Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Vengrijos himnas

Giesmė - Himnusz

Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Vengrijos himnas

Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Viešpatie, laimink Vengrijos tautą
Savo gėrybėmis bei malone
Ištiesk jai serginčią ranką -
Kovose su priešais
Vis draskomai pikto likimo -
Suteik jai atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Išauginai mūs protėvius
Virš šventų viršukalnių Karpatų
Per tave nuostabi tėvynė iškovota
Bendeguzo sūnums
Kur vilnija upės
Tisa ir Dunojus
Didvyrio Arpado palikuonys
Šaknis įleidę ten žydės.

Mums kumanų lygumose
Subrandinai kviečius,
Tokajaus vynuogynuose
Prilašinai saldaus nektaro,
Mūsų vėliavą įsmeigdavai
Dažnai virš turkų apkasų -
Ir po Matjašo armija žliumbė
Išdidus Vienos fortas.

Ak, bet dėl mūsų nuodėmių
Pyktis užgimė Tavo krūtinėj
Ir smogei žaibu
Iš griaudinčios debesijos.
Plėšikų mongolų strėlių
Spiečius mums pasiuntei,
Paskui turkų vergišką jungą
Ant pečių užsikrovėm.

O, kaip dažnai iš lūpų
Osmano barbarų tautos
Virš nugalėtos mūsų armijos lavonų
Liejos pegalės daina!
Kaip dažnai tavieji sūnus puldavo,
Gimtine, ant krūtinės tau,
Ir dėl jų tapai tu
Urna nuosavų vaikų.

Bėglys slapstėsi, iš paskui jam
Į olą kardas atlėkė.
Visur ieškojo jis - niekur nerado
Nei namų, nei tėvynės:
Į kalną įkopia, į slėnį nulipa,
Liūdesys ir neviltis jo bendražygiai,
Kraujo jūra jam po kojom,
Liepsnų vandenynas virš galvos.

Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar,
Linksmybės, džiaugsmas išplasnojo
Mirties aimanos ir verksmas
Aidi vis jų vietoje šiandien.
Ir ak! Laisvė nesužydi
Ant žuvusiųjų kraujo;
Kankinančios vergovės ašaros
Byra iš našlaičių atšalusių akių!

Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus
Svaidomus pavojaus bangose
Ištiesk jiems serginčią ranką
Agonijos jūroje
Vis draskomiems pikto likimo -
Suteik jiems atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Isten, áldd meg a magyart
Jó kedvvel, bőséggel,
Nyújts feléje védő kart,
Ha küzd ellenséggel;
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Őseinket felhozád
Kárpát szent bércére,
Általad nyert szép hazát
Bendegúznak vére.
S merre zúgnak habjai
Tiszának, Dunának,
Árpád hős magzatjai
Felvirágozának.

Értünk Kunság mezein
Ért kalászt lengettél,
Tokaj szőlővesszein
Nektárt csepegtettél.
Zászlónk gyakran plántálád
Vad török sáncára,
S nyögte Mátyás bús hadát
Bécsnek büszke vára.

Hajh, de bűneink miatt
Gyúlt harag kebledben,
S elsújtád villámidat
Dörgő fellegedben,
Most rabló mongol nyilát
Zúgattad felettünk,
Majd töröktől rabigát
Vállainkra vettünk.

Hányszor zengett ajkain
Ozman vad népének
Vert hadunk csonthalmain
Győzedelmi ének!
Hányszor támadt tenfiad
Szép hazám, kebledre,
S lettél magzatod miatt
Magzatod hamvvedre!

Bújt az üldözött, s felé
Kard nyúlt barlangjában,
Szerte nézett s nem lelé
Honját e hazában,
Bércre hág és völgybe száll,
Bú s kétség mellette,
Vérözön lábainál,
S lángtenger fölette.

Vár állott, most kőhalom,
Kedv s öröm röpkedtek,
Halálhörgés, siralom
Zajlik már helyettek.
S ah, szabadság nem virul
A holtnak véréből,
Kínzó rabság könnye hull
Árvánk hő szeméből!

Szánd meg Isten a magyart
Kit vészek hányának,
Nyújts feléje védő kart
Tengerén kínjának.
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Pastabos:

  • Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
  • Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
  • Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
  • Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
  • Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
  • Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
  • Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
  • Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
  • Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
  • Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
  • Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.

Moldovos (Moldavijos) himnas

Mūsų kalba - Limba noastră

Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Maltos himnas

Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mūsų kalba yra lobis kurs kyla
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis
Tarp žmonių, atbundančių
Iš mirtino miego - be įspėjimo,
Tarsi epų narsuolių.

Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas
Amžinai žaliuojančių girių,
Švelnios Dniestro upės vilnys
Pridengiančios ryškų spindesį žvaigždžių.

Mūsų kalba yra šventesnė už šventą,
Protėvių žodžiai ir pamokslai
Nuolat išverkiami ir apdainuojami
Mūsų žmonių namuose.

Ir lobis pakils staiga
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Limba noastră-i o comoară
În adîncuri înfundată
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Limba noastră-i foc ce arde
Într-un neam, ce fără veste
S-a trezit din somn de moarte
Ca viteazul din poveste.

Limba noastră-i frunză verde,
Zbuciumul din codrii veşnici,
Nistrul lin, ce-n valuri pierde
Ai luceferilor sfeşnici.

Limba noastra-i limbă sfîntă,
Limba vechilor cazanii,
Care-o plîng şi care-o cîntă
Pe la vatra lor ţăranii.

Răsări-va o comoară
În adîncuri înfundată,
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Pastabos:

  • Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
  • Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
  • Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.

Rumunijos himnas

Nubusk, rumune! - Deşteaptă-te române!

Muzikos autorius: Antonas Panas (Anton Pann)
Žodžių autorius: Andrejus Murešianu (Andrei Mureşianu)
Sukurtas: 1848 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Rumunų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Rumunijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Rumunijos himnas

Rumunijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nubusk, rumune, iš mirtino miego,
Į kurį panardino barbarai tironai -
Dabar arba niekad atgims tavo likimas,
Jam tavo priešai lenksis.

Dabar arba niekad pasauliui įrodykim,
Kad šiom gyslom romėnų kraujas tebeteka,
Kad krūtinėse dar didžiuojamės vardu
Nugalėtojo mūšiuose, Trajano vardu!

Pakelk plačią kaktą ir apsidairyk aplink,
Išvysk - tarsi eglės kalnų stovi tūkstančiai vyrų stiprių,
Laukia žodžio ir šoks kaip vilkai ant avių –
Seniai, vyrai, jaunuoliai, berniukai iš kalnų, lygumų.

Stebėkit, aukštybių šešėliai – Mykolai, Steponai, Korvinai,
Rumunų tauta, jūsų provaikaitė,
Su ginklais rankose, su liepsna gyslose,
"Gyventi laisvėj arba mirty" – šaukte šaukia.

Tave pražudė blogis pavydo,
Ir akla nesantarvė prie Milcovo ir prie Karpatų,
Bet mes, kurių sielas persmeigė šventoji laisvė,
Prisiekiame, kad visad broliški išliksim.

Našlė motina Mykolo Didžio laikų
Iš sūnų rankų gauna pagalbą
Ir ašarotom akim prakeikia visus,
Kas pavojuj tokiam išdavikais pavirs.

Nuo griaustinio ir nuo titnago težus jie,
Visi kas bėgs nuo šlovingos padėties,
Kai mūs žemė - arba motina - gedulo pilna širdim,
Paprašys pereiti pro kalavijus arba per liepsnas.

Ar ne per daug dar jataganų barbarų mėnulio
Kurių mirtinas žaizdas tebejaučiam šiandien?
Dabar knutas veržiasi į mūsų tėvoniją,
Bet Viešpats liudininku bus, kad gyvi jo nepaimsim.

Ar ne per daug turėjom aklo despotizmo
Kurio jungą lyg galvijai vilkome per amžius?
Dabar žiaurieji bando vėl, aroganicijoj akloj
Atimti kalbą mūsų, bet tik žuvę atiduosim ją.

Rumunai iš keturių kraštų, dabar arba niekados
Susivienykim mintim, suisivienykim jausmu,
Skelbkim plačiam pasauliui, kad Dunojus pavogtas
Intrigomis ir prievarta, apgaulingom aferom.

Šventikai, veskite su krucifiksais mūsų krikščionišką armiją,
Jos šūkis – Laisvė, jos tikslas šventas.
Geriau mirti mūšyje, šlovėj pilnutinėj,
Negu dar sykį būt vergais senojoj žemėj!

Deșteaptă-te, române, din somnul cel de moarte,
În care te-adânciră barbarii de tirani
Acum ori niciodată croiește-ți altă soarte,
La care să se-nchine și cruzii tăi dușmani.

Acum ori niciodată să dăm dovezi în lume
Că-n aste mâni mai curge un sânge de roman,
Și că-n a noastre piepturi păstrăm cu fală-un nume
Triumfător în lupte, un nume de Traian.

Înalță-ți lata frunte și cată-n giur de tine,
Cum stau ca brazi în munte voinicii sute de mii;
Un glas ei mai așteaptă și sar ca lupi în stâne,
Bătrâni, bărbați, juni, tineri, din munți și din câmpii.

Priviți, mărețe umbre, Mihai, Ștefan, Corvine,
Româna națiune, ai voștri strănepoți,
Cu brațele armate, cu focul vostru-n vine,
Viață-n libertate ori moarte" strigă toți.

Pre voi vă nimiciră a pizmei răutate
Și oarba neunire la Milcov și Carpați
Dar noi, pătrunși la suflet de sfânta libertate,
Jurăm că vom da mâna, să fim pururea frați.

O mamă văduvită de la Mihai cel Mare
Pretinde de la fii-și azi mână d-ajutori,
Și blastămă cu lacrămi în ochi pe orișicare,
În astfel de pericul s-ar face vânzători.

De fulgere să piară, de trăsnet și pucioasă,
Oricare s-ar retrage din gloriosul loc,
Când patria sau mama, cu inima duioasă,
Va cere ca să trecem prin sabie și foc.

N-ajunge iataganul barbarei semilune,
A cărui plăgi fatale și azi le mai simțim;
Acum se vâră cnuta în vetrele străbune,
Dar martor ne de Domnul că vii nu oprimim.

N-ajunge despotismul cu-ntreaga lui orbie,
Al cărui jug de seculi ca vitele-l purtăm;
Acum se-ncearcă cruzii, cu oarba lor trufie,
Să ne răpească limba, dar morți numai o dăm.

Români din patru unghiuri, acum ori niciodată
Uniți-vă în cuget, uniți-vă-n simțiri.
Strigați în lumea largă că Dunărea-i furată
Prin intrigă și silă, viclene uneltiri.

Preoți, cu crucea-n frunte căci oastea e creștină,
Deviza-i libertate și scopul ei preasfânt.
Murim mai bine-n luptă, cu glorie deplină,
Decât să fim sclavi iarăși în vechiul nost'pământ.

Pastabos:

  • Romėnų kraujas minimas todėl, kad rumunai kildina save visų pirma iš romėnų. Rumunų kalba, kaip ir italų, ispanų ar prancūzų, yra kilusi iš lotynų kalbos. Valstybės pavadinimas “Rumunija” taip pat atmena Romą. Kitose pasaulio kalbose Rumunijos iniciatyva XX a. pradžioje oficialusis pavadinimas net pakeistas į žodžio “Romėnija” atitikmenis (pvz. angliškai anksčiau sakyta “Rumania”, dabar “Romania”, pagal “Roman” – “romėnas”). Pats himno tekstas irgi rodo sąsają su Roma: priešai vadinami barbarais, minimas Romos imperatorius Trajanas.
  • Trajanas (53 m. – 117 m.) buvo Romos Imperatorius, 101-102 m. prijungęs prie Imperijos Dakijos provinciją. Dakija buvo ten, kur dabar – Rumunija.
  • Mykolas (Mihajus) Narsusis (1558 m. – 1601 m. ) buvo viduramžių Valakijos valdovas, kurį laiką kartu valdęs ir Moldaviją bei Transilvaniją. Šios trys didelės žemės sudaro Rumuniją ir vėl jos buvo suvienytos valdant vienam nepriklausomam valdovui tik XIX a.
  • Steponas (Štefanas) Didysis ir Šventasis (1433 m. – 1504 m. ) buvo viduramžių Moldavijos valdovas, pagarsėjęs sėkimgais karais su turkais Osmanais.
  • Korvinas (Janosas Huniadis) (XV a.) buvo viduramžių Vengrijos faktinis valdovas, nugalėjęs turkus Osmanus.
  • Milcovas ir Karpatai yra geografiniai objektai, skyrę tradicines rumunų kunigaikštystes: Moldaviją, Valakiją ir Transilavniją. Milcovo upe ėjo siena tarp viduramžių Valakijos ir Moldavijos, Karpatai atskyrė Transilvaniją.
  • Jataganai barbarų mėnulio simbolizuoja Osmanų Imperiją. Mėnulis – Islamo simbolis – buvo Osmanų Imperijos vėliavoje. Jataganas – tradicinis Osmanų durklas. Osmanų Imperija ilgą laiką valdė Rumuniją.
  • Knutas yra tradicinis rusiškas botagas ir simbolizuoja Rusijos Imperiją. Rusija ne kartą istorijoje buvo užėmusi šiaurrytines Rumunijos žemes – Moldaviją.
  • Dunojus yra svarbi Europos upė, kurios žiotys – Rumunijoje.
  • Krucifiksas yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus atvaizdas, vienas krikščionybės simbolių.
  • Rumunijos himnas turi 11 posmų, bet dažniausiai atliekami tik keturi: pirmasis, antrasis, ketvirtasis ir vienuoliktasis. Pagal Rumunijos įstatymus pakanka atlikti juos. Tačiau retesnėmis progomis, pvz. per himno dieną, atliekamas ir visas himnas.
  • Šis himnas 1991 – 1994 metais buvo Moldovos (Moldavijos) himnas. Tai buvo vienas retų atvejų, kai dvi šalys dalinosi vienu himnu (panašiai kaip Graikija ir Kipras). Moldova tada planavo susijungti su Rumunija, nes iki Sovietų okupacijos 1940 m. Moldova buvo Rumunijos dalis (moldavai kalba rumunų kalba). Tačiau priešingai nei Rytų Vokietija, susijungusi su Vakarų Vokietija, galiausiai Moldova visgi liko atskira šalis bei atsisakė rumuniško simbolio – himno. Beje, Moldova šį himną naudojo ir 1917 – 1918 m., tačiau tuomet susijungė su likusia Rumunijos dalimi.
  • Prieškario ir tarpukario Rumunija naudojo monarchistinį himną “Tegyvuoja karalius”, tačiau “Nubusk, rumune!” visad buvo populiari daina. Šaltojo karo metais Rumunijoje himnas keitėsi net tris kartus, visi jie buvo komunistiniai.
Filed under: Europa, Rumunija 2 Comments

Slovakijos himnas

Žaibas žybsi virš Tatrų - Nad Tatrou sa blýska

Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Jankas Matuška (Janko Matúška)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1918 m. (pirmasis jo posmas tapo Čekoslovakijos himno antruoju posmu), 1993 m. (abu posmai tapo Slovakijos himnu)
Kalba: Slovakų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Slovakijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Slovakijos himnas

Slovakijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Žaibas žybsi virš Tatrų,
Perkūnas pašėlusiai muša,
Žaibas žybsi virš Tatrų,
Perkūnas pašėlusiai muša,
Sustabdykime juos, broliai,
Jiems tiesiog išnykus,
Slovakai prisikels.
Sustabdykime juos, broliai,
Jiems tiesiog išnykus,
Slovakai prisikels.

Mūsų Slovakija
Giliai miegojo.
Mūsų Slovakija
Giliai miegojo.
Bet perkūno žaibas
Kelia ją
Prabusti.
Bet perkūno žaibas
Kelia ją
Prabusti.

Nad Tatrou sa blýska,
hromy divo bijú.
Nad Tatrou sa blýska,
hromy divo bijú.
Zastavme ich, bratia,
veď sa ony stratia,
Slováci ožijú.
Zastavme ich, bratia,
veď sa ony stratia,
Slováci ožijú.

To Slovensko naše
posiaľ tvrdo spalo.
To Slovensko naše
posiaľ tvrdo spalo.
Ale blesky hromu
vzbudzujú ho k tomu,
aby sa prebralo.
Ale blesky hromu
vzbudzujú ho k tomu,
aby sa prebralo.

Pastabos:

  • Himnas (jo pirmasis posmas) seniau vartotas kaip Čekoslovakijos himno antrasis posmas (su vienu nedideliu skirtumu) tekste.
  • Himno žodžius sukūrė studentas, dalyvavęs 1844 m. žygyje iš Bratislavos į Levočą. Šis žygis, driekęsis ir per Tatrus (aukščiausius Slovakijos kalnus) buvo protestas prieš patriotiškų pažiūrų dėstytojo atleidimą (tuo metu Slovakija buvo Austrijos Imperijos sudėtyje).
  • Dainą sudaro keturi posmai, bet tik du jų paskelbti himnu.
Filed under: Europa, Slovakija 3 Comments

Čekijos himnas

Kur namai mano? - Kde domov můj?

Muzikos autorius: Frantisekas Janas Škroupas
Žodžių autorius: Josefas Kajetanas Tylas
Sukurtas: 1834 m.
Tapo himnu: 1918 m. (Čekoslovakijos himno pirmuoju posmu), 1993 m. (Čekijos himnu)
Kalba: Čekų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Čekijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Čekijos himnas

Čekijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Kur namai mano, kur namai mano?
Vanduo riaumoja virš pievų,
Pušys šnabžda virš uolų,
Sode žiedai spindi,
Rojus žemėje džiugina akis!
Tai nuostabi žemė,
Čekų žemė, namai mano,
Čekų žemė, namai mano!

Kde domov můj, kde domov můj?
Voda hučí po lučinách,
bory šumí po skalinách,
v sadě skví se jara květ,
zemský ráj to na pohled!
A to je ta krásná země,
země česká domov můj,
země česká domov můj!

Pastabos:

  • Nuo 1918 m. iki 1993 m. šitas himnas sudarė pirmąjį Čekoslovakijos himno posmą. Priešingai daugeliui Rytų Europos himnų įsigalėjus komunistams šis nebuvo pakeistas ar uždraustas. Antrasis Čekoslovakijos himno posmas buvo slovakiškas. Dabar tai - Slovakijos himnas.
  • Himnas yra ištrauka iš operos "Fidlovačka aneb Žádný hněv a žádná rvačka".
Filed under: Čekija, Europa 1 Comment

Ukrainos himnas

Dar nežuvo Ukrainos - Ще не вмерла України

Muzikos autorius: Michailas Verbickis
Žodžių autorius: Pavlas Čubinskis
Sukurtas: 1862 m. (žodžiai), 1864 m. (muzika)
Tapo himnu: 1991 m., 2003 m. pakoreguotas ir sutrumpintas tekstas
Kalba: Ukrainiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Ukrainos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Ukrainos himnas

Ukrainos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė,
Ir mums, mielieji broliai, lemtis darsyk nusišypsos.
Mūsų priešai išnyks, kaip rasa kai pasirodo ryto saulė
Ir mes, broliai, gyvensim palaimingai savoj žemėj.

Sielas ir kūnus padėsime už laisvę
Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.
Sielas ir kūnus padėsime už laisvę
Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.

Ще не вмерла України і слава, і воля,
Ще нам, браття молодії, усміхнеться доля.
Згинуть наші воріженьки, як роса на сонці.
Запануєм і ми, браття, у своїй сторонці.

Душу й тіло ми положим за нашу свободу,
І покажем, що ми, браття, козацького роду.
Душу й тіло ми положим за нашу свободу,
І покажем, що ми, браття, козацького роду.

Pastabos:

  • Iki 2003 m. pakeitimų vartota daugiau posmų, o himno pradžia ir pavadinimas buvo "Dar nežuvo Ukraina". Toks pavadinimas panašus į Lenkijos himno pavadinimą.
  • Himno rašymo laikais Ukraina valdyta rusų, todėl autorius stenėsi pabrėžti, jog ji dar nežuvo.
Filed under: Europa, Ukraina 9 Comments

Bulgarijos himnas

Miela Tėvyne - Мила Родино

Muzikos autorius: Cvetanas Cvetkovas Radoslavovas
Žodžių autorius: Cvetanas Cvetkovas Radoslavovas
Sukurtas: 1885 m., žodžiai vėliau modifikuoti
Tapo himnu: 1964 m., 1990 m. panaikinti antrasis ir trečiasis posmai
Kalba: Bulgarų
Poetinis-giedamasis vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Bulgarijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Bulgarijos himnas

Bulgarijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Didūs Balkanų kalnai
Šalia jų Dunojus teka,
Šviečia saulė virš Trakijos,
Spindi viršum Pirino.

Miela Tėvyne,
Tu rojus žemėje,
Tavo grožis, tavo žavesys,
Ak, jie bekraščiai.

Miela Tėvyne,
Tu rojus žemėje,
Tavo grožis, tavo žavesys,
Ak, jie bekraščiai.

Горда Стара планина,
до ней Дунава синей,
слънце Тракия огрява,
над Пирина пламеней.

Мила Родино,
ти си земен рай,
твойта хубост, твойта прелест,
ах, те нямат край.

Мила Родино,
ти си земен рай,
твойта хубост, твойта прелест,
ах, те нямат край.

Bulgarijos himno giedoti skirtas poetinis vertimas į lietuvių kalbą (išlaikytas originalo rimas ir ritmas):

Kalvos didžios šiaurėje,
Teka Dunojus prie jų.
Šviečia Trakijoj saulelė
Ant Pirino aukštumų.

Šalie mylima –
Rojus žemėj tu.
Tavo grožis ir žavumas,
Ak, jie be kraštų.

Šalie mylima –
Rojus žemėj tu.
Tavo grožis ir žavumas,
Ak, jie be kraštų.

Pastabos:

  • Balkanų kalnai, bulgarų k. Stara planina (senasis kalnas) yra kalnų grandinė Bulgarijos šiaurės rytuose.
  • Dunojus yra viena didžiausių Europos upių, tekanti ir Bulgarijos pasieniu su Rumunija.
  • Pirinas - kalnai Bulgarijos pietvakariuose.
  • Trakija - istorinis regionas Bulgarijos pietryčiuose.
  • Šis himnas dar Bulgariją valdant komunistams pakeitė senesnįjį himną "Brangi Bulgarija", šlovinusį Leniną, Dimitrovą ir Staliną. Tačiau komunizmo laikais ir "Miela Tėvyne" tekstas buvo kitoks. Be pirmojo posmo ir priedainio (pasiskolintų iš Radoslavovo kūrinio) dar buvo du papildomi posmai. Vienas jų šlovino armiją, o kitas išreiškė prielankumą komunistų partijai bei Maskvai. Sunykus komunistinei sistemai liko tik pirmasis posmas.
Filed under: Bulgarija, Europa 1 Comment

Rusijos himnas

Rusijos Federacijos nacionalinis himnas - Государственный гимн Российской Федерации

Muzikos autorius: Aleksandras Vasiljevičius Aleksandrovas, El Registanas
Žodžių autorius: Sergėjus Vladimirovičius Michalkovas
Sukurtas: 1943 m. (muzika), 2000 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1944 m. (Sovietų Sąjungos himnas, kiti žodžiai), 1953 m. panaikinti žodžiai, 1977 m. sugrąžinti žodžiai (kiek pakoreguoti), 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai nebenaudojamas, 2000 m. (Rusijos himnas, su dabartiniais žodžiais)
Kalba: Rusų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Rusijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Rusijos himnas

Rusijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Rusija – mūsų šventoji tvirtovė,
Rusija – numylėta šalis.
Galinga valia, didi šlovė
Yra tavo palikimas visiems laikams!

PRIEDAINIS:
Šlovė Tėvynei mūsų laisvajai,
Broliškoms liaudims sąjungoj senoj,
Protėvių liaudies išminčiai!
Šlovė šaliai! Didžiuojamės tavim!

Nuo pietų jūrų iki arktinių kraštų
Driekiasi mūsų miškai ir laukai.
Viena tu pasauly! Viena tu tokia –
Dievo ginama gimtoji žemė!

PRIEDAINIS

Didelį plotą svajonėms ir gyvenimams
Mums atvėrė ateinantys metai.
Jėgą mums duoda tikėjimas Tėvyne.
Taip buvo, taip yra ir taip bus visada!

PRIEDAINIS

Россия - священная наша держава,
Россия - любимая наша страна.
Могучая воля, великая слава –
Твое достоянье на все времена!

PRIEDAINIS:
Славься, Отечество наше свободное,
Братских народов союз вековой,
Предками данная мудрость народная!
Славься, страна! Мы гордимся тобой!

От южных морей до полярного края
Раскинулись наши леса и поля.
Одна ты на свете! Одна ты такая –
Хранимая Богом родная земля!

PRIEDAINIS

Широкий простор для мечты и для жизни
Грядущие нам открывают года.
Нам силу дает наша верность Отчизне.
Так было, так есть и так будет всегда!

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Šis himnas turėjo tris tekstus: Stalino, Brežnevo ir Putino laikų. Visus juos parašė tas pats autorius Michalkovas, nors seniausių ir naujausių žodžių sukūrimo datas skiria 57 metai. Ketvirto Michalkovo teksto jau nebus: šis vaikų knygų autorius 2009 m. mirė.
  • 1990 - 2000 m. Rusija turėjo kitą himną be žodžių.
Filed under: Azija, Europa, Rusija 9 Comments

Baltarusijos (Gudijos) himnas

Mes, baltarusiai - Мы, беларусы

Muzikos autorius: Nesteras Sakalouskis
Žodžių autorius: Michasas Klimkovičius, Uladzimiras Karyzna
Sukurtas: 1955 m.
Tapo himnu: 1955 m. (Baltarusijos SSR), 1991 m. panaikinti žodžiai (nepriklausoma Baltarusija), 2002 m. sukurti nauji žodžiai
Kalba: Gudų (baltarusių)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Baltarusijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Baltarusijos himnas

Baltarusijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mes baltarusiai – taikūs žmonės,
Širdys paskirtos gimtajai žemei,
Draugystę palaikom ir galią įgyjam
Mes darbščioj ir laisvoje šeimoj.

PRIEDAINIS:
Šlovė mūsų žemės ryškiam vardui,
Šlovė mūsų liaudžių broliškai sąjungai!
Mūsų mylimoji motina Tėvyne,
Ilgai tu gyvenk ir klestėk, Baltarusija!

Kartu su broliais tvirtai ir per amžius
Mes gynėm gimtuosius pasienius,
Kovose dėl laisvės, kovose likimo
Laimėjome pergalių vėliavą!

PRIEDAINIS

Liaudžių draugystė – liaudžių galia –
Mūsų gerbtinas saulėtas kelias.
Ryškiame aukštyje plazdi išdidžiai,
Pergalių vėliava, vėliava džiaugsmo!

PRIEDAINIS

Мы, беларусы - мірныя людзі,
Сэрцам адданыя роднай зямлі,
Шчыра сябруем, сілы гартуем
Мы ў працавітай, вольнай сям'і.

PRIEDAINIS:
Слаўся, зямлі нашай светлае імя,
Слаўся, народаў братэрскі саюз!
Наша любімая маці-Радзіма,
Вечна жыві і квітней, Беларусь!

Разам з братамі мужна вякамі
Мы баранілі родны парог,
У бітвах за волю, бітвах за долю
Свой здабывалі сцяг перамог!

PRIEDAINIS

Дружба народаў - сіла народаў -
Наш запаветны, сонечны шлях.
Горда ж узвіся ў ясныя высі,
Сцяг пераможны - радасці сцяг!

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • 2002 m. sukurti Karyznos žodžiai labai panašūs į pirmuosius žodžius, sukurtus Klimkovičiaus 1955 m. Baltarusijos SSR himnui. Tačiau panaikinti Lenino, komunizmo, bei Rusios paminėjimai.

Lenkijos himnas

Dambrovskio mazurka arba Lenkijos legionų Italijoje daina - Mazurek Dąbrowskiego arba Pieśń Legionów Polskich we Włoszech

Muzikos autorius: Liaudis (kartais priskiriama Mykolui Kleopui Oginskiui)
Žodžių autorius: Jozefas Vybickis (Józef Wybicki)
Sukurtas: 1797 m.
Tapo himnu: 1927 m.
Kalba: Lenkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Lenkijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Lenkijos himnas

Lenkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Lenkija dar nepražuvo
Kol mes gyvi.
Ką užsienio žiaurumai pagrobė
Kalavijais atkovosim.

PRIEDAINIS:
Pirmyn, pirmyn, Dambrovski,
Iš žemės italų į Lenkiją.
Savo valdžia
Mus kaip tautą suvienyk.

Kirski Vyslą, kirski Vartą
Būsime lenkai.
Mums parodė Bonapartas
Kelią pergalėn.

PRIEDAINIS

Kaip Čarnieckis į Poznanę
Po karo su švedais
Savo šalį išgelbėti
Jūra sugrįšime.

PRIEDAINIS

Tėvas apsiverkęs
Savo Basiai sako:
„Paklausyki, mūs vaikinai
Muša būgnus.“

PRIEDAINIS

Jeszcze Polska nie zginęła
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.

PRIEDAINIS:
Marsz, marsz, Dąbrowski,
Z ziemi włoskiej do Polski.
Za Twoim przewodem,
Złączym się z narodem.

Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami.
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

PRIEDAINIS

Jak Czarniecki do Poznania
Po szwedzkim zaborze
Dla ojczyzny ratowania
Wrócim się przez morze.

PRIEDAINIS

Już tam ojciec do swej Basi
Mówi zapłakany –
Słuchaj jeno, pono nasi
Biją w tarabany.

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Janas Henrikas Dambrovskis (gyvenęs 1755 - 1818 m.) buvo Lenkijos generolas. Himnas atmena istorinį įvykį, kai jis Napoleono prašymu įkūrė Italijoje lenkų legionus. Tuomet patys italai, nukariauti Prancūzijos imperatoriaus Napoleono, atsisakydavo kovoti už Prancūziją, taigi Napoleonui reikėjo pajėgų. O Dambrovskis manė, kad jeigu bus lenkų armija, tai anksčiau ar vėliau galima bus išvaduoti ir Lenkiją. Himno žodžių autorius J. Vybickis buvo vienas Dambrovskio legionų organizatorių.
  • Napoleonas Bonapartas (1769 - 1821 m.) buvo Prancūzijos imperatorius. Lenkai jam dėkingi už tai, kad jis išvadavo Lenkiją nuo rusų (padedamas ir J. H. Dambrovskio). Tačiau vėliau Napoleonas karą pralaimėjo ir Rusija vėl atsiėmė Lenkiją.
  • Stefanas Čarnieckis (1599 - 1665 m.) buvo Lenkijos etmonas. Himnas atmena įvykį, kai jis išvijo iš Lenkijos tuo metu Lenkijos-Lietuvos valstybę kartu su rusais okupavusius švedus.
  • Lenkijos himne paminėta daugiausiai istorinių asmenybių (trys), taip pat jis pasižymi tuo, kad jame minimas ir užsienio šalies valstybės vadovas (Napoleonas).
  • Mazurka yra lenkų liaudies šokis.
Filed under: Europa, Lenkija No Comments