Vengrijos himnas
Giesmė - Himnusz
Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Viešpatie, laimink Vengrijos tautą Išauginai mūs protėvius Mums kumanų lygumose Ak, bet dėl mūsų nuodėmių O, kaip dažnai iš lūpų Bėglys slapstėsi, iš paskui jam Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar, Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus |
Isten, áldd meg a magyart Őseinket felhozád Értünk Kunság mezein Hajh, de bűneink miatt Hányszor zengett ajkain Bújt az üldözött, s felé Vár állott, most kőhalom, Szánd meg Isten a magyart |
Pastabos:
- Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
- Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
- Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
- Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
- Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
- Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
- Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
- Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
- Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
- Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
- Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.
Moldovos (Moldavijos) himnas
Mūsų kalba - Limba noastră
Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Mūsų kalba yra lobis kurs kyla Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas Mūsų kalba yra šventesnė už šventą, Ir lobis pakils staiga |
Limba noastră-i o comoară Limba noastră-i foc ce arde Limba noastră-i frunză verde, Limba noastra-i limbă sfîntă, Răsări-va o comoară |
Pastabos:
- Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
- Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
- Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.
Rumunijos himnas
Nubusk, rumune! - Deşteaptă-te române!
Muzikos autorius: Antonas Panas (Anton Pann)
Žodžių autorius: Andrejus Murešianu (Andrei Mureşianu)
Sukurtas: 1848 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Rumunų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Rumunijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Rumunijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Nubusk, rumune, iš mirtino miego, Dabar arba niekad pasauliui įrodykim, Pakelk plačią kaktą ir apsidairyk aplink, Stebėkit, aukštybių šešėliai – Mykolai, Steponai, Korvinai, Tave pražudė blogis pavydo, Našlė motina Mykolo Didžio laikų Nuo griaustinio ir nuo titnago težus jie, Ar ne per daug dar jataganų barbarų mėnulio Ar ne per daug turėjom aklo despotizmo Rumunai iš keturių kraštų, dabar arba niekados Šventikai, veskite su krucifiksais mūsų krikščionišką armiją, |
Deșteaptă-te, române, din somnul cel de moarte, Acum ori niciodată să dăm dovezi în lume Înalță-ți lata frunte și cată-n giur de tine, Priviți, mărețe umbre, Mihai, Ștefan, Corvine, Pre voi vă nimiciră a pizmei răutate O mamă văduvită de la Mihai cel Mare De fulgere să piară, de trăsnet și pucioasă, N-ajunge iataganul barbarei semilune, N-ajunge despotismul cu-ntreaga lui orbie, Români din patru unghiuri, acum ori niciodată Preoți, cu crucea-n frunte căci oastea e creștină, |
Pastabos:
- Romėnų kraujas minimas todėl, kad rumunai kildina save visų pirma iš romėnų. Rumunų kalba, kaip ir italų, ispanų ar prancūzų, yra kilusi iš lotynų kalbos. Valstybės pavadinimas “Rumunija” taip pat atmena Romą. Kitose pasaulio kalbose Rumunijos iniciatyva XX a. pradžioje oficialusis pavadinimas net pakeistas į žodžio “Romėnija” atitikmenis (pvz. angliškai anksčiau sakyta “Rumania”, dabar “Romania”, pagal “Roman” – “romėnas”). Pats himno tekstas irgi rodo sąsają su Roma: priešai vadinami barbarais, minimas Romos imperatorius Trajanas.
- Trajanas (53 m. – 117 m.) buvo Romos Imperatorius, 101-102 m. prijungęs prie Imperijos Dakijos provinciją. Dakija buvo ten, kur dabar – Rumunija.
- Mykolas (Mihajus) Narsusis (1558 m. – 1601 m. ) buvo viduramžių Valakijos valdovas, kurį laiką kartu valdęs ir Moldaviją bei Transilvaniją. Šios trys didelės žemės sudaro Rumuniją ir vėl jos buvo suvienytos valdant vienam nepriklausomam valdovui tik XIX a.
- Steponas (Štefanas) Didysis ir Šventasis (1433 m. – 1504 m. ) buvo viduramžių Moldavijos valdovas, pagarsėjęs sėkimgais karais su turkais Osmanais.
- Korvinas (Janosas Huniadis) (XV a.) buvo viduramžių Vengrijos faktinis valdovas, nugalėjęs turkus Osmanus.
- Milcovas ir Karpatai yra geografiniai objektai, skyrę tradicines rumunų kunigaikštystes: Moldaviją, Valakiją ir Transilavniją. Milcovo upe ėjo siena tarp viduramžių Valakijos ir Moldavijos, Karpatai atskyrė Transilvaniją.
- Jataganai barbarų mėnulio simbolizuoja Osmanų Imperiją. Mėnulis – Islamo simbolis – buvo Osmanų Imperijos vėliavoje. Jataganas – tradicinis Osmanų durklas. Osmanų Imperija ilgą laiką valdė Rumuniją.
- Knutas yra tradicinis rusiškas botagas ir simbolizuoja Rusijos Imperiją. Rusija ne kartą istorijoje buvo užėmusi šiaurrytines Rumunijos žemes – Moldaviją.
- Dunojus yra svarbi Europos upė, kurios žiotys – Rumunijoje.
- Krucifiksas yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus atvaizdas, vienas krikščionybės simbolių.
- Rumunijos himnas turi 11 posmų, bet dažniausiai atliekami tik keturi: pirmasis, antrasis, ketvirtasis ir vienuoliktasis. Pagal Rumunijos įstatymus pakanka atlikti juos. Tačiau retesnėmis progomis, pvz. per himno dieną, atliekamas ir visas himnas.
- Šis himnas 1991 – 1994 metais buvo Moldovos (Moldavijos) himnas. Tai buvo vienas retų atvejų, kai dvi šalys dalinosi vienu himnu (panašiai kaip Graikija ir Kipras). Moldova tada planavo susijungti su Rumunija, nes iki Sovietų okupacijos 1940 m. Moldova buvo Rumunijos dalis (moldavai kalba rumunų kalba). Tačiau priešingai nei Rytų Vokietija, susijungusi su Vakarų Vokietija, galiausiai Moldova visgi liko atskira šalis bei atsisakė rumuniško simbolio – himno. Beje, Moldova šį himną naudojo ir 1917 – 1918 m., tačiau tuomet susijungė su likusia Rumunijos dalimi.
- Prieškario ir tarpukario Rumunija naudojo monarchistinį himną “Tegyvuoja karalius”, tačiau “Nubusk, rumune!” visad buvo populiari daina. Šaltojo karo metais Rumunijoje himnas keitėsi net tris kartus, visi jie buvo komunistiniai.
Slovakijos himnas
Žaibas žybsi virš Tatrų - Nad Tatrou sa blýska
Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Jankas Matuška (Janko Matúška)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1918 m. (pirmasis jo posmas tapo Čekoslovakijos himno antruoju posmu), 1993 m. (abu posmai tapo Slovakijos himnu)
Kalba: Slovakų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Slovakijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Slovakijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Žaibas žybsi virš Tatrų, Mūsų Slovakija |
Nad Tatrou sa blýska, To Slovensko naše |
Pastabos:
- Himnas (jo pirmasis posmas) seniau vartotas kaip Čekoslovakijos himno antrasis posmas (su vienu nedideliu skirtumu) tekste.
- Himno žodžius sukūrė studentas, dalyvavęs 1844 m. žygyje iš Bratislavos į Levočą. Šis žygis, driekęsis ir per Tatrus (aukščiausius Slovakijos kalnus) buvo protestas prieš patriotiškų pažiūrų dėstytojo atleidimą (tuo metu Slovakija buvo Austrijos Imperijos sudėtyje).
- Dainą sudaro keturi posmai, bet tik du jų paskelbti himnu.
Čekijos himnas
Kur namai mano? - Kde domov můj?
Muzikos autorius: Frantisekas Janas Škroupas
Žodžių autorius: Josefas Kajetanas Tylas
Sukurtas: 1834 m.
Tapo himnu: 1918 m. (Čekoslovakijos himno pirmuoju posmu), 1993 m. (Čekijos himnu)
Kalba: Čekų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Čekijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Čekijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Kur namai mano, kur namai mano? |
Kde domov můj, kde domov můj? |
Pastabos:
- Nuo 1918 m. iki 1993 m. šitas himnas sudarė pirmąjį Čekoslovakijos himno posmą. Priešingai daugeliui Rytų Europos himnų įsigalėjus komunistams šis nebuvo pakeistas ar uždraustas. Antrasis Čekoslovakijos himno posmas buvo slovakiškas. Dabar tai - Slovakijos himnas.
- Himnas yra ištrauka iš operos "Fidlovačka aneb Žádný hněv a žádná rvačka".
Ukrainos himnas
Dar nežuvo Ukrainos - Ще не вмерла України
Muzikos autorius: Michailas Verbickis
Žodžių autorius: Pavlas Čubinskis
Sukurtas: 1862 m. (žodžiai), 1864 m. (muzika)
Tapo himnu: 1991 m., 2003 m. pakoreguotas ir sutrumpintas tekstas
Kalba: Ukrainiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Ukrainos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Ukrainos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė, Sielas ir kūnus padėsime už laisvę |
Ще не вмерла України і слава, і воля, Душу й тіло ми положим за нашу свободу, |
Pastabos:
- Iki 2003 m. pakeitimų vartota daugiau posmų, o himno pradžia ir pavadinimas buvo "Dar nežuvo Ukraina". Toks pavadinimas panašus į Lenkijos himno pavadinimą.
- Himno rašymo laikais Ukraina valdyta rusų, todėl autorius stenėsi pabrėžti, jog ji dar nežuvo.
Bulgarijos himnas
Miela Tėvyne - Мила Родино
Muzikos autorius: Cvetanas Cvetkovas Radoslavovas
Žodžių autorius: Cvetanas Cvetkovas Radoslavovas
Sukurtas: 1885 m., žodžiai vėliau modifikuoti
Tapo himnu: 1964 m., 1990 m. panaikinti antrasis ir trečiasis posmai
Kalba: Bulgarų
Poetinis-giedamasis vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Bulgarijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Bulgarijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Didūs Balkanų kalnai Miela Tėvyne, Miela Tėvyne, |
Горда Стара планина, Мила Родино, Мила Родино, |
Bulgarijos himno giedoti skirtas poetinis vertimas į lietuvių kalbą (išlaikytas originalo rimas ir ritmas):
Kalvos didžios šiaurėje, Šalie mylima – Šalie mylima – |
Pastabos:
- Balkanų kalnai, bulgarų k. Stara planina (senasis kalnas) yra kalnų grandinė Bulgarijos šiaurės rytuose.
- Dunojus yra viena didžiausių Europos upių, tekanti ir Bulgarijos pasieniu su Rumunija.
- Pirinas - kalnai Bulgarijos pietvakariuose.
- Trakija - istorinis regionas Bulgarijos pietryčiuose.
- Šis himnas dar Bulgariją valdant komunistams pakeitė senesnįjį himną "Brangi Bulgarija", šlovinusį Leniną, Dimitrovą ir Staliną. Tačiau komunizmo laikais ir "Miela Tėvyne" tekstas buvo kitoks. Be pirmojo posmo ir priedainio (pasiskolintų iš Radoslavovo kūrinio) dar buvo du papildomi posmai. Vienas jų šlovino armiją, o kitas išreiškė prielankumą komunistų partijai bei Maskvai. Sunykus komunistinei sistemai liko tik pirmasis posmas.
Rusijos himnas
Rusijos Federacijos nacionalinis himnas - Государственный гимн Российской Федерации
Muzikos autorius: Aleksandras Vasiljevičius Aleksandrovas, El Registanas
Žodžių autorius: Sergėjus Vladimirovičius Michalkovas
Sukurtas: 1943 m. (muzika), 2000 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1944 m. (Sovietų Sąjungos himnas, kiti žodžiai), 1953 m. panaikinti žodžiai, 1977 m. sugrąžinti žodžiai (kiek pakoreguoti), 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai nebenaudojamas, 2000 m. (Rusijos himnas, su dabartiniais žodžiais)
Kalba: Rusų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Rusijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Rusijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Rusija – mūsų šventoji tvirtovė, PRIEDAINIS: Nuo pietų jūrų iki arktinių kraštų PRIEDAINIS Didelį plotą svajonėms ir gyvenimams PRIEDAINIS |
Россия - священная наша держава, PRIEDAINIS: От южных морей до полярного края PRIEDAINIS Широкий простор для мечты и для жизни PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Šis himnas turėjo tris tekstus: Stalino, Brežnevo ir Putino laikų. Visus juos parašė tas pats autorius Michalkovas, nors seniausių ir naujausių žodžių sukūrimo datas skiria 57 metai. Ketvirto Michalkovo teksto jau nebus: šis vaikų knygų autorius 2009 m. mirė.
- 1990 - 2000 m. Rusija turėjo kitą himną be žodžių.
Baltarusijos (Gudijos) himnas
Mes, baltarusiai - Мы, беларусы
Muzikos autorius: Nesteras Sakalouskis
Žodžių autorius: Michasas Klimkovičius, Uladzimiras Karyzna
Sukurtas: 1955 m.
Tapo himnu: 1955 m. (Baltarusijos SSR), 1991 m. panaikinti žodžiai (nepriklausoma Baltarusija), 2002 m. sukurti nauji žodžiai
Kalba: Gudų (baltarusių)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Baltarusijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Baltarusijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Mes baltarusiai – taikūs žmonės, PRIEDAINIS: Kartu su broliais tvirtai ir per amžius PRIEDAINIS Liaudžių draugystė – liaudžių galia – PRIEDAINIS |
Мы, беларусы - мірныя людзі, PRIEDAINIS: Разам з братамі мужна вякамі PRIEDAINIS Дружба народаў - сіла народаў - PRIEDAINIS |
Pastabos:
- 2002 m. sukurti Karyznos žodžiai labai panašūs į pirmuosius žodžius, sukurtus Klimkovičiaus 1955 m. Baltarusijos SSR himnui. Tačiau panaikinti Lenino, komunizmo, bei Rusios paminėjimai.
Lenkijos himnas
Dambrovskio mazurka arba Lenkijos legionų Italijoje daina - Mazurek Dąbrowskiego arba Pieśń Legionów Polskich we Włoszech
Muzikos autorius: Liaudis (kartais priskiriama Mykolui Kleopui Oginskiui)
Žodžių autorius: Jozefas Vybickis (Józef Wybicki)
Sukurtas: 1797 m.
Tapo himnu: 1927 m.
Kalba: Lenkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Lenkijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Lenkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Lenkija dar nepražuvo PRIEDAINIS: Kirski Vyslą, kirski Vartą PRIEDAINIS Kaip Čarnieckis į Poznanę PRIEDAINIS Tėvas apsiverkęs PRIEDAINIS |
Jeszcze Polska nie zginęła PRIEDAINIS: Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę, PRIEDAINIS Jak Czarniecki do Poznania PRIEDAINIS Już tam ojciec do swej Basi PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Janas Henrikas Dambrovskis (gyvenęs 1755 - 1818 m.) buvo Lenkijos generolas. Himnas atmena istorinį įvykį, kai jis Napoleono prašymu įkūrė Italijoje lenkų legionus. Tuomet patys italai, nukariauti Prancūzijos imperatoriaus Napoleono, atsisakydavo kovoti už Prancūziją, taigi Napoleonui reikėjo pajėgų. O Dambrovskis manė, kad jeigu bus lenkų armija, tai anksčiau ar vėliau galima bus išvaduoti ir Lenkiją. Himno žodžių autorius J. Vybickis buvo vienas Dambrovskio legionų organizatorių.
- Napoleonas Bonapartas (1769 - 1821 m.) buvo Prancūzijos imperatorius. Lenkai jam dėkingi už tai, kad jis išvadavo Lenkiją nuo rusų (padedamas ir J. H. Dambrovskio). Tačiau vėliau Napoleonas karą pralaimėjo ir Rusija vėl atsiėmė Lenkiją.
- Stefanas Čarnieckis (1599 - 1665 m.) buvo Lenkijos etmonas. Himnas atmena įvykį, kai jis išvijo iš Lenkijos tuo metu Lenkijos-Lietuvos valstybę kartu su rusais okupavusius švedus.
- Lenkijos himne paminėta daugiausiai istorinių asmenybių (trys), taip pat jis pasižymi tuo, kad jame minimas ir užsienio šalies valstybės vadovas (Napoleonas).
- Mazurka yra lenkų liaudies šokis.