Pietų Korėjos himnas
Patriotinė daina - 애국가
Muzikos autorius: Jun Či Ho / An Čan Ho
Žodžių autorius: An Yk Tai
Sukurtas: 1896 m. (žodžiai), 1935 m. (dabartinė muzika)
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Pietų Korėjos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Pietų Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Iki sudūlės Paektu kalnas ir Rytų jūra nuseks PRIEDAINIS: Kaip pušis Namsano viršukalnėj atlaiko vėjus ir speigus PRIEDAINIS Rudenio dangūs tušti ir platūs, aukšti ir be debesų; PRIEDAINIS Su šia dvasia mintyse visą ištikimybę pašvęskime - PRIEDAINIS |
동해 물과 백두산이 마르고 닳도록 PRIEDAINIS: 남산 위에 저 소나무 철갑을 두른 듯 PRIEDAINIS 가을 하늘 공활한데 높고 구름 없이 PRIEDAINIS 이 기상과 이 맘으로 충성을 다하여 PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Paektu kalnas yra aukščiausias Korėjos kalnas (2744 m). Šiandien šis ugnikalnis yra Šiaurės Korėjoje, bet kiekviena Korėja laiko save teisėta visos Korėjos valdžia, be to, himnas sukurtas iki padalinimo.
- Rytų jūra yra Japonijos jūra. Korėjiečiai ją vadina kitaip (net ir rašydami ne savo kalba), nes ji jiems - rytuose. Korėjiečiai laikosi pozicijos, kad pavadinimas "Japonijos jūra" užsiliko nuo kolonializmo, kuomet Korėja buvo Japonijos kolonija ir ši jūra iš visų pusių buvo apsupta Japonijos.
- Kinrožė yra Pietų Korėjos nacionalinė gėlė.
- Li arba ri yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien Kinijoje prilygintas 500 metrų, Korėjoje - 392,72 metro. Tad 3000 li yra 1178 kilometrai - apytikslis Korėjos pusiasalio ilgis.
- Namsanas reiškia "Pietų kalnas" ir taip vadinami įvairūs Korejos kalnai, tarp jų esantis Seule bei Gjeončiu nacionaliniame parke.
- Pietų ir Šiaurės Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.
- Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja. Korėja tada buvo kolonizuota Japonijos, tad himnas buvo draudžiamas ir jį pripažino tik vyriausybė tremtyje, o 1948 m. išvadavus šalį jis tapo oficialiu.
Kinijos Liaudies Respublikos himnas
Savanorių maršas - 义勇军进行曲
Muzikos autorius: Nie Eras
Žodžių autorius: Tian Chanas
Sukurtas: 1935 m.
Tapo himnu: 1949 m.
Kalba: Kinų (mandarinų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Kinijos Liaudies Respublikos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Kinijos Liaudies Respublikos himnas
Kinijos Liaudies Respublikos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Sukilkim! Kas vegais nebūti norim! |
起来！不愿做奴隶的人们！ |
Pastabos:
- Šis maršas dainuotas karuose prieš japonus bei Kinijos pilietiniame kare. Šį laimėjus komunistams (1949 m.) patvirtintas himnu. Taivane, į kurį pasitraukė Kinijos Respublikos valdžia, praradusi 99% Kinijos žemių, ir kurį ji iki šiol tebevaldo, išliko senasis, 1930-1949 m. visoje Kinijoje galiojęs, bet dabar uždraustas himnas.
- Per Kultūrinę Revoliuciją (1966-1976 m.), kuomet Kinijos Liaudies Respublikos valdžia siekė sunaikinti įvairias senosios kultūros (ar nepakankamai komunistines naujosios kultūros) detales, šis himnas buvo uždraustas, o žodžių autorius Tian Chanas suimtas. Tuo metu faktinis Kinijos Liaudies Respublikos himnas buvo "Rytai yra raudoni", kuriame ideologijos buvo daugiau: trijuose posmuose po du kartus paminės Mao Dzedunas ir komunistų partija.
- Kinų siena yra senovinis gynybinis statinys, statytas nuo Antikos iki Viduramžių, besidriekiantis per šiaurinę Kiniją ir skirtas gintis nuo mongolų genčių. Tai - vienas didžiausių senosios Kinijos pasiekimų.
Taivano (Kinijos Respublikos) himnas
Kinijos Respublikos nacionalinis himnas - 中華民國國歌
Muzikos autorius: Čen Mao Junas
Žodžių autorius: Hu Han Minas, Tai Či Tao ir Liao Čun Kajus
Sukurtas: 1924 m. (žodžiai), 1928 m. (muzika)
Tapo himnu: 1930 m. (visoje Kinijoje), nuo 1949 m. liko tik Taivane
Kalba: Mandarinų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Taivano (Kinijos Respublikos) himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Taivano (Kinijos Respublikos) himnas
Taivano (Kinijos Respublikos) himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Trys liaudies Principai - mūsų partijos tikslas: |
三民主義，吾黨所宗， |
Pastabos:
- Tris liaudies principus sukūrė 1911 m. Kinijos revoliucijos lyderis Sun Jat Senas. Jis vienodai gerbiamas ir komunistinės Liaudies Respublikos, ir kapitalistinės Respublikos (Taivano) valdomose teritorijose. Trys principai yra Mincu (liaudies valdžia), Minčan (valdžia iš liaudies), Minšen (valdžia liaudies labui).
- Himno tekstas yra ištrauka iš Sun Jat Seno kalbos karo akademijos atidarymo proga.
- Tai - ir Gomindano partijos himnas. Gomindano partija valdė visą Kiniją (tada ji visa vadinosi Kinijos Respublika), bet per pilietinį karą ją įveikė Komunistų partija (ir didžiojoje Kinijos dalyje įsteigė Kinijos Liaudies Respubliką). Tačiau Gomindano partija pasitraukė į Taivaną, kur ir išliko senosios Kinijos Respublikos tąsa.
- Šis himnas yra uždraustas Kinijos Liaudies Respublikoje, nes siejamas su laikais iki komunistų įsigalėjimo. Honkongo ir Makao autonominiuose regionuose jis nedraudžiamas, bet retas.
- Kinijos Liaudies Respublika draudžia atlikti šitą himną ir Olimpiadų metu, todėl Taivanas ten naudoja kitą dainą, vadinamą "Himnu vėliavai". Jos tekstas mažiau politinis: "Didingi kalnai ir upės, turtų pilni: gausių, įvairių / Rytų Azijos didvyrių Jano ir Ši Huangdi palikuonys / Niekad nesitraukite beviltiškai ir nepersidžiaukit pasiekimais / Šlovinkite tautą ir kurkit Didžiąją Vienybę / Pradžia buvo sklidina sunkumų - atminkime anuos kūrėjus, kankinius / Išsilaikyti nelengva ir niekad nesigvieškime vien greitos naudos / Viena širdim ir viena siela, būnam savimi nuo pradžios lig pabaigos / Mėlynas dangus, balta saulė ir visiškai raudona žemė". Paskutinė ėilutė apdainuoja Taivano vėliavą - tačiau ironiška, kad jos Kinijos Liaudies Respublika per olimpiadą irgi neleidžia naudoti, tad skambant "Himnui vėliavai" plazda kita vėliava.
Japonijos himnas
Tegul tavo valdžia - 君が代
Muzikos autorius: Hiromoris Hajašis
Žodžių autorius: Nežinomas
Sukurtas: Iki X a. po Kr. (žodžiai), 1880 m. (muzika)
Tapo himnu: 1868 m. (šitie žodžiai su kita muzika, neoficialiai), 1880 m. (neoficialiai), 1999 m. (oficialiai)
Kalba: Japonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Japonijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Japonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tegul tavo valdžia |
君が代は |
Pastabos:
- Himne kreipiamasi į Japonijos imperatorių.
- Himno tekstas yra seniausias tarp visų pasaulio himnų. Tiksli jo sukūrimo data nežinoma, bet aišku, kad jam yra virš tūkstančio metų.
- Himno tekstas yra ir trumpiausias pilnas himno tekstas tarp visų pasaulio himnų.
- Pagal japonų legendas akmenys gali užaugti į uolas.
- Himno priešininkai teigia, kad jis yra nedemokratinių imperatoriaus sudievinimo ir militarizmo laikų reliktas bei turėtų būti pakeistas.
Šiaurės Korėjos himnas
Patriotinė daina arba Te aušra apšviečia - 애국가 arba 아침은 빛나라
Muzikos autorius: Kim Von Giunas
Žodžių autorius: Pak Se Jonas
Sukurtas: 1947 m.
Tapo himnu: 1947 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Šiaurės Korėjos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Šiaurės Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Te aušra apšvieča šios žemės auksą ir sidabrą - Tvirta valia, apjungta teisybės, |
아침은 빛나라 이 강산 백두산 기상을 다 안고 |
Pastabos:
- Nors Šiaurės Korėjoje yra totalitarinis komunistinis režimas, himne nėra šlovinama ši santvarka, valdančioji partija ar valstybės vadovas.
- Li yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien prilygintas 500 metrų.
- Paektu kalnas yra aukščiausias šalies kalnas (2744 m), Kim Ir Seno karo bazė kare su Japonija ir (pagal oficialią versiją) buvusio prezidento Kim Čen Iro gimtinė.
- Šiaurės ir Pietų Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.