiasis teismas ieškinį atmetė teigdamas, kad tai tiesiog "himno modernizacija". Paula von Preradovič buvo Austrijos kroatė, taigi, Austrijos himnas kartu ir vienas nedaugelio, kurį sukūrė tautinės mažumos atstovas/ė.
  • Tarpukariu Austrija turėjo du himnus: 1920-1929 m. "Vokiškoji Austrija", o 1929-1938 m. "Palaiminta be galo būk", kuris giedotas pagal tą pačią Jozifo Haidno melodiją, kaip ir Vokietijos himnas "Vokietija aukščiau visko" (tekste minėti "vokiškas darbas", "vokiška meilė"). Iki Antrojo pasaulinio karo austrai save laikė vokiečiais ir norėjo susijungimo su Vokietija, tad vienoda himno melodija ar žodžio "vokiškas" kartojimas atrodė logiški. Bet 1938-1945, kai Vokietija realiai valdė Austriją (ir buvo karas, diktatūra), "galutinio Vokietijos suvienijimo" idėja neteko populiarumo. Nuo Vokietijos pokariu Austriją kryptingai atplėšė ir sąjungininkai sukurdami ją kaip nepadalintą, neutralią šalį, kokia ji ir išliko. Tad pokario Austrija ieškojo naujo himno ir net mėgino Vokietijai uždrausti toliau naudoti "Vokietija aukščiau visko" himną.
  • 1797-1918 m. Austrija, paskui Austrija-Vengrija turėjo labiau į imperatoriaus šlovinimą orientuotą himną "Imperatoriaus himnas", kurio žodžiai kelissyk keitėsi (nes juose būdavo minimas valdančiojo imperatoriaus vardas). Kompozitorius irgi buvo Jozifas Haidnas.

Peru himnas

Peru nacionalinis himnas - Himno Nacional del Perú

Muzikos autorius: Chosė Bernardas Alzedas (José Bernardo Alzedo)
Žodžių autorius: Chosė de la Torė Ugartė (José de la Torre Ugarte)
Sukurtas: 1821 m.
Tapo himnu: 1821 m., 1901 m. pakeisti žodžiai, 1913 m. grąžinti žodžiai
Kalba: Ispanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Peru himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Peru himnas

Peru himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Mes laisvi! Tebus taip amžinai!
Te verčiau baigs šviesti
Šviesti, šviesti saulė
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.

Ilgus metus užguitas perujietis
Didelę grandinę vilko,
Pasmerktas vergijai žiauriai
Ilgus metus, ilgus metus,
Ilgus metus tyliai vaitojo jis.
Bet vos šventasis šauksmas
"Laisvė" pasigirdo nuo krantų
Vergo tinginystę jis nukratė,
Pažemintą, pažemintą,
Pažemintą pakėlė sprandą,
Pakėlė sprandą.

PRIEDAINIS

Dabar grubių grandinių gaudesys,
Tris siaubo šimtmečius girdėtas,
Nuo laisvųjų švento šauksmo -
Pribloškusio pasaulį - nutilo.
Visur ugningai San Martinas
"Laisvė", "Laisvė" - skelbė.
Ir Andai, drebindami papėdes,
Ją irgi paskelbė - vienu balsu.

PRIEDAINIS

Jai pakilus tautos atsibudo,
Toks požiūris lyg žaibas sklido:
Nuo Sąsmaukos ligi Ugnies žemės
Ir nuo Ugnies žemės ligi Ledų krašto.
Visi prisiekė sutraukyti tą jungtį
Kurios Gamta abiems pasauliams nedavė,
Ir perlaužti tą skeptrą kurį Ispanija
Išdidžiai padėjo ant abiejų jų.

PRIEDAINIS

Lima įgyvendino tą šventą žodį
Ir galingas pyktis jos
Išvertė bejėgį tironą
Prievartą plėtusį bergždžiai.
Nuo pastangų jos pančiai sutrupėjo
Ir vagos, kurias ji vėlei suarė
Sustiprino jos pyktį, keršto siekį,
Paveldėtą iš jos Inko ir Viešpaties.

PRIEDAINIS

Tautiečiai, teneregėsim jos verge daugiau
Tris amžius aimanavo ji pažeminta,
Tepažadėsim amžinai jai teisę
Sergėti savo spindesį.
Mūs ginklai, nūnai neužtaisyti,
Tegul ruošiasi patrankų šūviams -
Vieną dieną Pirėnų pakrantės
Jų didį siaubą pajus.

PRIEDAINIS

Tekelsim mes Ispanijai pavydą,
Nes turim viziją, noru ir troškimu grįstą,
Kad prie didžių tautų konkurso
Mūs šalis kaip lygi prisijungs.
Ir visų jų sąraše
Mes užimsim pirmąją eilutę
Virš ambicingojo Pirėnų tirono
Nusiaubusio visą Ameriką.

PRIEDAINIS

Savo viršūnėse Andai tekels
Dvispalvę vėliavą - štandartą
Teskelbs jie šimtmečiams tas pastangas
Kurias laisvė dovanojo amžiams.
Jų šešėly te ramiai gyvensime
Ir saulei gimstant viršum jų
Atnaujinsime didžąją priesaiką
Kurią Jokūbo Dievui davėme.

PRIEDAINIS

PRIEDAINIS:
Somos libres, seámoslo siempre,
y antes niegue sus luces
sus luces, sus luces el sol
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.

Largo tiempo el peruano oprimido
la ominosa cadena arrastró;
condenado a una cruel servidumbre
largo tiempo, largo tiempo
largo tiempo en silencio gimió.
Más apenas el grito sagrado
¡Libertad! en sus costas se oyó,
la indolencia de esclavo sacude,
la humillada , la humillada
la humillada cerviz levantó
cerviz levantó.

PRIEDAINIS

Y al estruendo de broncas cadenas
que escuchamos tres siglos de horror,
de los libres al grito sagrado
que oyó atónito el mundo, cesó.
Por doquier San Martín inflamado,
libertad, libertad, pronunció,
y meciendo su base los andes
la anunciaron, también, a una voz.

PRIEDAINIS

Con su influjo los pueblos despiertan
y cual rayo corrió la opinión;
desde el istmo a las tierras del fuego
desde el fuego a la helada región.
Todos juran romper el enlace
que natura a ambos mundos negó,
y quebrar ese cetro que España,
reclinaba orgulloso en los dos.

PRIEDAINIS

Lima, cumple ese voto solemne,
y, severa, su enojo mostró,
al tirano impotente lanzando
que intentaba alargar su opresión.
A su esfuerzo saltaron los grillos
y los surcos que en sí reparó,
le atizaron el odio y venganza
que heredara de su Inca y Señor.

PRIEDAINIS

Compatriotas no más, verla esclava
si humillada tres siglos gimió,
para siempre jurémosla libre
manteniendo su propio esplendor.
Nuestros brazos, hasta hoy desarmados
estén siempre cebando el cañón,
que algún día las playas de Iberia,
sentirán de su estruendo el terror.

PRIEDAINIS

Excitemos los celos de España
pues presiente con mengua y furor
que en concurso de grandes naciones
nuestra patria entrará en parangón.
En la lista que de éstas se forme
llenaremos primero el reglón
que el tirano ambicioso Iberino,
que la América toda asoló.

PRIEDAINIS

En su cima los andes sostengan
la bandera o pendón bicolor
que a los siglos anuncie el esfuerzo
que ser libres, por siempre nos dio.
A su sombra vivamos tranquilos,
y al nacer por sus cumbres el sol,
renovemos el gran juramento
que rendimos al Dios de Jacob.

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Trys siaubo šimtmečiai, pančiai nuo kurių išvadavo šūkis "Laisvė" - tai Ispanijos kolonijinis valdymas 1533-1821 m. Išsivadavimo nuo Ispanijos karui ir skirtas šis himnas.
  • Chosė de San Martinas (1778 - 1850 m.) buvo vienas iš Pietų Amerikos išsivadavimo nuo Ispanijos vadų. Jis su savo armijomis ėjo iš pietų (Argentinos), o kolega Simonas Bolivaras ėjo iš šiaurės (Kolumbijos), abu susitiko Peru. Pats San Martinas 1821 m. paskelbė konkursą Peru himnui ir išrinko šį himną.
  • Sąsmauka yra siaura vieta Panamoje Pietų Amerikos šiaurėje, Ugnies žemė yra sala pačiuose Pietų Amerikos pietuose (dabar priklauso Argentinai ir Čilei). Tai - Pietų Amerikos geografinės ribos; jos minimos pabrėžiant, kad himnas yra apie visos Pietų Amerikos, o ne tik Peru išsivadavimą. Ledų kraštas - Antarktida, į kurią kai kurios Pietų Amerikos šalys reiškia pretenzijas.
  • Lima yra Peru sostinė. Per Pietų Amerikos nepriklausomybės karus ji buvo Ispanijos rėmėjų bastionas ir viena paskutinių vietų, kurią užėmė nepriklausomybės šalininkai.
  • Inkų imperija buvo indėnų valstybė, 1438 - 1533 m. valdžiusi dabartinės Peru ir aplinkines teritorijas; būtent ją sutriuškino ispanai. Inkas - tai ne tautybės pavadinimas, bet tos imperijos valdovo titulas (analogiškas europietiškam "karaliui" ar "imperatoriui").
  • Pirėnai yra Europos pusiasalis, kur yra Ispanija ir Portugalija. Šiame himne žodis "Pirėnai" vartojamas kaip Ispanijos sinonimas.
  • Sąvoka "Jokūbo Dievas" išreiškia krikščionišką tikėjimą, nes Jokūbas - Biblijoje aprašytas asmuo.
  • Didžiąją XIX a. dalį Ispanija nepripažino atskilusių kolonijų. Paskutinis Peru-Ispanijos karas (Činčos salų) vyko 1864-1866 m. Galiausiai 1879 m. Ispanija pripažino Peru. Daliai perujiečių ėmė atrodyti, kad antiispaniški himno žodžiai (5-6 posmai) jau atgyveno, 1901 m. konkurso metu išrinkti nauji žodžiai. Visgi dauguma perujiečių pasisakė prieš himno keitimą ir 1913 m. grąžinti originalūs žodžiai.
  • Iki 2009 m. paprastai būdavo atliekamas tik pirmasis himno posmas. Po 2009 m. - tik septintasis.
  • Pabaigus giedoti himną vienas žmogus šūkteli "Tegyvuoja Peru!" (Viva el Peru!), likę atliepia "Tegyvuoja!" (Viva!).

Irako himnas

Gimtinė - موطني

Muzikos autorius: Mahometas Flaifelis
Žodžių autorius: Ibrahimas Tukanas
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Irako himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Irako himnas

Irako himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Gimtine, gimtine,
Šlovė ir grožis, kilnumas ir spindesys
Tavo kalvose, tavo kalvose,
Gyvenimas ir išganymas, malonumas ir viltis
Tavo ore, tavo ore.
Ar regėsiu tave? Ar regėsiu tave?
Saugią ir paguostą, stiprią ir pagerbtą
Ar matysiu tave aukštumose?
Siekiančią žvaigždes, siekiančią žvaigždes,
Gimtinę, gimtinę.

Gimtine, Gimtine,
Jaunimas nepails lig laisvės tavos ar savo mirties,
Atsigersim mirties ir netapsim vergais, vergais.
Nenorime, nenorime
Amžino pažeminimo nei apgailėtino gyvenimo,
Amžino pažeminimo nei apgailėtino gyvenimo.
Nenorime
Bet susigrąžinsime istorinę šlovę, istorinę šlovę,
Gimtine, gimtine.

Gimtine, gimtine,
Kardas ir pieštukas, ne kalbos, ne barniai
Mūsų simboliai, mūsų simboliai.
Mūsų šlovė, mūsų sandora ir ištikimybės pareiga
Mus veda, mus veda.
Mūsų šlovė, mūsų šlovė
Tai kilnus tikslas ir plazdanti vėliava
Tai kilnus tikslas ir plazdanti vėliava
O, regiu tave tavo aukštybėje,
Triumfuojančią virš priešų, triumfuojančią virš priešų,
Gimtinę, gimtinę.

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الجـلالُ والجـمالُ والسَّــنَاءُ والبَهَاءُ
فـــي رُبَــاكْ فــي رُبَـــاكْ
والحـياةُ والنـجاةُ والهـناءُ والرجـاءُ
فــي هـــواكْ فــي هـــواكْ
هـــــلْ أراكْ هـــــلْ أراكْ
سـالِماً مُـنَـعَّـماً و غانما مكرما سالما منعما و غانما مكرما
هـــــلْ أراكْ فـي عُـــلاكْ
تبـلُـغُ السِّـمَـاكْ تبـلـغُ السِّـمَاك
مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الشبابُ لنْ يكِلَّ هَمُّهُ أنْ تستَقِـلَّ أو يَبيدْ
نَستقي منَ الـرَّدَى ولنْ نكونَ للعِــدَى
كالعَـبـيـــــدْ كالعَـبـيـــــدْ
لا نُريــــــدْ لا نُريــــــدْ
ذُلَّـنَـا المُـؤَبَّـدا وعَيشَـنَا المُنَكَّـدا
ذُلَّـنَـا المُـؤَبَّـدا وعَيشَـنَا المُنَكَّـدا
لا نُريــــــدْ بـلْ نُعيــــدْ
مَـجـدَنا التّـليـدْ مَـجـدَنا التّليـدْ
مَــوطِــنــي مَــوطِــنِــي

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الحُسَامُ و اليَـرَاعُ لا الكـلامُ والنزاعُ
رَمْــــــزُنا رَمْــــــزُنا
مَـجدُنا و عـهدُنا وواجـبٌ منَ الوَفا
يهُــــــزُّنا يهُــــــزُّنا
عِـــــــزُّنا عِـــــــزُّنا
غايةٌ تُـشَــرِّفُ و رايـةٌ ترَفـرِفُ
يا هَـــنَــاكْ فـي عُـــلاكْ
قاهِراً عِـــداكْ قاهِـراً عِــداكْ
مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي

Pastabos:

  • Ši daina yra vienas retų himnų, kurie yra svarbūs daugiau nei vienai valstybei. Ją sukūrė palestinietis I. Tukanas ir ji buvo neoficialus Palestinos himnas. Iki šiol ji populiari ir Palestinoje. Kadangi Gimtinės pavadinimas niekur neminimas, ją apie savo šalį teoriškai gali dainuoti kiekvienas arabas.
  • Iki šio himno Irakas turėjo dar keturis. Pirmi du (1924-1958 m. ir 1958-1965 m.) neturėjo žodžių. 1965 m. nuvertus karalių Irakas savo himnu patvirtino Egipto himną (irgi be žodžių), mat tuo metu regione vyravo panarabizmo idėjos: siekis suvienyti Arabiją taip, kaip XIX a. suvienytos Italija ar Vokietija (Egiptas buvo daugiausiai gyventojų turinti arabų šalis, o jos lyderis Dž. Abdel-Naseras - svarbus panarabizmo lyderis). Šioms viltims žlugus 1981 m. patvirtintas Irako himnas "Dviejų upių žemė" (jau su žodžiais), kuriame minima ir Sadamo Huseino partija Al Baf. Tad nuvertus Sadamą 2003 m. laikinai sugrąžintas antrasis himnas (jis buvo paskutinysis be politinės potekstės); 2004 m. patvirtintas dabartinis.

Palestinos himnas

Fidajus arba Intifados himnas - فدائي

Muzikos autorius: Ali Ismaelis
Žodžių autorius: Saidas Al Muzainas
Sukurtas:
Tapo himnu: 1972 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Palestinos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Palestinos himnas

Palestinos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Tėvyne, Tėvyne
Tėvyne, mano žeme, mano protėvių žeme.
Fidajai, fidajai,
Fidajai, mano žmonės, amžinybės žmonės.

Savo valia ir įtūžiu, keršto vulkanu,
Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų,
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.

PRIEDAINIS

Su siaučiančiais vėjais ir šaudančiais ginklais,
Su ryžtingais žmonėm ir kovinga žeme,
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.

PRIEDAINIS

Vėliavos šešėlyje prisiekdamas
Savo žeme, žmonėmis ir deginančiu skausmu
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.

PRIEDAINIS:
بلادي بلادي
بلادي يا أرضي يا أرض الجدود
فدائي فدائي
فدائي يا شعبي يا شعب الخلود

بعزمي وناري وبركان ثاري
وأشواق دمي لأرضي وداري
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود

PRIEDAINIS

بعزم الرياح ونار السلاح
وإصرار شعبي بأرض الكفاح
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود

PRIEDANIS

حق القسم تحت ظل العلم
بأرضي وشعبي ونار الألم
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود

Pastabos:

  • Fidajus yra sunkiai verčiamas arabiškas žodis, reiškiantis "Žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę" (dėl mylimojo, šeimos, tėvynės, tikėjimo).
  • Intifada arabų k. reiškia "pasipriešinimas". Taip vadinamas aktyvus palestiniečių pasipriešinimas prieš Izraelio okupaciją 1987-1993 m. ir 2000-2005 m. Palestiniečiai streikuodavo, boikotuodavo Izraelio produktus, mėtydavo akmenis į Izraelio tankus ir t.t., kas sulaukdavo Izraelio armijos atsako (per intifados periodus vienam žuvusiam žydui tekdavo nuo 5 iki 10 žuvusių palestiniečių).
  • Himno tekstas (žodžiai "iki grįšiu", "Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų") atspindi palestiniečių masinę tremtį. 1948 m. Izraelis užėmė didžiąją dalį istorinės Palestinos (78%); dalis palestiniečių nužudyta, o dauguma priversti išvykti be teisės sugrįžti. Šių Palestinos tremtinių ir jų palikuonių šiandien yra 5 milijonai - teisė jiems grįžti yra viena kertinių Izraelio-Palestinos konflikto ašių. Palestiniečiai laiko, kad yra neteisinga, kad Izraelis duoda pilietybę bet kuriam žydų religijos žmogui - net tokiam, kurio protėviai niekada ten negyveno - bet neleidžia grįžti ilgiau nei tūkstantį metų tuose kraštuose gyvenusiems palestiniečiams. Tuo tarpu žydai mano, kad didelio skaičiaus palestiniečių sugrįžimas padarytų Izraelį nebe žydų valstybe. Daug palestiniečių tremtinių nesiintegruoja vietose, kur dabar gyvena, nes tikisi kada nors grįžti į Palestiną, simboliškai saugo savo senųjų namų Palestinoje raktus ir pan.
  • Didžioji dalis himno teksto atspindi Izraelio okupaciją. 1967 m. Izraelis okupavo ir likusią istorinės Palestinos dalį (22% - Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą). Pastarųjų teritorijų gyventojai jau nebuvo išvaryti, bet pilietybės ir pilietinių teisių negavo (šiandien tokių palestiniečių yra apie 3,5 mln.). Nuo to laiko jie nuolat priešinosi, kovodami dėl laisvės.
  • Palestinoje taip pat populiari daina "Gimtinė", nuo 2004 m. esanti Irako himnu. Kol Palestina buvo Jungtinės Karalystės kolonija (iki 1948 m.) ši palestiniečio autoriaus daina naudota kaip himnas.

Makedonijos himnas

Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија

Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Makedonijos himnas

Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šiandien virš Makedonijos
Nauja laisvės saulė aušta,
Makedonai kovoja
Už savo teises!
Makedonai kovoja
Už savo teises!

Dabar vėl plazda
Kruševo Respublikos vėliava,
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!

Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja
Naujas dainas, naujus atbudimus,
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!

Денес над Македонија се раѓа
ново сонце на слободата
Македонците се борат
за своите правдини!
Македонците се борат
за своите правдини!

Одново сега знамето се вее
на Крушевската Република
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!

Горите Македонски шумно пеат
нови песни, нови весници
Македонија слободна
слободна живее!
Македонија слободна
слободна живее!

Pastabos:

  • Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
  • Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
  • Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.