Austrijos himnas
Vieningas himnas - Bundeshymn
Muzikos autorius: Volfgangas Amadėjus Mocartas (ginčytina)
Žodžių autorius: Paula von Preradovič
Sukurtas: 1946 m.
Tapo himnu: 1947 m., 2012 m. pakoreguoti žodžiai
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Austrijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Austrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Žemė kalnų, žemė upių, Dėl tavęs tiek ginčytasi, tiek kovota, Narsiai į naujus amžius |
Land der Berge, Land am Strome, Heiss umfehdet, wild umstritten, Mutig in die neuen Zeiten, |
Pastabos:
- 2012 m. himno tekstas pakoreguotas "politkorekcijos" motyvais: tekstas "Esi namai didžių sūnų" ("Heimat bist du großer Söhne") pakeistas į "Namai didžių dukrų ir sūnų", o tekstas "broliškais balsais" pakeistas į "džiaugsmingais balsais". Po šio keitimo Austrija tapo viena vos keleto demokratiniam pasauliui priskiriamų šalių, dėl ideologinių priežasčių keitusių himno tekstą. Paprastai himnai keičiami tik diktatūrose ar po revoliucijų, o demokratinėse šalyse jie paliekami, nors ir nebeatitinka vyraujančios politinės srovės (žr. "Kas, kaip ir kada kuria himnus"). Beje, ateistai reikalavo atsisakyti ir "katedrų žemės", bet tai palikta. Pastaba: šioje svetainėje kol kas įdėtas iki 2012 m. buvusio teksto garso įrašas (jei žinote gerą naujojo teksto įrašą - rašykite į komentarus).
- Įdomu tai, kad originaliojo feministėms nepatikusio teksto autorė Paula von Preradovič - moteris (beje, tai vienas nedaugelio moterų sukurtų himnų). Autorės palikuonys 2010 m. net mėgino teistis su "ir dukras" tuomet dar neoficialiai prie teksto pridėjusia Austrijos popdaininke Kristina Štiurmer (kūrinio modifikacija be leidimo yra autorių teisių pažeidimas). Tačiau Austrijos aukščiausiasis teismas ieškinį atmetė teigdamas, kad tai tiesiog "himno modernizacija". Paula von Preradovič buvo Austrijos kroatė, taigi, Austrijos himnas kartu ir vienas nedaugelio, kurį sukūrė tautinės mažumos atstovas/ė.
- Tarpukariu Austrija turėjo du himnus: 1920-1929 m. "Vokiškoji Austrija", o 1929-1938 m. "Palaiminta be galo būk", kuris giedotas pagal tą pačią Jozifo Haidno melodiją, kaip ir Vokietijos himnas "Vokietija aukščiau visko" (tekste minėti "vokiškas darbas", "vokiška meilė"). Iki Antrojo pasaulinio karo austrai save laikė vokiečiais ir norėjo susijungimo su Vokietija, tad vienoda himno melodija ar žodžio "vokiškas" kartojimas atrodė logiški. Bet 1938-1945, kai Vokietija realiai valdė Austriją (ir buvo karas, diktatūra), "galutinio Vokietijos suvienijimo" idėja neteko populiarumo. Nuo Vokietijos pokariu Austriją kryptingai atplėšė ir sąjungininkai sukurdami ją kaip nepadalintą, neutralią šalį, kokia ji ir išliko. Tad pokario Austrija ieškojo naujo himno ir net mėgino Vokietijai uždrausti toliau naudoti "Vokietija aukščiau visko" himną.
- 1797-1918 m. Austrija, paskui Austrija-Vengrija turėjo labiau į imperatoriaus šlovinimą orientuotą himną "Imperatoriaus himnas", kurio žodžiai kelissyk keitėsi (nes juose būdavo minimas valdančiojo imperatoriaus vardas). Kompozitorius irgi buvo Jozifas Haidnas.
Lichtenšteino himnas
Aukštai virš jauno Reino - Oben am jungen Rhein
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Jakobas Jozefas Jauchas (Jakob Joseph Jauch)
Sukurtas: 1850 m.
Tapo himnu: 1850 m. (koreguotas 1963 m.)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Lichtenšteino himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Lichtenšteino himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Aukštai virš jauno Reino Tegyvuoja Lichtenšteinas |
Oben am jungen Rhein Hoch lebe Liechtenstein, |
Pastabos:
- Lichtenšteino himno melodija yra tokia pati, kaip ir Jungtinės Karalystės himno "Dieve, sergėk karalienę". Jungtinės Karalystės himnas yra seniausias pasaulyje. XIX a. viduryje, kuomet buvo sukurtas Lichtenšteino himnas, buvo įprasta himnų neturinčioms šalims savo himnus kurti jau esamų kitų šalių himnų pagrindu. XIX a. ir XX a. pradžioje tokią pačią "Dieve, sergėk karalienę" melodiją turėjo ir Šveicarijos bei Prūsijos (paskui ir Vokietijos) himnai.
- Reinas yra upė, kurios aukštupyje, Alpių kalnuose, įsikūręs Lichtenšteinas.
Belgijos himnas
Brabantietė - La Brabançonne
Muzikos autorius: Fransua van Kampenho (François van Campenhout)
Žodžių autorius: Luji Aleksandras Dešė (Louis-Alexandre Dechet) – prancūziški, Viktoras Solemanas (Victor Ceulemans) – olandiški
Sukurtas: 1830 m., 1860 m. pakeisti žodžiai
Tapo himnu: 1860 m., 1912 m. nustatyta, kad tik oficialus tik ketvirtas posmas
Kalba: Olandų arba prancūzų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Belgijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Belgijos olandiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Numylėtoji Belgija, šventa žeme tėvų, |
O dierbaar België, O heilig land der vaad'ren |
Belgijos prancūziškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
O Belgija, brangi motina, |
O Belgique, ô mère chérie, |
Belgijos vokiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
O brangi žeme, O Belgijos krašte |
O liebes Land, o Belgiens Erde, |
Pastabos:
- Pirmiau atsirado prancūziški himno žodžiai. Jie buvo nukreipti prieš Olandiją. 1860 m. šie antiolandiški žodžiai sušvelninti, o nuo 1912 m. oficialus tik paskutinis posmas.
- Pirmasis dainos pavadinimas – “Briuselietė” (La Bruxelloise). Matyt jis sugalvotas pagal analogiją su vienu pirmųjų pasaulio himnų, kaimyninės Prancūzijos “Marseliete”. Vėliau pavadinimas pakeistas į “Brabantietė”, kad apimtų platesnį regioną (Brabantas – kraštas, kuriame yra ir Briuselis, o taip pat ir kiti svarbūs Belgijos miestai: Antverpenas, Liuvenas).
- Šūkis “Karalius, Teisė, Laisvė” – akivaizdi aliuzija į prancūzų šūkį “Laisvė, Lygybė, Brolybė”.
- Dažniausiai giedami prancūziškas (orginalus) ir olandiškas tekstai. Vokiškasis tekstas taip pat giedamas, nes po Pirmojo pasaulinio karo Belgija prisijungė dalį Vokietijos žemių, kur gyvena vokiečiai. Šiame tinklapyje paeiliui giedamos visos trys versijos: prancūziška, tada vokiška, tada olandiška. Žodžių reikšmės skirtingomis kalbomis artimos viena kitai kiek tik leidžia poreikis išlaikyti rimą ir ritmą.
Meno salos himnas
O žeme gimtoji - O Land of Our Birth
Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Viljamas Henris Gilas (William Henry Gill) – angliški, Džonas Knynas (John Kneen) – menietiški
Sukurtas: 1907 m. (angliški žodžiai)
Tapo himnu: 2003 m.
Kalba: Anglų, meniečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Meno salos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Meno salos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
O žeme gimtoji, Kai Oris, tas danas, Kalbėjo tėvai Ė, sūnūs šio krašto, Tūžmingos audros sumušusios Tegul viesulai džiaugiasi Mūs salos taip palaimintos Tad visi pasidžiaukim |
O land of our birth, When Orry, the Dane, Our fathers have told Ye sons of the soil, When fierce tempests smote Let storm-winds rejoice, Our Island, thus blest, Then let us rejoice |
Pastabos:
- Oris, dar žinomas kaip Godredas Krovanas (Godred Crovan), gyvenęs XI a. po Kr., buvo regiono, į kurį įėjo Meno sala, valdovas. Kaip ir daugybė anuometinių britų salų valdovų, jis buvo kilęs iš danų vikingų (normanų).
- Balas buvo senovės Artimųjų Rytų dievybė, į kurią tikėta Babilone, Asirijoje, Levante ir kitur.
- Žmogus, kuris triūsė prie Galilėjos ežero yra Jėzus Kristus. Galilėjos ežeras yra Šventojoje Žemėje. Himne apgiedama istorija iš Evangelijų: Jėzus Kristus savo žodžiais sustabdė audrą, kuri būtų galėjusi nuskandinti jo ir apaštalų laivelį bei juos pražudyti. “Žmogus” himne rašoma iš didžiosios raidės, ir tai kartu yra žodžių žaismas: juk “Man” (salos pavadinimas) angliškai ir yra “Žmogus”.
- Barūlas yra dviejų Meno kalvų pavadinimas. Šiaurinis Barūlas yra antra pagal aukštį salos kalva (561 metras),Pietinio Barūlo aukštis – 483 metrai.
- Paprastai giedama angliška versija, kuri yra ir originali (vertimas į meniečių kalbą padarytas vėliau). Meniečių kalba yra mirusi – 1974 m. mirė paskutinis žmogus, kuriam ši kalba buvo gimtoji.
- Meno sala yra Jungtinės Karalystės kolonija. Atvejais, susijusias su monarchais, giedamas Jungtinės Karalystės himnas.
Nyderlandų (Olandijos) himnas
Vilhelmas iš Nasau - Wilhelmus van Nassouwe
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Philips van Marnix van Sint Aldegonde
Sukurtas: XVI a.
Tapo himnu: 1932 m.
Kalba: Olandų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Nyderlandų himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Nyderlandų himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Vilhelmas iš Nasau Gyventi dievobaimingai Laikykitės, mano valdiniai, Savo gyvybės ir sėkmės Kilnus ir gimęs aukštam luome Mano skydas ir namai Nuo visų kas mane apsunkinę Kaip Dovydui kurį privertė bėgti Po šio rūgštumo gausiu aš Niekas neverčia manęs labiau gailėtis Raitas tartum princas Jei tokia būtų buvus Krikščioniška nuotaika užplūdo Sudie, avelės mano vargšės, Išpažįstu Dievui |
Wilhelmus van Nassouwe In Godes vrees te leven Lijdt u mijn onderzaten Lijf en goed al te samen Edel en hoog geboren Mijn schild ende betrouwen Van al die mij bezwaren Als David moeste vluchten Na 't zuur zal ik ontvangen Niet doet mij meer erbarmen Als een Prins opgezeten Zo het den wille des Heren Zeer prinselijk was gedreven Oorlof mijn arme schapen Voor God wil ik belijden |
Pastabos:
- Nyderlandų himno muzika - seniausia tarp pasaulio himnų. Senesnius žodžius turi tik Japonijos himnas.
- Nepaisant savo amžiaus šis kūrinys Nyderlandų himnu tapo tik 1932 m. (bet ir iki tol buvo populiarus). Nuo 1815 m. iki 1932 m. Nyderlandų himnu buvo giesmė "Kas olandiško kraujo" ("Wien Neêrlands Bloed").
- Himną sudaro 15 posmų. Sudėjus kiekvieno posmo pirmos eilutės pirmas raides susidaro frazė, olandiškai reiškianti "Vilhelmas iš Nasau". Tai anuomet populiarus akrostichas, buvęs ir pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo Katekizmo įžangoje.
- Kiekvieno himno posmo, esančio pirmojoje pusėje tema sutampa su analogiško himno posmo tema pabaigoje. T.y. 1 posmo tema sutampa su 15, 2 panaši į 14, 3 - į 13, 4 - į 12 ir taip toliau, o viskas "susilieja" ties 8 posmu.
- Paprastai šiandien atliekami tik pirmasis ir šeštasis posmai, o paskui dar pakartojamas pirmasis.
- Vilhelmas iš Nasau, kitaip Vilhelmas Tylusis arba Vilhelmas Oranžietis (1533 m. balandžio 24 - 1584 m. liepos 10) buvo olandų sukilimo prieš Ispaniją, anuomet valdžiusią Nydrlandus, vadas. Būtent po šio sukilimo prasidėjo 80 metų karas, po kurio Nyderlandai ir tapo nepriklausomais. Himne giedama, kad Vilhelmas iš Nasau nebuvo iš pradžių įtūžęs ant Ispanijos karaliaus, buvo jam lojalus, bet ispanų neteisybės privertė jį sukilti. Ispanai Vilhelmą iš Nasau paskelbė esant už įstatymo ribų, vėliau jis buvo nužudytas (taip ir nesulaukęs Nyderlandų laisvės).
- 11 posme minima 1579 m. vykusi du su puse mėnesio trukusi Mastrichto apgultis, kai ispanai apgulė ir galiausiai užėmė šį miestą sulaukę momento, kai jo gynėjai užmigs.
- Dėdė Adolfas yra Vilhelmo iš Nasau brolis Adolfas iš Nasau (1540 m. liepos 11 - 1568 m. gegužės 23), žuvęs mūšyje prieš ispanus.
- Nasau buvo vokiška valstybė dabartinės Vokietijos teritorijoje, greta šiuolaikinio Frankfurto miesto.
Monako himnas
Monako maršas - A Marcia de Muneghu
Muzikos autorius: Charles Albrecht
Žodžių autorius: Louis Notari
Sukurtas: 1841 m.
Tapo himnu: 1867 m. (muzika), 1931 m. (žodžiai)
Kalba: Monakiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Monako himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Monako himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Per amžius virš mūsų šalies |
Despoei tugiù, sciü d'u nostru paise |
Pastabos:
- Monake vienintelė oficiali kalba yra prancūzų. Tačiau vietiniams žmonėms gimtoji kalba yra monakiečių - panašesnė į italų, nei prancūzų. Būtent monakiečių kalba nuo 1931 m. ir yra parašyti Monako himno žodžiai (kurie, tiesa, atliekami retai).
Prancūzijos himnas
Marselietė - La Marseillaise
Muzikos autorius: Claude-Joseph Rouget de Lisle
Žodžių autorius: Claude-Joseph Rouget de Lisle
Sukurtas: 1792 m.
Tapo himnu: 1795 m., 1799 m. panaikintas, 1870 m. atkurtas
Kalba: Prancūzų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Prancūzijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Prancūzijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Sukilkit, vaikai tėvynės, PRIEDAINIS: Ko nori šis būrys vergų, PRIEDAINIS Ką?! Šios užsieniečių gaujos PRIEDAINIS Drebėkit, išdavikai ir tironai, PRIEDAINIS Prancūzai, kaip kilniaširdžiai kariškiai PRIEDAINIS Šventoji meilė savo Tėvynei PRIEDAINIS Mes į apkasus įlįsim PRIEDAINIS |
Allons enfants de la Patrie, PRIEDAINIS: Que veut cette horde d'esclaves, PRIEDAINIS Quoi ! ces cohortes étrangères PRIEDAINIS Tremblez, tyrans et vous perfides, PRIEDAINIS Français, en guerriers magnanimes, PRIEDAINIS Amour sacré de la Patrie, PRIEDAINIS Nous entrerons dans la carrière PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Fransua Klodas Amo, Bouille markizas (1739 - 1800 m.) buvo Prancūzijos generolas, pasisakęs prieš revoliuciją. Todėl Marselietėje, kurią sukūrė revoliucionieriai, jis yra prilyginamas blogiui.
- Tai yra vienas seniausių pasaulio himnų ir pirmasis maršo tipo himnas.
- Dėl šio himno sąsajų su Didžiąja Prancūzijos Revoliucija jį itin mėgo XIX a. ir XX a. pradžios revoliucionieriai kitose šalyse, ketinę nuversti karalius, įtvirtinti socializmą. Dėl to Rusijoje jis caro laikais buvo net uždraustas.
- Maršas vadinasi Marselietė nes prieš tapdamas himnu jis išpopuliarėjo kaip Marselio miesto nacionalinės gvardijos žygio daina.
- Pagal analogiją vėliau Belgijos himnas pavadintas Brabantiete, Puerto Riko - Borinkeniete, Portugalijos - Portugale.
Jungtinės Karalystės himnas
Dieve, sergėk karalių (God Save the King)
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Nežinomas
Sukurtas: Nežinoma
Tapo himnu: 1745
Kalbos: Anglų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Jungtinės Karalystės himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Jungtinės Karalystės himnas
Jungtinės Karalystės himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Dieve sergėk mūsų maloningą Karalių, O Viešpatie, mūs Dieve, iškilk, Išrinktiniausias savo dovanas |
God save our gracious King, O Lord, our God, arise, Thy choicest gifts in store, |
Pastabos:
- Kai Jungtinę Karalystę valdo karalienė himno tekstas šiek tiek keičiamas: giedama "Dieve, sergėk karalienę".
- Vartojamas ir kaip Anglijos himnas. Kitos Jungtinės Karalystės dalys (Škotija, Šiaurės Airija bei Velsas) turi ir savus himnus.
- Tai yra bene pirmasis pasaulio himnas. Todėl melodija itin išpopuliarėjo, ją savo himnams vartoja ir Lichtenšteinas bei Norvegija (karališkajam himnui), o seniau - ir daugiau šalių.
Vokietijos himnas
Vokiečių daina arba Vokietijos daina (Lied der Deutschen arba Deutchlandlied)
Muzikos autorius: Jozefas Haidnas (Joseph Haydn)
Žodžių autorius: August Heinrich Hoffman von Fallersleben
Sukurtas: 1797 m. (muzika), 1841 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1922 m., 1945 m. panaikintas ir uždraustas, 1952 m. sugrąžintas Vakarų Vokietijoje (tik trečiasis posmas), 1989 m. visoje Vokietijoje (tik trečiasis posmas)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Vokietijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Vokietijos himnas
Vokietijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą (dabar oficialus tik trečiasis posmas):
Vokietija, Vokietija, aukščiau visko, Vokietės moterys, vokiečių ištikimybė Vienybė, laisvė ir teisybė |
Deutschland, Deutschland über alles, Deutsche Frauen, deutsche Treue, Einigkeit und Recht und Freiheit |
Pastabos:
- Priešingai dažnai nuomonei, frazė "Vokietija aukščiau visko" nėra nacistinė. Ji sukurta daug anksčiau, kai Vokietija dar nebuvo suvienyta. Tada ji reiškė, kad Vokietijos interesai turi būti aukščiau vokiečių valstybėlių interesus. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo frazė tapo prieštaringa ir Vokietiją nukariavę sąjungininkai himną uždraudė. Jį sugrąžinus posmai su šia fraze išimti iš oficialaus teksto.
- "Nuo Maso iki Nemuno, nuo Etšo iki Belto" įvardija vokiečių tautos tankiai gyvenamų teritorijų ribas himno kūrimo metu. Iki Antrojo pasaulinio karo panašios buvo ir Vokietijos išorinės sienos, tačiau po Vokietijos pralaimėjimo daug žemių rytuose užėmė Sovietų Sąjunga ir visus vokiečius iš ten ištrėmė ar išžudė. Šiandien šie kraštai priklauso Rusijai ir Lenkijai. Dabar posmas, įvardijantis senąsias Vokietijos ribas, irgi nėra oficiali himno dalis.
- Nacių valdymo periodu (1933-1945 m.) Vokietija faktiškai turėjo du himnus - be šio dar ir kur kas labiau ideologizuotą "Horsto Veselio dainą" (H. Veselis - dainos autorius, komunistų nužudytas nacis). Oficialiomis progomis būdavo atliekami abu himnai.
Airijos himnas
Kareivio daina - A Soldier's song - Amhrán na bhFiann
Muzikos autorius: Padar Kearney
Žodžių autorius: Padar Kearney
Sukurtas: 1907 m.
Tapo himnu: 1926 m.
Kalbos: Anglų arba airių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Airijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais, anglų kalba):
Airijos himnas
Airijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Dainuosim dainą, kareivio dainą, PRIEDAINIS: Žaliame slėnyje ir aukštose uolose PRIEDAINIS Galijos sūnūs! Peilo vyrai! PRIEDAINIS |
We'll sing a song, a soldier's song PRIEDAINIS: In valley green, on towering crag PRIEDAINIS Sons of the Gael! Men of the Pale! PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Erin - tradicinė Airijos personifikacija.
- Galija - kultūrinis regionas kuriam priklauso airiai, škotai.
- Peilas - žemės aplink Dubliną. Tai - Airijos dalis, kurią anglai kolonizavo anksčiausiai.
- Saksai - gentis, iš kurios kilo anglai (tradiciniai airių priešai). 1907 m. kai sukurtas šis himnas Airiją dar valdė anglai.
- Inisfailas - poetiškas Airijos pavadinimas.