Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinis himnas - Državna himna Bosne i Hercegovine
Muzikos autorius: Dušanas Šesičius
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1999 m.
Tapo himnu: 1999 m.
Klausykite Bosnijos ir Hercegovinos himno: Bosnijos ir Hercegovinos himnas
Pastabos:
- Bosnijos ir Hercegovinos himnas priimtas 1999 m. po Bosnijos karo, kuriame kovėsi trys šalies gyventojų grupės: bosniai, serbai ir kroatai. Senasis himnas - 1992-1999 m. galiojęs "Viena vienintelė" - buvo panaikintas, nes labiausiai buvo mėgiamas bosnių (nors jo tekste ir nebuvo šlovinama viena tautybė, o tik visa šalis). Naujasis himnas turėjo būti neutralus, bet jo beveik niekas nepamėgo ir išliko senoji karo metų situacija: bosniai gieda 1992-1999 m. Bosnijos ir Hercegovinos himną, serbai - Serbijos himną, kroatai - Kroatijos himną.
- Bosnijos ir Hercegovinos himnas - vienas paskutinių, neturinčių žodžių. Žodžius sukurti čia paprasčiau nei kitose daugiatautėse šalyse, mat ir serbai, ir bosniai, ir kroatai kalba ta pačia kalba (nors ir vadina ją skirtingai), tad įmanoma parašyti visiems bendrą tekstą. Tokį tekstą, besibaigaintį eilute "Kartu žengiame į ateitį" himno kompozitorius Dušanas Šestičius sukūrė 2009 m., bet kol kas jis nepatvirtintas.
Albanijos himnas
Himnas vėliavai - Hymni i Flamurit
Muzikos autorius: Kiprijanas Porumbesku
Žodžių autorius: Aleksandras Stavrė Drenova
Sukurtas: 1912m.
Tapo himnu: 1912 m.
Kalba: Albanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Albanijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Albanijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Aplinkui vėliavą, visi vieningi, PRIEDAINIS: Ginkluoti ir toliau PRIEDAINIS |
Rreth flamurit të përbashkuar PRIEDAINIS: Në dorë armët do t'i mbajmë, PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Priešingai daugeliui himnų į valdžią ~1945 m. atėję komunistai šio himno nepakeitė, nepakeistas jis ir žlugus komunistiniam režimui.
- Himnas turi dvi versijas: trumpąją (1 posmas ir priedainis) bei ilgąją (1 posmas, priedainis, 2 posmas, priedainis). Per varžybas paprastai atliekama trumpoji.
Makedonijos himnas
Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија
Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Šiandien virš Makedonijos Dabar vėl plazda Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja |
Денес над Македонија се раѓа Одново сега знамето се вее Горите Македонски шумно пеат |
Pastabos:
- Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
- Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
- Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.
Maltos himnas
Maltos giesmė - L-Innu Malti
Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą - Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo, |
Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha, Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha, |
Pastabos:
- Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
- Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).
Andoros himnas
Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany
Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas, Gimiau Princese - Mergele, Tikinti ir laisva vienuolika amžių, |
El gran Carlemany, mon Pare Princesa nasquí i Pubilla Creient i lluire onze segles, |
Pastabos:
- Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
- Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
- Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
- Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
- Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.
Kroatijos himnas
Nuostabi mūsų tėvyne - Lijepa naša domovino
Muzikos autorius: Josipas Runjaninas
Žodžių autorius: Antunas Mihanovičius
Sukurtas: 1835m. žodžiai, 1861 m. muzika
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Serbų-kroatų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Kroatijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Kroatijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Nuostabi mūsų tėvyne, Brangi tiek pat, kiek ir šlovinga, Tekėk Sava, Drava tekėk, Tol kol saulė šildys jo suartą žemę, |
Lijepa naša domovino, Mila, kano si nam slavna, Teci Savo, Dravo teci, Dok mu njive sunce grije, |
Pastabos:
- Sava, yra upė, tekanti per Kroatijos sostinę Zagrebą. Drava ir Dunojus yra kitos didelės upės, tekančios Kroatijos pakraščiais.
- Daina naudota kaip himnas dar gerokai iki Kroatijos nepriklausomybės: pradedant 1891 m. paroda Zagrebe. Kroatija tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, paskui – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės. Po trumpos nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo metais buvo prijungta prie Jugoslavijos. Visais tais laikais daina buvo populiari, bet oficialaus statuso neturėjo. Pirmąsyk ji tapo oficialia 1972 m., kuomet patvirtinta Kroatijos, dar esančios Jugoslavijos dalimi, himnu. 1991 m. Kroatijai tapus nepriklausoma žodžiai šiek tiek pakeisti ir daina tapo nepriklausomos Kroatijos himnu.
Portugalijos himnas
Portugalė - A Portugesa
Muzikos autorius: Alfredas Keilis (Alfredo Keil)
Žodžių autorius: Henrique Lopes de Mendonça
Sukurtas: 1890 m.
Tapo himnu: 1910 m., 1957 m. iš įvairių versijų palikta viena oficiali
Kalba: Portugalų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Portugalijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Portugalijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Didvyriai jūrų, kilnioji rasė, PRIEDAINIS: Išskleiski nenugalimą vėliavą PRIEDAINIS Pasveikink saulę kylančią PRIEDAINIS |
Heróis do mar, nobre povo, PRIEDAINIS: Desfralda a invicta bandeira PRIEDAINIS Saudai o sol que desponta PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Frazės Didvyriai jūrų ir davė pasauliui naujus pasaulius atmena, kad Portugalija XV ir XVI a. buvo vienas pagrindinių geografinių atradimų variklių. Portugalai atrado jūrų kelią į Indiją, kolonizavo Braziliją, pristeigė kolinijų Afrikos, Indijos, Indonezijos, Kinijos pakrantėse.
- Įžeidimas, minimas trečiame posme – tai Jungtinės Karalystės 1890 m. pateiktas ultimatumas Portugalijai. Šiuo ultimatumu Portugalija buvo priversta atsisakyti savo teritorinių pretenzijų į Afrikos gilumos žemes tarp senesnių Portugalijos kolonijų Angolos ir Mozambiko. Taip Portugalijos valdos pietų Afrikoje buvo padalintos. Britams atiteko žemės, vėliau tapusios Rodezija, o dabar vadinamos Zambija ir Zimbabve. Nepasitenkinimas šiuo ultimatumu įkvėpė sukurti šią karingą dainą. Pirmojoje versijoje vietoje vietoje “Prieš patrankas žengti, žengti!” net giedota “Prieš britus, žengti, žengti!”.
- Šią dainą sukūrė respublikonai, kaltinę monarchus bereikalinga kapituliacija prieš minėtą britų ultimatumą. Ši daina būdavo giedama protestuose prieš karalius, per nepavykusią 1891 m. revoliuciją. Galiausiai po sėkmingos 1910 m. revoliucijos, Portugalijai tapus respublika, daina paskelbta himnu. Iki tol Portugalija turėjo du himnus (galiojusius 1809–1834 m. bei 1834–1910 m.), abu kurių šolvino karalių.
- Himno pavadinimas – Portugalė – įkvėptas Prancūzijos himno pavadinimo Marselietė, pradėjusio tradiciją patriotines dainas priskirti tų šalių regionams ar visoms šalims. Belgijos himnas analogiškai vadinasi Brabantietė, Puerto Riko – Borinkenietė.
Juodkalnijos himnas
O, ryški gegužio aušra - Oj, svijetla majska zoro
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Sekula Drljevičius (Sekula Drljević)
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Juodkalniečių (faktiškai tapati serbų-kroatų kalbai)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Juodkalnijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Juodkalnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
O, ryški gegužio aušra, Mes - sūnūs tavo uolų, Mylime jus, uolėtosios kalvos Juodkalnija, mūsų mama, O, ryški gegužio aušra, Kol vienybė duoda sparnus Mūsų bangų upė Į vandenyną neš balsą: "Juodkalnija - amžina". |
Oj svijetla majska zoro Sinovi smo tvog stijenja Volimo vas, brda tvrda, Majko naša Crna Goro Oj svijetla majska zoro Dok lovćenskoj našoj misli Rijeka će naših vala Glas nositi okeanu Da je vječna Crna Gora |
Pastabos:
- Tai - liaudies daina ir jos versijų - daugybė. XIX a. ir XX a. pradžioje juodkalniečiai save laikė serbais. Jų šalis buvo nepriklausoma, kai Serbiją tebevaldė Osmanų Imperija. Todėl XIX a. šios dainos versijoje "O ryški heroizmo aušra" giedota, kad "Tik tu likai laisva serbų tautai". Kai 2004 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos jau vyravo nuomonė, kad juodklaniečiai - atskira tauta, todėl pasirinktas dabartinis himno tekstas. Tai sukėlė Juodkalnijos serbų nepasitenkinimą.
- Lovcenas yra 1749 metrų aukščio kalnas Juodkalnijoje. Tai būtent ir yra tas "Juodasis kalnas", nuo kurio visa šalis pavadinta Juodkalnija. Tame nacionaliniame parke palaidotas Juodkalnijos valdovas (kunigaikštis-vyskupas) Petras II Petrovičius-Njegošas, netoliese yra Juodkalnijos karališkosios šeimos gimtinė.
Ispanijos himnas
Ispanijos nacionalinis himnas - Himno Nacional Español
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1761 m.
Tapo himnu: 1770 m., 1931 m. panaikintas, 1939 m. sugrąžintas
Klausykite Ispanijos himno: Ispanijos himnas
Pastabos:
- Ispanijos himnas neturi žodžių. Istoriškai buvo naudojami žodžiai: vieni valdant karaliui Alfonsui XIII (1886 – 1931 m.), kiti valdant Fransiskui Frankui (1939 – 1975 m.). Tačiau nė vieni šių žodžių nebuvo oficialūs. Dabar anie žodžiai siejami su diktatūromis, todėl nebenaudojami. Siūlymai parašyti naujus žodžius dažni, bet bandymai nepavyko. Patriotiniai žodžiai daliai visuomenės nepriimtini, o tautinėms mažumoms, kaip baskai, galisai ar katalonai, dažnai nepriimtini bet kokie ispaniški žodžiai. Todėl Ispanijos himnas – vienas paskutiniųjų himnų, neturinčių žodžių.
- Yra ilgesnė ir trumpesnė versijos. Ilgesnėje (jos galite paklausyti čia) kai kurie muzikiniai motyvai kartojami kelis kartus. Ši versija privalo būti atliekama karaliui. Trumpesnėje šitų pakartojimų nėra. Ji atliekama princams, ministrui pirmininkui, taip pat per sporto varžybas.
- Muzika greičiausiai sukurta ne Ispanijoje.
- Seniau himnas buvo vadinamas "Karališkasis maršas" (Marcha Real) arba "Grenadierių maršas" (Marcha Granadera).
Slovėnijos himnas
Tostas - Zdravljica
Muzikos autorius: Stankas Premrlas
Žodžių autorius: Francė Prešerenas
Sukurtas: 1844 m. (žodžiai), 1905 m. (muzika)
Tapo himnu: 1989 m.
Kalba: Slovėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Slovėnijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Slovėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Vynuogės darsyk pagimdė, Tegyvuoja visos tautos |
Spet trte so rodile, Žive naj vsi narodi |
Pastabos:
- Tai - užstalės daina, susidedanti iš 8 posmų, apgiedančių ir vyną, moteris, jaunimą... Oficialus - tik 7 posmas (2 posmas tarp pateiktųjų aukščiau), tačiau dažnai giedami 1 ir 7 (abu pateikti tekste ir garso įraše).
- Daina surašyta taip, kad kiekvieno posmo forma (originalo kalba) primintų vyno taurę: keturios eilutės ilgesnės, dvi trumpesnės, viena ilgesnė. Ypač taurę tekstas primena, kai parašytas naudojant centrinį lygiavimą.
- Tai - vienas labai retų himnų, kuris prašo laimės ir taikos visoms tautoms, o ne vien savajai.