Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Bosnijos ir Hercegovinos himnas

Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis himnas - Državna himna Bosne i Hercegovine

Muzikos autorius: Dušanas Šesičius
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1999 m.
Tapo himnu: 1999 m.

Klausykite Bosnijos ir Hercegovinos himno: Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Pastabos:

  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas priimtas 1999 m. po Bosnijos karo, kuriame kovėsi trys šalies gyventojų grupės: bosniai, serbai ir kroatai. Senasis himnas - 1992-1999 m. galiojęs "Viena vienintelė" - buvo panaikintas, nes labiausiai buvo mėgiamas bosnių (nors jo tekste ir nebuvo šlovinama viena tautybė, o tik visa šalis). Naujasis himnas turėjo būti neutralus, bet jo beveik niekas nepamėgo ir išliko senoji karo metų situacija: bosniai gieda 1992-1999 m. Bosnijos ir Hercegovinos himną, serbai - Serbijos himną, kroatai - Kroatijos himną.
  • Bosnijos ir Hercegovinos himnas - vienas paskutinių, neturinčių žodžių. Žodžius sukurti čia paprasčiau nei kitose daugiatautėse šalyse, mat ir serbai, ir bosniai, ir kroatai kalba ta pačia kalba (nors ir vadina ją skirtingai), tad įmanoma parašyti visiems bendrą tekstą. Tokį tekstą, besibaigaintį eilute "Kartu žengiame į ateitį" himno kompozitorius Dušanas Šestičius sukūrė 2009 m., bet kol kas jis nepatvirtintas.

Albanijos himnas

Himnas vėliavai - Hymni i Flamurit

Muzikos autorius: Kiprijanas Porumbesku
Žodžių autorius: Aleksandras Stavrė Drenova
Sukurtas: 1912m.
Tapo himnu: 1912 m.
Kalba: Albanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Albanijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Albanijos himnas

Albanijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aplinkui vėliavą, visi vieningi,
Su vienu noru, vienu troškimu
Prisiekiame visi
Išganymo vardan kovoti.

PRIEDAINIS:
Nesikaus tik tas
Kas išdaviku gimęs,
Bebaimis vyras
Jeigu kris - bus kankinys!

Ginkluoti ir toliau
Ginsimės iš visų pusių,
Savo teisių nepaliksime;
Priešams čia nėr vietos!

PRIEDAINIS

Rreth flamurit të përbashkuar
Me një dëshir’ e një qëllim,
Të gjith’ atje duke u betuar
Të lidhim besën për shpëtim.

PRIEDAINIS:
Prej lufte veç ai largohet
Që është lindur tradhëtar,
Kush është burrë nuk frikësohet,
Po vdes, po vdes si një dëshmor!

Në dorë armët do t'i mbajmë,
Të mbrojmë atdheun në çdo kënd,
Të drejtat tona ne s'i ndajmë;
Këtu armiqtë s'kanë vënd!

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Priešingai daugeliui himnų į valdžią ~1945 m. atėję komunistai šio himno nepakeitė, nepakeistas jis ir žlugus komunistiniam režimui.
  • Himnas turi dvi versijas: trumpąją (1 posmas ir priedainis) bei ilgąją (1 posmas, priedainis, 2 posmas, priedainis). Per varžybas paprastai atliekama trumpoji.

Makedonijos himnas

Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија

Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Makedonijos himnas

Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šiandien virš Makedonijos
Nauja laisvės saulė aušta,
Makedonai kovoja
Už savo teises!
Makedonai kovoja
Už savo teises!

Dabar vėl plazda
Kruševo Respublikos vėliava,
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!
Gocė Delčevas, Pitu Gulis,
Damė Gruevas, Sandanskis!

Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja
Naujas dainas, naujus atbudimus,
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!
Laisva Makedonija
Gyvena laisvai!

Денес над Македонија се раѓа
ново сонце на слободата
Македонците се борат
за своите правдини!
Македонците се борат
за своите правдини!

Одново сега знамето се вее
на Крушевската Република
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!
Гоце Делчев, Питу Гули
Даме Груев, Сандански!

Горите Македонски шумно пеат
нови песни, нови весници
Македонија слободна
слободна живее!
Македонија слободна
слободна живее!

Pastabos:

  • Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
  • Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
  • Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.

Maltos himnas

Maltos giesmė - L-Innu Malti

Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Maltos himnas

Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą -
Sergėk, Dieve Viešpatie, kaip visuomet ją sergėjai,
Atminki ją - kurią tu apglėbei šviesa.

Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo,
Duok gailesčio jos šeimininkams ir stiprybės darbininkams,
Kad ištikimai, teisingai ir garbiai tarnautume, darnūs maltiečiai.

Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha,
Ħares, Mulej, kif dejjem Int ħarist:
Ftakar li lilha bl-oħla dawl libbist.

Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha,
Rodd il-ħniena lis-sid, saħħa 'l-ħaddiem:
Seddaq il-għaqda fil-Maltin u s-sliem.

Pastabos:

  • Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
  • Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).

Andoros himnas

Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany

Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Andoros himnas

Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas,
Nuo arabų išvadavo
Ir iš dangaus gyvenimą man davė,
Iš Mertišelės, didžiosios Motinos.

Gimiau Princese - Mergele,
Nešališka tarp valstybių dviejų.
Esu Karolio Didžiojo imperijos
Vienintelė gyva dukra.

Tikinti ir laisva vienuolika amžių,
Tikinti ir laisva aš išliksiu.
Žemės įstatymai bus mano mokytojai,
O Princai - mano gynėjai!
O Princai - mano gynėjai!

El gran Carlemany, mon Pare
dels alarbs me deslliurà,
I del cel vida em donà
de Meritxell, la gran Mare,

Princesa nasquí i Pubilla
entre dos nacions neutral
Sols resto lúnica filla
de l'imperi Carlemany.

Creient i lluire onze segles,
creient i lliure vull ser.
¡Siguin els furs mos tutors
i mos Prínceps defensors!
I mos Prínceps defensors!

Pastabos:

  • Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
  • Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
  • Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
  • Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
  • Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.
Filed under: Andora, Europa No Comments

Kroatijos himnas

Nuostabi mūsų tėvyne - Lijepa naša domovino

Muzikos autorius: Josipas Runjaninas
Žodžių autorius: Antunas Mihanovičius
Sukurtas: 1835m. žodžiai, 1861 m. muzika
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Serbų-kroatų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Kroatijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Kroatijos himnas

Kroatijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nuostabi mūsų tėvyne,
Didvyrių žemė brangi,
Senos šlovės tėvyne,
Būk visados laiminga!

Brangi tiek pat, kiek ir šlovinga,
Brangi didvyrių žemė,
Brangi ten kur lygi,
Brangi, kur kalnuota.

Tekėk Sava, Drava tekėk,
Ir tu, Dunojau, galios neprarask,
Žydra jūra, pasakok pasauliui,
Kad kroatas myli savo tautą.

Tol kol saulė šildys jo suartą žemę,
Tol kol audros jo ąžuolus blaškys,
Tol kol kapas slėps jo protėvius,
Tol kol plaks gyva jo širdis!

Lijepa naša domovino,
Oj junačka zemljo mila,
Stare slave djedovino,
Da bi vazda sretna bila!

Mila, kano si nam slavna,
Mila si nam ti jedina,
Mila, kuda si nam ravna,
Mila, kuda si planina!

Teci Savo, Dravo teci,
Nit'ti Dunav silu gubi,
Sinje more, svijetu reci,
Da svoj narod Hrvat ljubi.

Dok mu njive sunce grije,
Dok mu hrašće bura vije,
Dok mu mrtve grobak krije,
Dok mu živo srce bije!

Pastabos:

  • Sava, yra upė, tekanti per Kroatijos sostinę Zagrebą. Drava ir Dunojus yra kitos didelės upės, tekančios Kroatijos pakraščiais.
  • Daina naudota kaip himnas dar gerokai iki Kroatijos nepriklausomybės: pradedant 1891 m. paroda Zagrebe. Kroatija tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, paskui – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės. Po trumpos nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo metais buvo prijungta prie Jugoslavijos. Visais tais laikais daina buvo populiari, bet oficialaus statuso neturėjo. Pirmąsyk ji tapo oficialia 1972 m., kuomet patvirtinta Kroatijos, dar esančios Jugoslavijos dalimi, himnu. 1991 m. Kroatijai tapus nepriklausoma žodžiai šiek tiek pakeisti ir daina tapo nepriklausomos Kroatijos himnu.
Filed under: Europa, Kroatija 1 Comment

Portugalijos himnas

Portugalė - A Portugesa

Muzikos autorius: Alfredas Keilis (Alfredo Keil)
Žodžių autorius: Henrique Lopes de Mendonça
Sukurtas: 1890 m.
Tapo himnu: 1910 m., 1957 m. iš įvairių versijų palikta viena oficiali
Kalba: Portugalų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Portugalijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Portugalijos himnas

Portugalijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Didvyriai jūrų, kilnioji rasė,
Tauta narsi, nemirtinga,
Išmušė valanda iškelti vėl aukštyn
Portugalijos spindesį
Iš atminties miglų.
O Tėvyne, girdime balsus
Didžių protėvių tavų,
Kurie ves tave į pergalę!

PRIEDAINIS:
Prie ginklų! Prie ginklų!
Žemėje ir jūroje!
Prie ginklų! Prie ginklų!
Kovoti už Tėvynę!
Prieš patrankas žengti, žengti!

Išskleiski nenugalimą vėliavą
Ryškioj šviesoj savo dangaus;
Terėks Europa visam pasauliui,
Kad Portugalija nežuvo!
Tavo laimingą žemę bučiuoja
Vandenynas, šnabždantis meile,
O tavo užkariaujanti ranka
Davė pasauliui naujus pasaulius!

PRIEDAINIS

Pasveikink saulę kylančią
Virš besišypsančios ateities;
Tegul įžeidimo aidas bus
Mūsų atgimimo ženklas.
Tos galingos aušros spinduliai
Lyg motinos bučiniai
Mus gina ir mums padeda
Atlaikyti likimo žaizdas.

PRIEDAINIS

Heróis do mar, nobre povo,
Naçao valente, imortal,
Levantai hoje de novo
Os esplendor de Portugal
Entre as brumas da memória.
Ó Pátria sente-se a voz
Dos teus egrégios avós
Que há-de guiar-te à vitória.

PRIEDAINIS:
Às armas! Às armas!
Sobre a terra, sobre o mar!
Às armas! Às armas!
Pela Pátria lutar!
Contra os canhões marchar, marchar!

Desfralda a invicta bandeira
À luz viva do teu céu
Brade a Europa à terra inteira
Portugal não pereceu!
Beija o solo teu jucundo
O oceano a rujir d'amor;
E o teu braço vencedor
Deu mundos novos ao mundo!

PRIEDAINIS

Saudai o sol que desponta
Sobre um ridente porvir;
Seja o eco d'uma afronta
O sinal de ressurgir.
Raios d'essa aurora forte
São como beijos de mãe
Que nos guardam, nos sustêm,
Contra as injúrias da sorte

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Frazės Didvyriai jūrų ir davė pasauliui naujus pasaulius atmena, kad Portugalija XV ir XVI a. buvo vienas pagrindinių geografinių atradimų variklių. Portugalai atrado jūrų kelią į Indiją, kolonizavo Braziliją, pristeigė kolinijų Afrikos, Indijos, Indonezijos, Kinijos pakrantėse.
  • Įžeidimas, minimas trečiame posme – tai Jungtinės Karalystės 1890 m. pateiktas ultimatumas Portugalijai. Šiuo ultimatumu Portugalija buvo priversta atsisakyti savo teritorinių pretenzijų į Afrikos gilumos žemes tarp senesnių Portugalijos kolonijų Angolos ir Mozambiko. Taip Portugalijos valdos pietų Afrikoje buvo padalintos. Britams atiteko žemės, vėliau tapusios Rodezija, o dabar vadinamos Zambija ir Zimbabve. Nepasitenkinimas šiuo ultimatumu įkvėpė sukurti šią karingą dainą. Pirmojoje versijoje vietoje vietoje “Prieš patrankas žengti, žengti!” net giedota “Prieš britus, žengti, žengti!”.
  • Šią dainą sukūrė respublikonai, kaltinę monarchus bereikalinga kapituliacija prieš minėtą britų ultimatumą. Ši daina būdavo giedama protestuose prieš karalius, per nepavykusią 1891 m. revoliuciją. Galiausiai po sėkmingos 1910 m. revoliucijos, Portugalijai tapus respublika, daina paskelbta himnu. Iki tol Portugalija turėjo du himnus (galiojusius 1809–1834 m. bei 1834–1910 m.), abu kurių šolvino karalių.
  • Himno pavadinimas – Portugalė – įkvėptas Prancūzijos himno pavadinimo Marselietė, pradėjusio tradiciją patriotines dainas priskirti tų šalių regionams ar visoms šalims. Belgijos himnas analogiškai vadinasi Brabantietė, Puerto Riko – Borinkenietė.
Filed under: Portugalija No Comments

Juodkalnijos himnas

O, ryški gegužio aušra - Oj, svijetla majska zoro

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Sekula Drljevičius (Sekula Drljević)
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Juodkalniečių (faktiškai tapati serbų-kroatų kalbai)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Juodkalnijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Juodkalnijos himnas

Juodkalnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

O, ryški gegužio aušra,
O, ryški gegužio aušra,
Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama.

Mes - sūnūs tavo uolų,
Mes - sūnūs tavo uolų
Ir sergėtojai tavo dorybės,
Ir sergėtojai tavo dorybės.

Mylime jus, uolėtosios kalvos
Ir baugieji jūsų slėniai,
Niekad nepatyrę
Gėdingų vergijos pančių.

Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama.

O, ryški gegužio aušra,
O, ryški gegužio aušra,
Juodkalnija, mūsų mama,
Juodkalnija, mūsų mama,

Kol vienybė duoda sparnus
Mūsų Lovceno reikalui
Ji neš didybę ir garbę
Numylėtai gimtinei.

Mūsų bangų upė
Įtekanti į dvi jūras
Į vandenyną neš balsą:
"Juodkalnija - amžina".

Į vandenyną neš balsą:
"Juodkalnija - amžina".

"Juodkalnija - amžina".

Oj svijetla majska zoro
Oj svijetla majska zoro
Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Sinovi smo tvog stijenja
Sinovi smo tvog stijenja
I čuvari tvog poštenja
I čuvari tvog poštenja

Volimo vas, brda tvrda,
I stravične vaše klance
Koji nikad ne poznaše
Sramotnoga ropstva lance

Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Oj svijetla majska zoro
Oj svijetla majska zoro
Majko naša Crna Goro
Majko naša Crna Goro

Dok lovćenskoj našoj misli
Naša sloga daje krila
Biće gorda, biće slavna
Domovina naša mila

Rijeka će naših vala
Uskačući u dva mora
Glas nositi okeanu
Da je vječna Crna Gora

Glas nositi okeanu
Da je vječna Crna Gora

Da je vječna Crna Gora

Pastabos:

  • Tai - liaudies daina ir jos versijų - daugybė. XIX a. ir XX a. pradžioje juodkalniečiai save laikė serbais. Jų šalis buvo nepriklausoma, kai Serbiją tebevaldė Osmanų Imperija. Todėl XIX a. šios dainos versijoje "O ryški heroizmo aušra" giedota, kad "Tik tu likai laisva serbų tautai". Kai 2004 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos jau vyravo nuomonė, kad juodklaniečiai - atskira tauta, todėl pasirinktas dabartinis himno tekstas. Tai sukėlė Juodkalnijos serbų nepasitenkinimą.
  • Lovcenas yra 1749 metrų aukščio kalnas Juodkalnijoje. Tai būtent ir yra tas "Juodasis kalnas", nuo kurio visa šalis pavadinta Juodkalnija. Tame nacionaliniame parke palaidotas Juodkalnijos valdovas (kunigaikštis-vyskupas) Petras II Petrovičius-Njegošas, netoliese yra Juodkalnijos karališkosios šeimos gimtinė.
Filed under: Europa, Juodkalnija 1 Comment

Ispanijos himnas

Ispanijos nacionalinis himnas - Himno Nacional Español

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1761 m.
Tapo himnu: 1770 m., 1931 m. panaikintas, 1939 m. sugrąžintas

Klausykite Ispanijos himno: Ispanijos himnas
Pastabos:

  • Ispanijos himnas neturi žodžių. Istoriškai buvo naudojami žodžiai: vieni valdant karaliui Alfonsui XIII (1886 – 1931 m.), kiti valdant Fransiskui Frankui (1939 – 1975 m.). Tačiau nė vieni šių žodžių nebuvo oficialūs. Dabar anie žodžiai siejami su diktatūromis, todėl nebenaudojami. Siūlymai parašyti naujus žodžius dažni, bet bandymai nepavyko. Patriotiniai žodžiai daliai visuomenės nepriimtini, o tautinėms mažumoms, kaip baskai, galisai ar katalonai, dažnai nepriimtini bet kokie ispaniški žodžiai. Todėl Ispanijos himnas – vienas paskutiniųjų himnų, neturinčių žodžių.
  • Yra ilgesnė ir trumpesnė versijos. Ilgesnėje (jos galite paklausyti čia) kai kurie muzikiniai motyvai kartojami kelis kartus. Ši versija privalo būti atliekama karaliui. Trumpesnėje šitų pakartojimų nėra. Ji atliekama princams, ministrui pirmininkui, taip pat per sporto varžybas.
  • Muzika greičiausiai sukurta ne Ispanijoje.
  • Seniau himnas buvo vadinamas "Karališkasis maršas" (Marcha Real) arba "Grenadierių maršas" (Marcha Granadera).
Filed under: Europa, Ispanija 4 Comments

Slovėnijos himnas

Tostas - Zdravljica

Muzikos autorius: Stankas Premrlas
Žodžių autorius: Francė Prešerenas
Sukurtas: 1844 m. (žodžiai), 1905 m. (muzika)
Tapo himnu: 1989 m.
Kalba: Slovėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Slovėnijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Slovėnijos himnas

Slovėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Vynuogės darsyk pagimdė,
Draugai, saldų vyną,
Atgaivinsiantį gyslas,
Širdis ir akis,
Skandinsiantį
Nuobodybę,
Ir liūdesį krūtinėje.

Tegyvuoja visos tautos
Laukiančios šviesios dienos,
Kuomet pakilusi ryškioji saulė
Karų ir kančių vėjus išsklaidys;
Besiilginčios išvysti
Kaip visi laisvieji žmonės
Nebe priešai, bet kaimynai bus!

Spet trte so rodile,
prijat'lji, vince nam sladko,
ki nam oživlja žile,
srce razjasni in oko,
ki utopi
vse skrbi,
v potrtih prsih up budi.

Žive naj vsi narodi
ki hrepene dočakat' dan,
da koder sonce hodi,
prepir iz sveta bo pregnan,
da rojak
prost bo vsak,
ne vrag, le sosed bo mejak!

Pastabos:

  • Tai - užstalės daina, susidedanti iš 8 posmų, apgiedančių ir vyną, moteris, jaunimą... Oficialus - tik 7 posmas (2 posmas tarp pateiktųjų aukščiau), tačiau dažnai giedami 1 ir 7 (abu pateikti tekste ir garso įraše).
  • Daina surašyta taip, kad kiekvieno posmo forma (originalo kalba) primintų vyno taurę: keturios eilutės ilgesnės, dvi trumpesnės, viena ilgesnė. Ypač taurę tekstas primena, kai parašytas naudojant centrinį lygiavimą.
  • Tai - vienas labai retų himnų, kuris prašo laimės ir taikos visoms tautoms, o ne vien savajai.
Filed under: Europa, Slovėnija 2 Comments