Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Irako himnas

Gimtinė - موطني

Muzikos autorius: Mahometas Flaifelis
Žodžių autorius: Ibrahimas Tukanas
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Irako himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Irako himnas

Irako himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Gimtine, gimtine,
Šlovė ir grožis, kilnumas ir spindesys
Tavo kalvose, tavo kalvose,
Gyvenimas ir išganymas, malonumas ir viltis
Tavo ore, tavo ore.
Ar regėsiu tave? Ar regėsiu tave?
Saugią ir paguostą, stiprią ir pagerbtą
Ar matysiu tave aukštumose?
Siekiančią žvaigždes, siekiančią žvaigždes,
Gimtinę, gimtinę.

Gimtine, Gimtine,
Jaunimas nepails lig laisvės tavos ar savo mirties,
Atsigersim mirties ir netapsim vergais, vergais.
Nenorime, nenorime
Amžino pažeminimo nei apgailėtino gyvenimo,
Amžino pažeminimo nei apgailėtino gyvenimo.
Nenorime
Bet susigrąžinsime istorinę šlovę, istorinę šlovę,
Gimtine, gimtine.

Gimtine, gimtine,
Kardas ir pieštukas, ne kalbos, ne barniai
Mūsų simboliai, mūsų simboliai.
Mūsų šlovė, mūsų sandora ir ištikimybės pareiga
Mus veda, mus veda.
Mūsų šlovė, mūsų šlovė
Tai kilnus tikslas ir plazdanti vėliava
Tai kilnus tikslas ir plazdanti vėliava
O, regiu tave tavo aukštybėje,
Triumfuojančią virš priešų, triumfuojančią virš priešų,
Gimtinę, gimtinę.

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الجـلالُ والجـمالُ والسَّــنَاءُ والبَهَاءُ
فـــي رُبَــاكْ فــي رُبَـــاكْ
والحـياةُ والنـجاةُ والهـناءُ والرجـاءُ
فــي هـــواكْ فــي هـــواكْ
هـــــلْ أراكْ هـــــلْ أراكْ
سـالِماً مُـنَـعَّـماً و غانما مكرما سالما منعما و غانما مكرما
هـــــلْ أراكْ فـي عُـــلاكْ
تبـلُـغُ السِّـمَـاكْ تبـلـغُ السِّـمَاك
مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الشبابُ لنْ يكِلَّ هَمُّهُ أنْ تستَقِـلَّ أو يَبيدْ
نَستقي منَ الـرَّدَى ولنْ نكونَ للعِــدَى
كالعَـبـيـــــدْ كالعَـبـيـــــدْ
لا نُريــــــدْ لا نُريــــــدْ
ذُلَّـنَـا المُـؤَبَّـدا وعَيشَـنَا المُنَكَّـدا
ذُلَّـنَـا المُـؤَبَّـدا وعَيشَـنَا المُنَكَّـدا
لا نُريــــــدْ بـلْ نُعيــــدْ
مَـجـدَنا التّـليـدْ مَـجـدَنا التّليـدْ
مَــوطِــنــي مَــوطِــنِــي

مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي
الحُسَامُ و اليَـرَاعُ لا الكـلامُ والنزاعُ
رَمْــــــزُنا رَمْــــــزُنا
مَـجدُنا و عـهدُنا وواجـبٌ منَ الوَفا
يهُــــــزُّنا يهُــــــزُّنا
عِـــــــزُّنا عِـــــــزُّنا
غايةٌ تُـشَــرِّفُ و رايـةٌ ترَفـرِفُ
يا هَـــنَــاكْ فـي عُـــلاكْ
قاهِراً عِـــداكْ قاهِـراً عِــداكْ
مَــوطِــنِــي مَــوطِــنِــي

Pastabos:

  • Ši daina yra vienas retų himnų, kurie yra svarbūs daugiau nei vienai valstybei. Ją sukūrė palestinietis I. Tukanas ir ji buvo neoficialus Palestinos himnas. Iki šiol ji populiari ir Palestinoje. Kadangi Gimtinės pavadinimas niekur neminimas, ją apie savo šalį teoriškai gali dainuoti kiekvienas arabas.
  • Iki šio himno Irakas turėjo dar keturis. Pirmi du (1924-1958 m. ir 1958-1965 m.) neturėjo žodžių. 1965 m. nuvertus karalių Irakas savo himnu patvirtino Egipto himną (irgi be žodžių), mat tuo metu regione vyravo panarabizmo idėjos: siekis suvienyti Arabiją taip, kaip XIX a. suvienytos Italija ar Vokietija (Egiptas buvo daugiausiai gyventojų turinti arabų šalis, o jos lyderis Dž. Abdel-Naseras - svarbus panarabizmo lyderis). Šioms viltims žlugus 1981 m. patvirtintas Irako himnas "Dviejų upių žemė" (jau su žodžiais), kuriame minima ir Sadamo Huseino partija Al Baf. Tad nuvertus Sadamą 2003 m. laikinai sugrąžintas antrasis himnas (jis buvo paskutinysis be politinės potekstės); 2004 m. patvirtintas dabartinis.

Palestinos himnas

Fidajus arba Intifados himnas - فدائي

Muzikos autorius: Ali Ismaelis
Žodžių autorius: Saidas Al Muzainas
Sukurtas:
Tapo himnu: 1972 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Palestinos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Palestinos himnas

Palestinos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Tėvyne, Tėvyne
Tėvyne, mano žeme, mano protėvių žeme.
Fidajai, fidajai,
Fidajai, mano žmonės, amžinybės žmonės.

Savo valia ir įtūžiu, keršto vulkanu,
Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų,
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.
Įkopiau aš kalnus, sunkumus dorojau,
Įveikiau neįmanoma, sutraukiau grandines.

PRIEDAINIS

Su siaučiančiais vėjais ir šaudančiais ginklais,
Su ryžtingais žmonėm ir kovinga žeme,
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.
Palestina - mano namai, Palestina - mano ugnis,
Palestina - mano kerštas ir pasipriešinimo žemė.

PRIEDAINIS

Vėliavos šešėlyje prisiekdamas
Savo žeme, žmonėmis ir deginančiu skausmu
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.
Fidajumi turiu išlikti, fidajumi tapti,
Fidajumi žūti, iki grįšiu.

PRIEDAINIS:
بلادي بلادي
بلادي يا أرضي يا أرض الجدود
فدائي فدائي
فدائي يا شعبي يا شعب الخلود

بعزمي وناري وبركان ثاري
وأشواق دمي لأرضي وداري
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود
صعدت الجبالا وخضت النضالا
قهرت المحالا عبرت الحدود

PRIEDAINIS

بعزم الرياح ونار السلاح
وإصرار شعبي بأرض الكفاح
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود
فلسطين داري فلسطين ناري
فلسطين ثاري وأرض الصمود

PRIEDANIS

حق القسم تحت ظل العلم
بأرضي وشعبي ونار الألم
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود
سأحيا فدائي وأمضي فدائي
وأقضي فدائي إلى أن تعود

Pastabos:

  • Fidajus yra sunkiai verčiamas arabiškas žodis, reiškiantis "Žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę" (dėl mylimojo, šeimos, tėvynės, tikėjimo).
  • Intifada arabų k. reiškia "pasipriešinimas". Taip vadinamas aktyvus palestiniečių pasipriešinimas prieš Izraelio okupaciją 1987-1993 m. ir 2000-2005 m. Palestiniečiai streikuodavo, boikotuodavo Izraelio produktus, mėtydavo akmenis į Izraelio tankus ir t.t., kas sulaukdavo Izraelio armijos atsako (per intifados periodus vienam žuvusiam žydui tekdavo nuo 5 iki 10 žuvusių palestiniečių).
  • Himno tekstas (žodžiai "iki grįšiu", "Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų") atspindi palestiniečių masinę tremtį. 1948 m. Izraelis užėmė didžiąją dalį istorinės Palestinos (78%); dalis palestiniečių nužudyta, o dauguma priversti išvykti be teisės sugrįžti. Šių Palestinos tremtinių ir jų palikuonių šiandien yra 5 milijonai - teisė jiems grįžti yra viena kertinių Izraelio-Palestinos konflikto ašių. Palestiniečiai laiko, kad yra neteisinga, kad Izraelis duoda pilietybę bet kuriam žydų religijos žmogui - net tokiam, kurio protėviai niekada ten negyveno - bet neleidžia grįžti ilgiau nei tūkstantį metų tuose kraštuose gyvenusiems palestiniečiams. Tuo tarpu žydai mano, kad didelio skaičiaus palestiniečių sugrįžimas padarytų Izraelį nebe žydų valstybe. Daug palestiniečių tremtinių nesiintegruoja vietose, kur dabar gyvena, nes tikisi kada nors grįžti į Palestiną, simboliškai saugo savo senųjų namų Palestinoje raktus ir pan.
  • Didžioji dalis himno teksto atspindi Izraelio okupaciją. 1967 m. Izraelis okupavo ir likusią istorinės Palestinos dalį (22% - Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą). Pastarųjų teritorijų gyventojai jau nebuvo išvaryti, bet pilietybės ir pilietinių teisių negavo (šiandien tokių palestiniečių yra apie 3,5 mln.). Nuo to laiko jie nuolat priešinosi, kovodami dėl laisvės.
  • Palestinoje taip pat populiari daina "Gimtinė", nuo 2004 m. esanti Irako himnu. Kol Palestina buvo Jungtinės Karalystės kolonija (iki 1948 m.) ši palestiniečio autoriaus daina naudota kaip himnas.

Saudo Arabijos himnas

Tegyvuoja Karalius - عاش المليك

Muzikos autorius: Abdul Rahmanas Al-Chatibas
Žodžių autorius: Ibrahimas Chafadžis
Sukurtas: 1947 m. (muzika), 1984 m. (dabartiniai žodžiai)
Tapo himnu: 1947 m. (tik muzika), 1984 m. (muzika su esamais žodžiais)
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Saudo Arabijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Saudo Arabijos himnas

Saudo Arabijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Skubėki į šlovę bei viršenybę,
Šlovinki dangaus Kūrėją
Ir kelki žalią plazdančią vėliavą
Su simboliu šviesos.
Kartoki – Dievas Didis!
O Tėvyne,
Tėvyne, gyvuoki visados, musulmonų šlove!
Tegyvuoja Karalius, už vėliavą ir šalį!

سارعي للمجد والعلياء
مجدي لخالق السماء
وارفعي الخفاق اخضر
يحمل النور المسطر
رددي الله اكبر
يا موطني
موطني قد عشت فخر المسلمين
عاش المليك للعلم والوطن

Pastabos:

  • Iki 1947 m. Saudo Arabija neturėjo himno, o šio melodiją sukūrė ne vietinis kompozitorius, tačiau egiptietis, Saudo Arabijos karaliaus Abdulazizo prašymu. Žodžiai sukurti tik vėliau.
  • Kaip ir daug musulmoniškų monarchijų himnų Saudo Arabijos himnas yra fanfara – trumpa pakili melodija valdovui pasveikinti. Žodžiai, kai buvo sukurti, kaip būdinga fanfaroms, irgi skirti pašlovinti karaliui, o kartu – ir Dievui (Alachui), iš kurio valios kildinama ir monarchų teisė valdyti. Saudo Arabija – viena paskutinių pasaulio absoliutinių monarchijų.

Jungtinių Arabų Emyratų himnas

Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinis himnas - النشيد الوطني الاماراتي

Muzikos autorius: Mahometas Abdel Vahabas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1971 m.
Tapo himnu: 1971 m.

Klausykite Jungtinių Arabų Emyratų himno: Jungtinių Arabų Emyratų himnas
Pastabos:

  • Himnas be žodžiu, "fanfaros" tipo, populiaraus tarp musulmoniškų monarchijų.
  • 1986 m. JAE švietimo ministras prašė Arefo Al Šeicho Abdulos Al Hasano per tris dienas sukurti himnui žodžius, bet oficialiai jie liko nepatvirtinti, nors ir daug kas juos moka, gieda.
  • Populiarus neoficialus tekstas: "Gyvuoki tėvyne, kaip gyvuoja emyratų vienybė. / Gyvuoki vardan tautos / Kurios tikėjimas - islamas, o vedlys - Koranas. / Sutvirtinau tave Dievo vardu gimtine, / Tėvyne, tėvyne, tėvyne, tėvyne, / Tesergės Dievas per amžius nuo blogio tave / Prisiekėm statyti ir dirbti / Dirbsim nuoširdžiai, dirbsim nuoširdžiai. / Teklestės saugumas, vėliava tekils, o Emyratai, / Arabizmo simbolis. / Visi aukosimės vardan tavęs, savą kraują tau atnešim / Sielas paaukosim tau, gimtine."

Turkijos himnas

Nepriklausomybės maršas - İstiklâl Marşı

Muzikos autorius: Zekis Iungioras (Zeki Üngör)
Žodžių autorius: Mechmetas Akifas Ersojus (Mehmet Âkif Ersoy)
Sukurtas: 1921 m. (žodžiai), 1932 m. (muzika)
Tapo himnu: 1921 m. (tik žodžiai), 1924 m. (pirmoji muzika), 1932 m. (pakeista muzika)
Kalba: Turkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Turkijos himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Turkijos himnas

Turkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks,
Pakol bent viena liepsnojanti širdis aistringa tautoj mano neužges.
Ir tai žvaigždė mano tautos, ir per amžius ji spindės!
Ji mano ir priklauso vien tik mano tautai!

Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli,
Bet nusišypsok mano didvyrių tautai! Kam tas pyktis, kam tas įtūžis?
Mūsų tavo vardan pralietas kraujas kitaip nebus prasmingas
Nes laisvė yra absoliuti teisė mano Dievą mylinčiai tautai.

Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu,
Koks beprotis grandinėsna bandytų mane kišti? Niekinu šią mintį!
Kaip potvynis riaumojantis aš laisvas ir galingas,
Suplėšysiu kalnus, užpilsiu begalines erdves ir vis dar trykšiu.

Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom,
Bet mano sienas saugo galinga tikinčiojo krūtinė.
Suvok savo vidinę jėgą! Ir mąstyk: kaip šis tikėjimas aistringas nužudytas būt galėtų
To apdaužyto, vienadančio monstro, kurį vadini "civilizacija"?

Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose,
Šarvais paversk savo krūtinę, sustabdyk veržimąsi niekingą šį.
Nes jau greit ateis diena pažadėtos laisvės.
Kas žino? Gal rytoj? Gal dar anksčiau.

Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme!
Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių.
Tu kilnus kankinio sūnus, prisiimk gėdą, bet protėvio tu neįžeisk:
Neišleisk iš rankų šio tėvynės rojaus – net jei kas pasaulius tau žadėtų.

Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško?
Kankiniai iš visur patrykš jei tik suspausi saują žemės. Kankiniai!
Te Dievas pasiims visus ką myliu ir visus turtus jei nori,
Tegul tik neatima vienintelės tėvynės dėl pasaulio.

O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad
Mano šventovės krūtinės nepaliestų netikratikio ranka!
Muedzinų šauksmas maldai, kurio Šachada yra pamatas tikėjimo,
Skambės garsiai virš mano amžinos tėvynės.

Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies
O Viešpatie, kraujo ašaros iš kiekvienos žaizdos tekės,
Mano kūnas negyvas dvasia ištykš iš žemės!
Ir tada galbūt pakils mana galva dangun!

Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli!
Kad paskutinis kiekvieno mūsų kraujo lašas pagaliau prasmingu taptų.
Nei tu, nei mano tauta užgesinta niekados nebus,
Nes laisvė yra absoliuti teisė visad laisvai vėliavai,
Nes laisvė yra absoliuti teisė Dievą mylinčiai tautai!

Korkma! Sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak;
Sönmeden yurdumun üstünde tüten en son ocak.
O benim milletimin yıldızıdır, parlayacak!
O benimdir, o benim milletimindir ancak!

Çatma kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl;
Kahraman ırkıma bir gül... Ne bu şiddet, bu celâl?
Sana olmaz dökülen kanlarımız sonra helâl;
Hakkıdır Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım.
Hangi çılgın bana zincir vuracakmış? Şaşarım!
Kükremiş sel gibiyim: Bendimi çiğner, aşarım.
Yırtarım dağları, enginlere sığmam, taşarım.

Garb'ın âfâkını sarmışsa çelik zırhlı duvar;
Benim imân dolu göğsüm gibi serhaddim var.
Ulusun, korkma! Nasıl böyle bir îmanı boğar,
"Medeniyyet!" dediğin tek dişi kalmış canavar?

Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma sakın;
Siper et gövdeni, dursun bu hayâsızca akın.
Doğacaktır sana va'dettiği günler Hakk'ın,
Kim bilir, belki yarın, belki yarından da yakın.

Bastığın yerleri "toprak!" diyerek geçme, tanı!
Düşün altındaki binlerce kefensiz yatanı.
Sen şehîd oğlusun, incitme, yazıktır atanı:
Verme, dünyaları alsan da, bu cennet vatanı.

Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ?
Şühedâ fışkıracak toprağı sıksan, şühedâ!
Cânı, cânânı, bütün varımı alsın da Hudâ,
Etmesin tek vatanımdan beni dünyâda cüdâ.

Rûhumun senden ilâhî şudur ancak emeli:
Değmesin ma'bedimin göğsüne nâ-mahrem eli!
Bu ezanlar - ki sehâdetleri dînin temeli -
Ebedî, yurdumun üstünde benim inlemeli.

O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım;
Her cerîhamdan, İlâhi, boşanır kanlı yaşım;
Fışkırır rûh-i mücerred gibi yerden na'şım!
O zaman yükselerek Arş'a değer, belki, başım!

Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl!
Olsun artık dökülen kanlarım hepsi helâl.
Ebediyyen sana yok, ırkıma yok izmihlâl:
Hakkıdır, hür yaşamış, bayrağımın hürriyet;
Hakkıdır, Hakk'a tapan, milletimin istiklâl.

Pastabos:

  • Purpurinė vėliava, žvaigždė, mėnulis – tai vis Turkijos simboliai. Ant Turkijos vėliavos purpuriniame fone pavaizduoti mėnulis ir žvaigždė – Islamo simboliai.
  • . Posakis Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių mini musulmonų paprotį laidoti kūnus ne karstuose, bet įvyniotus į drobules. Palaidotieji be drobulių – tai žuvę karuose (Pirmajame pasauliniame, Turkijos nepriklausomybės) ir skubiai užkasti nesilaikant jokių papročių.
  • Muedzinai yra žmonės, šaukiantys musulmonus maldai iš minaretų.
  • Šachada yra musulmoniškas tikėjimo pripažinimas. Laikoma, kad dusyk jį nuoširdžiai pasakęs kitų akivaizdoje žmogus tampa musulmonų, tai vienas penkių islamo pagrindų. Jis skamba taip: “Nėra kito dievo, tik Dievas, Mahometas – Dievo pranašas”.
  • Posakis Tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies. atmena musulmonų paprotį meldžiantis klūpant paliesti žemę kakta.
  • Himno tekstas išrinktas konkurso būdu iš 724 eilėraščių 1921 m. Dėl paskui vykusio Turkijos nepriklausomybės karo konkursas muzikai sukurti įvyko tik 1924 m., bet ši muzika išsilaikė tik iki 1932 m., kuomet buvo pakeista. Žodžiai palikti originalūs, bet paprastai giedami tik pirmi du posmai.
  • Himno sukūrimo metu Osmanų Imperija buvo ką tik pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą ir Vakarų valstybių valia padalinta, todėl himne matomas priešiškumas Vakarams (4 posmas), gynybinė pozicija (5 posmas). Tuo metu vyko Turkijos nepriklausomybės karas (1919 – 1923 m.). Jo metu Turkija atkariavo etnines turkų žemes, turėjusias būti perduotas Graikijai, Italijai ar internacionalizuotas , taip pat susigrąžino Osmanų valdytas armėnų, kurdų žemes. Nuo to laiko valdoma diktatoriaus Kemalio Atatiurko Turkija ėjo vakarietišku keliu: panaikintas arabų raštas, arabų skoliniai turkų kalboje, penktadienis, kaip šventa diena, pakeistas sekmadieniu. Visgi, himnas nepakeistas.
  • Šis himnas taip pat yra ir pasiskelbusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos himnas. Jos nepriklausomybę pripažįsta tik Turkija.

Irano himnas

Irano Islamo Respublikos nacionalinis himnas - سرود جمهوری اسلامی ایران

Muzikos autorius: Hasanas Riahis
Žodžių autorius: Įvairūs autoriai
Sukurtas: 1990 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Persų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Irano himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Irano himnas

Irano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aukštyn ties horizontu teka rytų saulė,
Šviesa akims tikinčiųjų teisingai.
Bahmanas – mūsų tikėjimo aukštuma.
Tavo žinia, Imame,
Nepriklausomybės ir laisvės,
Įrėžta į mūsų sielas.
Kankiniai! Jūsų skausmo verksmai
Tebeaidi paties laiko ausyse.
Būk tvari, nenutrūkstama ir amžina,
Irano Islamo Respublika.

سَر زَد از اُفُق
مِهرِ خاوران
فروغِ دیده‌ٔ حق باوران
بهمن، فَرِّ ایمانِ ماست
پیامت ای امام
«استقلال، آزادی»
نقشِ جانِ ماست
شهیدان، پیچیده در گوش زمانْ فریادتان
پاینده مانی و جاودان
جمهوری اسلامی ایران

Pastabos:

  • Bahmanas yra tradicinio persų kalendoriaus mėnuo. Būtent tą mėnesį (atitinkantį mūsų kalendoriaus sausį-vasarį) 1979 m. Ajatolos Ruholos Chomeinio vadovaujami musulmonai nuvertė Irano šachą, garsėjusį išlaidumu ir reformomis, vedusiomis Iraną vakarų kryptimi. Taip Iranas tapo Islamo Respublika.
  • Imamas yra musulmonų religinis lyderis ar žmogus, tiesiog vedantis pamaldas mečetėje. Tačiau musulmonų šiitų kryptyje, kuri dominuoja Irane, Imamo reikšmė didesnė. Šiitai Imamais vadina tam tikrus itin svarbius istorinius bendruomenės lyderius. Irane imamu vadinamas ir Ajatola Ruhola Chomeinis (per jo laidotuves, kuriose dalyvavo ~7 mln. žmonių ir jos buvo didžiausios pasaulio istorijoje, minia ėmė skanduoti "imamas" tarsi suteikdama jam šį titulą).
  • Kankiniais Islame vadinami žuvusieji gindami religiją, kitus žmones, turtą ir kitas Islamo vertybes. Tad į šią sąvoka patenka žuvusieji revoliucijos metu ar Irano-Irako kare.
  • Tai ne pirmas Irano himnas po 1979 m. islamiškosios revoliucijos. Pirmasis porevoliucinis himnas galiojo 1980 m. – 1990 metais. Jame tiesmukai apdainuota pati revoliucija, “priespaudos rūmų nuvertimas”. Prabėgus po šių įvykių 10 metų ir įsitvirtinus Irano Islamo Respublikai manyta, kad šaliai reikia naujo himno, nebesusijusio vien su tais 1979 m. įvykiais. Todėl paskelbtas konkursas ir sukurtas naujas himnas.
  • Iki 1979 m. revoliucijos nuo 1933 m. naudotas himnas, šlovinantis šachą, prasidėdavęs eilute “Tegyvuoja Šachas, Valdovų Valdovas”. 1979 m. – 1980 m. oficialaus himno šalyje nebuvo, tad kaip himnas naudota populiari daina “Ei Iran”, kartais iki šiol klaidingai pavadinama Irano himnu.

Armėnijos himnas

Tėvų žeme - Մեր Հայրենիք

Muzikos autorius: Barsehas Kanačianas
Žodžių autorius: Mikaelis Nalbandianas
Sukurtas: XIX a.
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Armėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Armėnijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Armėnijos himnas

Armėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Tėvų žemė laisva, nepriklausoma,
Ištvėrusi nuo amžiaus lig amžiaus.
Jos sūnūs ir dukros dabar skelbia
Nepriklausomą ir laisvą Armėniją.
Jos sūnūs ir dukros dabar skelbia
Nepriklausomą ir laisvą Armėniją.

Broli, imk šią vėliavą,
Ją savom rankomis sukūriau
Bemiegėmis naktimis
Ir savo ašaromis išskalbiau.
Bemiegėmis naktimis
Ir savo ašaromis išskalbiau.

Žiūrėk, ji turi tris spalvas -
Vienas šventas simbolis.
Težėrės ji priešais priešą,
Per amžius teklestės Armėnija!
Težėrės ji priešais priešą,
Per amžius teklestės Armėnija!

Mirtis - visur tokia pati,
Žmogus tik sykį gimsta - kad numirtų,
Bet tebus palaimintas atiduodąs gyvybę
Vardan savo tautos laisvės.
Bet tebus palaimintas atiduodąs gyvybę
Vardan savo tautos laisvės.

Մեր Հայրենիք, ազատ անկախ,
Որ ապրել է դարէ դար
Յուր որդիքը արդ կանչում է
Ազատ, անկախ Հայաստան։
Յուր որդիքը արդ կանչում է
Ազատ, անկախ Հայաստան։

Ահա եղբայր քեզ մի դրոշ,
Զոր իմ ձեռքով գործեցի
Գիշերները ես քուն չեղա,
Արտասուքով լվացի։
Գիշերները ես քուն չեղա,
Արտասուքով լվացի։

Նայիր նրան երեք գույնով,
Նվիրական մեկ նշան
Թող փողփողի թշնամու դեմ
Թող միշտ պանծա Հայաստան։
Թող փողփողի թշնամու դեմ
Թող միշտ պանծա Հայաստան։

Ամենայն տեղ մահը մի է
Մարդ մի անգամ պիտ' մեռնի,
Բայց երանի՝ որ յուր ազգի
Ազատության կզոհվի։
Բայց երանի՝ որ յուր ազգի
Ազատության կզոհվի։

Pastabos:

  • Himnas remiasi XIX a. kūriniu apie italę mergaitę.

Gruzijos himnas

Laisvė - თავისუფლება

Muzikos autorius: Davidas Magradzė
Žodžių autorius: Zakarija Paliašvilis, adaptavo Josebas Kečakmadzė
Sukurtas: XX a. pradžia
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Gruzinų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Gruzijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Gruzijos himnas

Gruzijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mano ikona man tėvynė,
O ikonostasas - visas pasaulis.
Vaiskiais kalnais ir slėniais
Su Dievu dalinamės.
Šiandieną mūsų laisvė
Gieda šlovei ateities,
Aušrinė žvaigždė kyla
Ir sužiba tarp dviejų jūrų.
Palaiminta būk, laisve,
Laisve, būk palaiminta!

ჩემი ხატია სამშობლო,
სახატე მთელი ქვეყანა,
განათებული მთა-ბარი,
წილნაყარია ღმერთთანა.
თავისუფლება დღეს ჩვენი
მომავალს უმღერს დიდებას,
ცისკრის ვარსკვლავი ამოდის
ამოდის და ორ ზღვას შუა ბრწყინდება,
და დიდება თავისუფლებას,
თავისუფლებას დიდება.

Pastabos:

  • Himnas pakeistas 5 mėnesiai po Rožių revoliucijos.
  • Ikona yra stačiatikiškas šventas paveikslas (gruzinai stačiatikiai), o ikonostasas - vieta priešais altorių, kur tokių paveikslų - daug.

Egipto himnas

Tėvyne, tėvyne, tėvyne - بلادي بلادي بلادي

Muzikos autorius: Sajedas Darvišas
Žodžių autorius: Junis Al Kadis
Sukurtas: 1923 m.
Tapo himnu: 1979 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Egipto himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Egipto himnas

Egipto himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Tėvyne, tėvyne, tėvyne,
Mano meilė ir širdis yra tau.
Tėvyne, tėvyne, tėvyne,
Mano meilė ir širdis yra tau.

Egipte! Motina visų žemių,
Mano vilties ir siekių.
Kaip gi galima suskaičiuoti
Nilo dovanas žmonijai?

PRIEDAINIS

Egipte! Brangiausiasis brangakmeni
Spindintis virš amžinybės galvos!
O tėvyne, per amžius būk laisva,
Saugi nuo visų priešų!

PRIEDAINIS

Egipte! Kilnūs tavo vaikai -
Lojalūs tavo žemės sargai.
Kare ir taikoj
Gyvybes duodame tavo labui.

PRIEDAINIS

PRIEDAINIS:
بلادي بلادي بلادي
لكِ حبي و فؤادي
بلادي بلادي بلادي
لك حبي و فؤادي

مصر يا أم البلاد
انت غايتي والمراد
وعلى كل العباد
كم لنيلك من اياد

PRIEDAINIS

مصر انت أغلى درة
فوق جبين الدهر غرة
يا بلادي عيشي حرة
واسلمي رغم الأعادي

PRIEDAINIS

مصر اولادك كرام
أوفياء يرعوا الزمام
سوف تحظى بالمرام
باتحادهم و اتحادي

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Himno priedainio tekstas remiasi Turkijos vadovo Mustafos Kemalio Atatiurko kalba. Su Atatiurku himno autoriai palaikė ryšį.

Kipro himnas

Odė laisvei - Ύμνος εις την Ελευθερίαν

Muzikos autorius: Dionizijas Solomas (Dionysios Solomos)
Žodžių autorius: Nikolaos Mantzaros
Sukurtas: 1821 m. (žodžiai), 1825 m. (muzika)
Tapo himnu: 1966 m.
Kalba: Graikų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Kipro himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Kipro himnas

Kipro himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Visados tave pažinsiu pagal ašmenis
Nuostabiuosius tavo kardo,
Tave pažinsiu pagal žvilgsnį
Žemę žvalgantį skubiai.

Pakilusi iš kaulų
Šventųjų Graikų
Stovi tu narsiai kaip senovėje -
Valio, valio tau, Laisve!

Σε γνωρίζω από την κόψη
του σπαθιού την τρομερή,
σε γνωρίζω από την όψη
που με βιά μετράει την γη.

Απ’ τα κόκκαλα βγαλμένη
των Ελλήνων τα ιερά,
και σαν πρώτα ανδρειωμένη,
χαίρε, ω χαίρε, Ελευθεριά!

Pastabos:

  • Himno tekstas yra pirmieji du posmai poemos "Odė laisvei", kuri iš viso turi 158 posmus.
  • Šite patys du posmai ir šita pati melodija yra ir Graikijos himnas. Tai - vienintelis atvejis, kai dviejų nepriklausomų valstybių himnas - identiškas. Kipro gyventojų daugumą sudaro graikai, tačiau čia gyvena ir turkų mažuma. Tačiau nors vėliava buvo pasirinkta neutrali, himnas "pasiskolintas" iš Graikijos. Tiesa dabar Kipro turkai šiaurinėje salos dalyje yra paskelbę nepriklausomybę ir vartoja kitus simbolius.