Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Kolumbijos himnas

Kolumbijos Respublikos nacionalinis himnas - Himno Nacional de la República de Colombia

Muzikos autorius: Orestė Sindičis (Oreste Sindici)
Žodžių autorius: Rafaelis Nunjezas (Rafael Núñez)
Sukurtas: 1887 m.
Tapo himnu: 1920 m.
Kalba: Ispanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Kolumbijos himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Kolumbijos himnas

Kolumbijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
O šlove nenublėstanti!
O džiaugsme nemirtingasis!
Skausmo vagose
Gėris štai sudygsta.
Gėris štai sudygsta.
O šlove nenublėstanti!
O džiaugsme nemirtingasis!
Skausmo vagose
Gėris štai sudygsta.

Nutrūko naktis baisioji,
Kilnioji laisvė
Lieja pašvaistes
Nepažeidžiamos šviesos.
Visa žmonija
Urzgia grandinėse,
Supranta žodžius
Mirusiojo ant Kryžiaus.

PRIEDAINIS

„Nepriklausomybė!” šaukia
Amerikos pasaulis:
Sumirkusi didvyrių kraujyje
Kolumbo žemė.
Ir vienas didis principas -
„Karalius – ne suverenas”
Aidi, ir kenčiantieji
Laimina savas kančias.

PRIEDAINIS

Orinoko vaga
Lavonais užsipildo
Iš kraujo ir ašarų upė
Ten, matosi, teka.
Barbuloje nežino,
Nei sielos, nei akys,
Ar garbę, ar siaubą
Pajusti ar kentėti teks.

PRIEDAINIS

Karibų krantuose
Išbadėję žmonės kaunasi -
Siaubus rinkdamiesi,
Ne apgaulingą sveikatą.
O, valio! Už Kartacheną
Ten altruizmas didis,
Ir mirties šlepsėjimą
Narsa paniekina.

PRIEDAINIS

Iš Bojakos laukuose,
Šlovės išmintyje
Už kiekvieną varpą didvyris
Nenukautas karūnuotas.
Kariai be šarvų
Užkariavo pergalę,
Jų vyriškas kvėpavimas
Tarnavo tarsi skydas.

PRIEDAINIS

Bolivaras kerta Andus
Kuriuos du vandenynai prausia,
Kardai lyg kibirkštys
Žiba Chunine.
Neprijaukinami kentaurai
Lygumosna nusileidža
Ir nuojauta sukužda:
Epopėja baigiasi.

PRIEDAINIS

Pergalės trimitas
Griaudi viršum Ajakučio –
Su kiekvienu triumfu auga
Jo galingas garsas.
Plačiame gūsyje jo pūtimo
Laisvė pirmąsyk apsivilkta,
Amerikos dangus
Uždanga pavirsta.

PRIEDAINIS

Mergelė savo plaukus
Raunasi agonijoj,
Savo meilės netekusi
Kabina juos ant kipariso.
Gaili ji savų vilčių,
Šaltu antkapiu užspaustų,
Bet didžiavimasis šlovingas
Šventina jos šviesią odą.

PRIEDAINIS

Štai taip tėvynė gimsta,
Termopilai krenta,
Ciklopiškas žvaigždynas,
Nušvietė josios naktį.
Virpanti gėlelė
Mirtinga vėjyje
Po laurų vainikais
Saugumą rado.

PRIEDAINIS

Bet nėra tai šlovė pilnutinė
Vien laimėti mūšyje,
Net jei kovojančią ranką
Ir uždega tiesa.
Nepriklausomybė vien
Triukšmų nenuramins;
Jei saulė kiekvieną nutvieks,
Teisingumas bus laisvė.

PRIEDAINIS

„Iš žmonių – teisės” –
Narinjas pamokslauja,
Sukilimo sielą šitaip
Pranašiškai perteikia.
Rikaurtė San Matėjuje
Dūmais plevena.
„Pareiga pirmiau gyvybės”
Liepsnomis jis užrašė.

PRIEDAINIS

PRIEDAINIS:
¡Oh gloria inmarcesible!
¡Oh júbilo inmortal!
¡En surcos de dolores
El bien germina ya
El bien germina ya.
¡Oh gloria inmarcesible!
¡Oh júbilo inmortal!
¡En surcos de dolores
El bien germina ya.

Cesó la horrible noche
La libertad sublime
Derrama las auroras
De su invencible luz.
La humanidad entera,
Que entre cadenas gime,
Comprende las palabras
Del que murió en la cruz

PRIEDAINIS

"Independencia" grita
El mundo americano:
Se baña en sangre de héroes
La tierra de Colón.
Pero este gran principio:
"El rey no es soberano"
Resuena, Y los que sufren
Bendicen su pasión.

PRIEDAINIS

Del Orinoco el cauce
Se colma de despojos,
De sangre y llanto un río
Se mira allí correr.
En Bárbula no saben
Las almas ni los ojos
Si admiración o espanto
Sentir o padecer.

PRIEDAINIS

A orillas del Caribe
Hambriento un pueblo lucha
Horrores prefiriendo
A pérfida salut.
Oh, sí! de Cartagena
La abnegación es mucha,
Y escombros de la muerte
desprecian su virtud.

PRIEDAINIS

De Boyacá en los campos
El genio de la gloria
Con cada espiga un héroe
invicto coronó.
Soldados sin coraza
Ganaron la victoria;
Su varonil aliento
De escudo les sirvió.

PRIEDAINIS

Bolívar cruza el Ande
Que riega dos océanos
Espadas cual centellas
Fulguran en Junín.
Centauros indomables
Descienden a los llanos
Y empieza a presentirse
De la epopeya el fin.

PRIEDAINIS

La trompa victoriosa
Que en Ayacucho truena
En cada triunfo crece
Su formidable son.
En su expansivo empuje
La libertad se estrena,
Del cielo Americano
Formando un pabellón.

PRIEDAINIS

La Virgen sus cabellos
Arranca en agonía
Y de su amor viuda
Los cuelga del ciprés.
Lamenta su esperanza
Que cubre losa fría;
Pero glorioso orgullo
circunda su alba tez.

PRIEDAINIS

La Patria así se forma
Termópilas brotando;
Constelación de cíclopes
Su noche iluminó;
La flor estremecida
Mortal el viento hallando
Debajo los laureles
Seguridad buscó

PRIEDAINIS

Mas no es completa gloria
Vencer en la batalla,
Que al brazo que combate
Lo anima la verdad.
La independencia sola
El gran clamor no acalla:
Si el sol alumbra a todos
Justicia es libertad.

PRIEDAINIS

Del hombre los derechos
Nariño predicando,
El alma de la lucha
Profético enseñó.
Ricaurte en San Mateo
En átomos volando
"Deber antes que vida",
Con llamas escribió.

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Kolumbijos himno kūrimą organizavo komikas Chosė Domingo Toresas (José Domingo Torres). Žodžiams jis paėmė šalies prezidento Rafaelio Nunjezo eilėraštį, o muziką paprašė sukurti savo draugo italo – operos mokytojo Orestės Sindičio.
  • Kolumbijos himnas tarsi herojinis epas pasakoja apie Pietų Amerikos karą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos. Eilės tvarka minimi šio karo mūšiai, svarbiausi įvykiai ir didvyrių pavardės.
  • Pirmieji du himno posmai atmena laikus, kai Kolumbija tebebuvo Ispanijos kolonija Naujoji Granada, bet žmonės jau pradėjo siekti laisvės.
  • Posmai nuo trečiojo iki septintojo pasakoja apie patį karą, kurio rezultatas pradžioje labai neaiškus, tačiau šeštame posme jau galutinai išvaduojama Kolumbija, o septintame posme sukilėlių lyderis Simonas Bolivaras perėjęs Andus puola paskutinę ispanų tvirtovė Petų Amerikoje - Peru - ir pabaiga tampa aiški. Paskutiniai du posmai (dešimtasis ir vienuoliktasis) konstatuoja, kad nepriklausomybės iškovojimas nėra vienintelis Kolumbijos tikslas, o dar reikia ir įtvirtinti demokratiją.
  • Dažniausiai atliekamas tik vienas himno posmas, o prieš jį ir po jo pakartojamas priedainis.
  • Mirusysis ant kryžiaus yra Jėzus Kristus. Kaip ir visa Pietų Amerika, Kolumbija – labai krikščioniška.
  • Karibų jūra yra jūra į šiaurę nuo Kolumbijos.
  • Orinokas yra viena didžiausių Pietų Amerikos upių. Jis teka daugiausiai per Venesuelą, tačiau išteka Kolumbijoje. Be to, iki pat 1831 m. Venesuela buvo Kolumbijos dalis.
  • Barbulos mūšis įvyko 1813 m. rugsėjo 30 dieną. Iki tol besitraukusios Bolivaro sukilėlių pajėgos čia pasinaudojo ispanų klaida (į dvi dalis padalintomis pajėgomis) ir puolė bei nugalėjo.
  • Kartachena (oficialiai Indijų Kartachena, Cartagena de Indias) yra svarbus Kolumbijos miestas ir uostas. 1811 m. jis paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos.
  • Bojakos mūšis įvyko 1819 m. rugpjūčio 7 dieną. Jį tvirtai laimėję sukilėliai faktiškai užsitikrino Kolumbijos nepriklausomybę nuo Ispanijos.
  • Simonas Bolivaras (1783 m. liepos 24 d. - 1830 m. gruodžio 17 d.) buvo vienas pagrindinių kovos dėl Pietų Amerikos kolonijų nepriklausomybės nuo Ispanijos vadų. Jo vadovaujamos armijos išvadavo Kolumbiją (tada apėmusią ir Venesuelą, Panamą, Ekvadorą), Peru, Boliviją. 1819 - 1830 metais jis ėjo ir pirmojo Kolumbijos prezidento pareigas.
  • Andai yra kalnynas (viena didžiausių ir aukščiausių kalnų grandinių pasaulyje), einantis išilgai visos pietų Amerikos: per Kolumbiją, Peru, Čilę ir Argentiną.
  • Chunino mūšis įvyko 1824 m. rugpjūčio 6 dieną. Jame Simono Bolivaro sukilėliai, neseniai užėmę itin svarbų Limos miestą (dabar - Peru sostinė), vėl sutriuškino ispanų kariuomenę.
  • Ajakučio mūšis įvyko 1824 m. gruodžio 9 dieną. Jame sukilėliai galutinai laimėjo prieš paskutinę svarbią Ispanijos tvirtovę žemyne – Peru (ispanų pajėgos dar liko Čilojos saloje prie Čilės krantų ir pan., kur įveiktos 1926 m.). Tai buvo paskutinieji Bolivaro mūšiai, o po jų nepriklausomomis tapo Peru ir Bolivija, pavadinta Bolivaro garbei.
  • Termopilai yra kalnų perėja Graikijoje, kurioje kur kas silpnesnės spartiečių (graikų) pajėgos (esą vos 300 karių) atlaikė galingą persų puolimą.
  • Antonijus Narinjas (1765 - 1824 m.) buvo Kolumbijos ideologas, pasisakęs už Pietų Amerikos nepriklausomybę nuo Ispanijos.
  • Antonijus Rikaurtė (1786 - 1814 m.) kare dėl Pietų Amerikos nepriklausomybės buvo kapitonas Bolivaro kariuomenėje. 1814 m. kovo 25 dieną San Matėjo mūšyje jis susidegino, tokiu būdu susprogdindamas priešų tvirtovę.