Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis himnas - Državna himna Bosne i Hercegovine
Muzikos autorius: Dušanas Šesičius
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1999 m.
Tapo himnu: 1999 m.
Klausykite Bosnijos ir Hercegovinos himno: Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Pastabos:
- Bosnijos ir Hercegovinos himnas priimtas 1999 m. po Bosnijos karo, kuriame kovėsi trys šalies gyventojų grupės: bosniai, serbai ir kroatai. Senasis himnas - 1992-1999 m. galiojęs "Viena vienintelė" - buvo panaikintas, nes labiausiai buvo mėgiamas bosnių (nors jo tekste ir nebuvo šlovinama viena tautybė, o tik visa šalis). Naujasis himnas turėjo būti neutralus, bet jo beveik niekas nepamėgo ir išliko senoji karo metų situacija: bosniai gieda 1992-1999 m. Bosnijos ir Hercegovinos himną, serbai - Serbijos himną, kroatai - Kroatijos himną.
- Bosnijos ir Hercegovinos himnas - vienas paskutinių, neturinčių žodžių. Žodžius sukurti čia paprasčiau nei kitose daugiatautėse šalyse, mat ir serbai, ir bosniai, ir kroatai kalba ta pačia kalba (nors ir vadina ją skirtingai), tad įmanoma parašyti visiems bendrą tekstą. Tokį tekstą, besibaigaintį eilute "Kartu žengiame į ateitį" himno kompozitorius Dušanas Šestičius sukūrė 2009 m., bet kol kas jis nepatvirtintas.
Albanijos himnas
Himnas vėliavai - Hymni i Flamurit
Muzikos autorius: Kiprijanas Porumbesku
Žodžių autorius: Aleksandras Stavrė Drenova
Sukurtas: 1912m.
Tapo himnu: 1912 m.
Kalba: Albanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Albanijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Albanijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Aplinkui vėliavą, visi vieningi, PRIEDAINIS: Ginkluoti ir toliau PRIEDAINIS |
Rreth flamurit të përbashkuar PRIEDAINIS: Në dorë armët do t'i mbajmë, PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Priešingai daugeliui himnų į valdžią ~1945 m. atėję komunistai šio himno nepakeitė, nepakeistas jis ir žlugus komunistiniam režimui.
- Himnas turi dvi versijas: trumpąją (1 posmas ir priedainis) bei ilgąją (1 posmas, priedainis, 2 posmas, priedainis). Per varžybas paprastai atliekama trumpoji.
Austrijos himnas
Vieningas himnas - Bundeshymn
Muzikos autorius: Volfgangas Amadėjus Mocartas (ginčytina)
Žodžių autorius: Paula von Preradovič
Sukurtas: 1946 m.
Tapo himnu: 1947 m., 2012 m. pakoreguoti žodžiai
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Austrijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Austrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Žemė kalnų, žemė upių, Dėl tavęs tiek ginčytasi, tiek kovota, Narsiai į naujus amžius |
Land der Berge, Land am Strome, Heiss umfehdet, wild umstritten, Mutig in die neuen Zeiten, |
Pastabos:
- 2012 m. himno tekstas pakoreguotas "politkorekcijos" motyvais: tekstas "Esi namai didžių sūnų" ("Heimat bist du großer Söhne") pakeistas į "Namai didžių dukrų ir sūnų", o tekstas "broliškais balsais" pakeistas į "džiaugsmingais balsais". Po šio keitimo Austrija tapo viena vos keleto demokratiniam pasauliui priskiriamų šalių, dėl ideologinių priežasčių keitusių himno tekstą. Paprastai himnai keičiami tik diktatūrose ar po revoliucijų, o demokratinėse šalyse jie paliekami, nors ir nebeatitinka vyraujančios politinės srovės (žr. "Kas, kaip ir kada kuria himnus"). Beje, ateistai reikalavo atsisakyti ir "katedrų žemės", bet tai palikta. Pastaba: šioje svetainėje kol kas įdėtas iki 2012 m. buvusio teksto garso įrašas (jei žinote gerą naujojo teksto įrašą - rašykite į komentarus).
- Įdomu tai, kad originaliojo feministėms nepatikusio teksto autorė Paula von Preradovič - moteris (beje, tai vienas nedaugelio moterų sukurtų himnų). Autorės palikuonys 2010 m. net mėgino teistis su "ir dukras" tuomet dar neoficialiai prie teksto pridėjusia Austrijos popdaininke Kristina Štiurmer (kūrinio modifikacija be leidimo yra autorių teisių pažeidimas). Tačiau Austrijos aukščiausiasis teismas ieškinį atmetė teigdamas, kad tai tiesiog "himno modernizacija". Paula von Preradovič buvo Austrijos kroatė, taigi, Austrijos himnas kartu ir vienas nedaugelio, kurį sukūrė tautinės mažumos atstovas/ė.
- Tarpukariu Austrija turėjo du himnus: 1920-1929 m. "Vokiškoji Austrija", o 1929-1938 m. "Palaiminta be galo būk", kuris giedotas pagal tą pačią Jozifo Haidno melodiją, kaip ir Vokietijos himnas "Vokietija aukščiau visko" (tekste minėti "vokiškas darbas", "vokiška meilė"). Iki Antrojo pasaulinio karo austrai save laikė vokiečiais ir norėjo susijungimo su Vokietija, tad vienoda himno melodija ar žodžio "vokiškas" kartojimas atrodė logiški. Bet 1938-1945, kai Vokietija realiai valdė Austriją (ir buvo karas, diktatūra), "galutinio Vokietijos suvienijimo" idėja neteko populiarumo. Nuo Vokietijos pokariu Austriją kryptingai atplėšė ir sąjungininkai sukurdami ją kaip nepadalintą, neutralią šalį, kokia ji ir išliko. Tad pokario Austrija ieškojo naujo himno ir net mėgino Vokietijai uždrausti toliau naudoti "Vokietija aukščiau visko" himną.
- 1797-1918 m. Austrija, paskui Austrija-Vengrija turėjo labiau į imperatoriaus šlovinimą orientuotą himną "Imperatoriaus himnas", kurio žodžiai kelissyk keitėsi (nes juose būdavo minimas valdančiojo imperatoriaus vardas). Kompozitorius irgi buvo Jozifas Haidnas.
Makedonijos himnas
Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија
Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Šiandien virš Makedonijos Dabar vėl plazda Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja |
Денес над Македонија се раѓа Одново сега знамето се вее Горите Македонски шумно пеат |
Pastabos:
- Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
- Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
- Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.
Vengrijos himnas
Giesmė - Himnusz
Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Viešpatie, laimink Vengrijos tautą Išauginai mūs protėvius Mums kumanų lygumose Ak, bet dėl mūsų nuodėmių O, kaip dažnai iš lūpų Bėglys slapstėsi, iš paskui jam Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar, Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus |
Isten, áldd meg a magyart Őseinket felhozád Értünk Kunság mezein Hajh, de bűneink miatt Hányszor zengett ajkain Bújt az üldözött, s felé Vár állott, most kőhalom, Szánd meg Isten a magyart |
Pastabos:
- Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
- Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
- Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
- Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
- Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
- Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
- Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
- Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
- Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
- Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
- Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.
Maltos himnas
Maltos giesmė - L-Innu Malti
Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą - Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo, |
Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha, Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha, |
Pastabos:
- Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
- Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).
Moldovos (Moldavijos) himnas
Mūsų kalba - Limba noastră
Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Mūsų kalba yra lobis kurs kyla Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas Mūsų kalba yra šventesnė už šventą, Ir lobis pakils staiga |
Limba noastră-i o comoară Limba noastră-i foc ce arde Limba noastră-i frunză verde, Limba noastra-i limbă sfîntă, Răsări-va o comoară |
Pastabos:
- Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
- Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
- Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.
Andoros himnas
Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany
Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas, Gimiau Princese - Mergele, Tikinti ir laisva vienuolika amžių, |
El gran Carlemany, mon Pare Princesa nasquí i Pubilla Creient i lluire onze segles, |
Pastabos:
- Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
- Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
- Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
- Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
- Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.
Lichtenšteino himnas
Aukštai virš jauno Reino - Oben am jungen Rhein
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Jakobas Jozefas Jauchas (Jakob Joseph Jauch)
Sukurtas: 1850 m.
Tapo himnu: 1850 m. (koreguotas 1963 m.)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Lichtenšteino himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Lichtenšteino himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Aukštai virš jauno Reino Tegyvuoja Lichtenšteinas |
Oben am jungen Rhein Hoch lebe Liechtenstein, |
Pastabos:
- Lichtenšteino himno melodija yra tokia pati, kaip ir Jungtinės Karalystės himno "Dieve, sergėk karalienę". Jungtinės Karalystės himnas yra seniausias pasaulyje. XIX a. viduryje, kuomet buvo sukurtas Lichtenšteino himnas, buvo įprasta himnų neturinčioms šalims savo himnus kurti jau esamų kitų šalių himnų pagrindu. XIX a. ir XX a. pradžioje tokią pačią "Dieve, sergėk karalienę" melodiją turėjo ir Šveicarijos bei Prūsijos (paskui ir Vokietijos) himnai.
- Reinas yra upė, kurios aukštupyje, Alpių kalnuose, įsikūręs Lichtenšteinas.
Danijos himnas
Yra miela šalis - Der er et yndigt land
Muzikos autorius: Hansas Ernstas Kriojeris (Hans Ernst Krøyer)
Žodžių autorius: Adamas Gotlobas Olenšlėgeris (Adam Gottlob Oehlenschläger)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Danų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Danijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Danijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Yra miela šalis Senais laikais Žemė vis dar tokia graži, Valio karaliui ir tėvynei |
Der er et yndigt land, Der sad i fordums tid Det land endnu er skønt, Hil drot og fædreland! |
Pastabos:
- Frėja skandinavų (vikingų) mitologijoje – meilės, grožio, vaisingumo, burtų, karo ir mirties deivė.
- Apsišarvavusieji - tai vikingai (normanai, žuvėdai). Danijoje anksčiau gyveno vikingai, iš ten plaukdavę užkariauti kitų kraštų. Danijos vikingai savo klestėjimo metais buvo užėmę didelę dabartinės Didžiosios Britanijos dalį.
- Be šito nacionalinio himno Danija, kaip ir Norvegija, Naujoji Zelandija, dar turi ir atskirą Karališkąjį himną, kuris taip pat turi ir nacionalinio himno statusą.
- Šis nacionalinis himnas dažnai atliekamas taip: pirmiausia visas pirmasis posmas, tuomet keturios paskutinės ketvirtojo posmo eilutės. Taip jis atliekamas nepriklausomai nuo to, ar yra giedamas, ar tik grojamas.