Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Himnų muzika ir melodijos

Straipsnio autorius: ©Augustinas Žemaitis

Himnų be žodžių būna, o himnų be muzikos – ne. Muzika ir melodijos - įvairios. Tačiau galima išskirti kelis žanrus, kuriems įmanoma priskirti daugumą himnų. Kai kurie himnai turi daugiau nei vieno žanro bruožų.

1.Giesmės. Muzika ir melodijos iškilmingos, primena bažnytines giesmes. Bet bažnytinės giesmės visada šlovina Dievą. Himnai-giesmės irgi gali jį šlovinti, tačiau juose Dievas gali būti ir neminimas. Lietuvos himnas irgi yra giesmė, jo net ir pavadinimas – "Tautiška giesmė". Turbūt garsiausias pasaulyje himnas-giesmė yra Jungtinės Karalystės "Dieve, sergėk Karalienę". Tai buvo ir pirmasis pasaulio himnas. Daug senesnių himnų yra giesmės. Giesmė yra ir Latvijos himnas.

2.Maršai. Muzika ir melodijos čia - ugningos, tarsi karo dainų. Per revoliucijas užgimusių šalių himnai dažnai būna maršai. Todėl tokie himnai ypač būdingi socialistinėms valstybėms ir kitoms diktatūroms. Sovietų Sąjungos himnas buvo maršas. Taigi, ir dabartinės Rusijos himnas yra toks. Baltarusijos himnas, kurio melodija irgi yra sovietinių laikų - taip pat maršas. Seniausias himnas-maršas – Prancūzijos “Marselietė”, sukurta per Didžiąją prancūzų revoliuciją 1792 m. Maršų žodžiuose dažnai minimi karas, kova, revoliucija.

3.Liaudies muzika. Himnas yra vienas tautos simbolių. Todėl nieko keisto, kad kai kurios šalys jam pasirenka ne specialiai sukurtą naują kūrinį, tačiau liaudies muziką, kuri jau yra glaudžiai susijusi su tauta. Kartais tai būna muzika folkloro motyvais, kaip Indijos ar Bangladešo himnai. Kitais atvejais muzika yra grynai liaudies ir net jos autorius nežinomas (pvz. Lenkijos himnas). Mažai liaudies dainų pačios savaime tinka himnui, todėl pasirinkus himnui liaudies muziką žodžiai dažniausiai sukuriami nauji.

4.Dainos. Himnas turi dainoms būdingus elementus: posmus, kurių kiekvieno muzika vienoda, bei priedainį. Priedainis – greitesnio tempo, nei posmai. Himmnuose-dainose dar kartais būna ir “pragrojimai” – privalomi intarpai be teksto, tačiau su muzika. Toks išdėstymas būdingas Lotynų Amerikos himnams, pavyzdžiui, Čilės himnui.

5.Skanduotės. Šis himnų tipas būdingas arabų šalims. Muzika čia gana greita. Ritmiškai kartojami tekstai (tas pats žodis ar ta pati eilutė "skanduojami" kelis kartus iš eilės). Tarp himno posmų neretai būna "trumpi pragrojimai" – greiti, linksmi muzikiniai motyvai, kurių metu žodžiai nėra dainuojami. Himnų-skanduočių pavyzdžiai: senasis Libijos, Egipto, Sirijos himnai.

6.Fanfaros. Viena himno paskirčių monarchijose – iškilmingas ateinančio valdovo muzikinis pasveikinimas. Fanfaros tam itin tinka. Tai - trumpi pakilūs muzikiniai kūriniai. Tradiciškai fanfaros neturėdavo žodžių, bet šiandien daugumai jų yra parašyti trumpi tekstai. Fanfara yra Jungtinių Arabų Emyratų himnas, nors jam neoficialūs žodžiai dabar jau ir parašyti. Kitos Artimųjų Rytų monarchijos irgi naudoja fanfaras.

Beje, net ir ilgų himnų muzikinis motyvas dažniausiai būna trumpesnis. Kiekviename posme jis kartojamas. Lietuvos himnas čia išimtis – kiekvienas posmas turi savo muziką.

Dauguma himnų dėl Vakarų muzikos tradicijos įtakos yra atliekama mažorinėje dermėje. Antra pagal populiarumą - minorinė dermė. Kai kuriems Azijos ir Afrikos himnams naudojamos "liaudiškesnės" pentatoninės (su penkiomis natomis oktavoje) gamos. Labai nedaug himnų atliekami kitose gamose / dermėse. Dar keli himnai "šokinėja" nuo minorinės gamos prie mažorinės.

Komentarai (0) Atgalinės nuorodos (0)

Komentarų kol kas nėra. Parašykite savo nuomonę apie himną ir šalį!


Parašykite komentarą

No trackbacks yet.