Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Rumunijos himnas

Nubusk, rumune! - Deşteaptă-te române!

Muzikos autorius: Antonas Panas (Anton Pann)
Žodžių autorius: Andrejus Murešianu (Andrei Mureşianu)
Sukurtas: 1848 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Rumunų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Rumunijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Rumunijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Nubusk, rumune, iš mirtino miego,
Į kurį panardino barbarai tironai -
Dabar arba niekad atgims tavo likimas,
Jam tavo priešai lenksis.

Dabar arba niekad pasauliui įrodykim,
Kad šiom gyslom romėnų kraujas tebeteka,
Kad krūtinėse dar didžiuojamės vardu
Nugalėtojo mūšiuose, Trajano vardu!

Pakelk plačią kaktą ir apsidairyk aplink,
Išvysk - tarsi eglės kalnų stovi tūkstančiai vyrų stiprių,
Laukia žodžio ir šoks kaip vilkai ant avių –
Seniai, vyrai, jaunuoliai, berniukai iš kalnų, lygumų.

Stebėkit, aukštybių šešėliai – Mykolai, Steponai, Korvinai,
Rumunų tauta, jūsų provaikaitė,
Su ginklais rankose, su liepsna gyslose,
"Gyventi laisvėj arba mirty" – šaukte šaukia.

Tave pražudė blogis pavydo,
Ir akla nesantarvė prie Milcovo ir prie Karpatų,
Bet mes, kurių sielas persmeigė šventoji laisvė,
Prisiekiame, kad visad broliški išliksim.

Našlė motina Mykolo Didžio laikų
Iš sūnų rankų gauna pagalbą
Ir ašarotom akim prakeikia visus,
Kas pavojuj tokiam išdavikais pavirs.

Nuo griaustinio ir nuo titnago težus jie,
Visi kas bėgs nuo šlovingos padėties,
Kai mūs žemė - arba motina - gedulo pilna širdim,
Paprašys pereiti pro kalavijus arba per liepsnas.

Ar ne per daug dar jataganų barbarų mėnulio
Kurių mirtinas žaizdas tebejaučiam šiandien?
Dabar knutas veržiasi į mūsų tėvoniją,
Bet Viešpats liudininku bus, kad gyvi jo nepaimsim.

Ar ne per daug turėjom aklo despotizmo
Kurio jungą lyg galvijai vilkome per amžius?
Dabar žiaurieji bando vėl, aroganicijoj akloj
Atimti kalbą mūsų, bet tik žuvę atiduosim ją.

Rumunai iš keturių kraštų, dabar arba niekados
Susivienykim mintim, suisivienykim jausmu,
Skelbkim plačiam pasauliui, kad Dunojus pavogtas
Intrigomis ir prievarta, apgaulingom aferom.

Šventikai, veskite su krucifiksais mūsų krikščionišką armiją,
Jos šūkis – Laisvė, jos tikslas šventas.
Geriau mirti mūšyje, šlovėj pilnutinėj,
Negu dar sykį būt vergais senojoj žemėj!

Deșteaptă-te, române, din somnul cel de moarte,
În care te-adânciră barbarii de tirani
Acum ori niciodată croiește-ți altă soarte,
La care să se-nchine și cruzii tăi dușmani.

Acum ori niciodată să dăm dovezi în lume
Că-n aste mâni mai curge un sânge de roman,
Și că-n a noastre piepturi păstrăm cu fală-un nume
Triumfător în lupte, un nume de Traian.

Înalță-ți lata frunte și cată-n giur de tine,
Cum stau ca brazi în munte voinicii sute de mii;
Un glas ei mai așteaptă și sar ca lupi în stâne,
Bătrâni, bărbați, juni, tineri, din munți și din câmpii.

Priviți, mărețe umbre, Mihai, Ștefan, Corvine,
Româna națiune, ai voștri strănepoți,
Cu brațele armate, cu focul vostru-n vine,
Viață-n libertate ori moarte" strigă toți.

Pre voi vă nimiciră a pizmei răutate
Și oarba neunire la Milcov și Carpați
Dar noi, pătrunși la suflet de sfânta libertate,
Jurăm că vom da mâna, să fim pururea frați.

O mamă văduvită de la Mihai cel Mare
Pretinde de la fii-și azi mână d-ajutori,
Și blastămă cu lacrămi în ochi pe orișicare,
În astfel de pericul s-ar face vânzători.

De fulgere să piară, de trăsnet și pucioasă,
Oricare s-ar retrage din gloriosul loc,
Când patria sau mama, cu inima duioasă,
Va cere ca să trecem prin sabie și foc.

N-ajunge iataganul barbarei semilune,
A cărui plăgi fatale și azi le mai simțim;
Acum se vâră cnuta în vetrele străbune,
Dar martor ne de Domnul că vii nu oprimim.

N-ajunge despotismul cu-ntreaga lui orbie,
Al cărui jug de seculi ca vitele-l purtăm;
Acum se-ncearcă cruzii, cu oarba lor trufie,
Să ne răpească limba, dar morți numai o dăm.

Români din patru unghiuri, acum ori niciodată
Uniți-vă în cuget, uniți-vă-n simțiri.
Strigați în lumea largă că Dunărea-i furată
Prin intrigă și silă, viclene uneltiri.

Preoți, cu crucea-n frunte căci oastea e creștină,
Deviza-i libertate și scopul ei preasfânt.
Murim mai bine-n luptă, cu glorie deplină,
Decât să fim sclavi iarăși în vechiul nost'pământ.

Pastabos:

  • Romėnų kraujas minimas todėl, kad rumunai kildina save visų pirma iš romėnų. Rumunų kalba, kaip ir italų, ispanų ar prancūzų, yra kilusi iš lotynų kalbos. Valstybės pavadinimas “Rumunija” taip pat atmena Romą. Kitose pasaulio kalbose Rumunijos iniciatyva XX a. pradžioje oficialusis pavadinimas net pakeistas į žodžio “Romėnija” atitikmenis (pvz. angliškai anksčiau sakyta “Rumania”, dabar “Romania”, pagal “Roman” – “romėnas”). Pats himno tekstas irgi rodo sąsają su Roma: priešai vadinami barbarais, minimas Romos imperatorius Trajanas.
  • Trajanas (53 m. – 117 m.) buvo Romos Imperatorius, 101-102 m. prijungęs prie Imperijos Dakijos provinciją. Dakija buvo ten, kur dabar – Rumunija.
  • Mykolas (Mihajus) Narsusis (1558 m. – 1601 m. ) buvo viduramžių Valakijos valdovas, kurį laiką kartu valdęs ir Moldaviją bei Transilvaniją. Šios trys didelės žemės sudaro Rumuniją ir vėl jos buvo suvienytos valdant vienam nepriklausomam valdovui tik XIX a.
  • Steponas (Štefanas) Didysis ir Šventasis (1433 m. – 1504 m. ) buvo viduramžių Moldavijos valdovas, pagarsėjęs sėkimgais karais su turkais Osmanais.
  • Korvinas (Janosas Huniadis) (XV a.) buvo viduramžių Vengrijos faktinis valdovas, nugalėjęs turkus Osmanus.
  • Milcovas ir Karpatai yra geografiniai objektai, skyrę tradicines rumunų kunigaikštystes: Moldaviją, Valakiją ir Transilavniją. Milcovo upe ėjo siena tarp viduramžių Valakijos ir Moldavijos, Karpatai atskyrė Transilvaniją.
  • Jataganai barbarų mėnulio simbolizuoja Osmanų Imperiją. Mėnulis – Islamo simbolis – buvo Osmanų Imperijos vėliavoje. Jataganas – tradicinis Osmanų durklas. Osmanų Imperija ilgą laiką valdė Rumuniją.
  • Knutas yra tradicinis rusiškas botagas ir simbolizuoja Rusijos Imperiją. Rusija ne kartą istorijoje buvo užėmusi šiaurrytines Rumunijos žemes – Moldaviją.
  • Dunojus yra svarbi Europos upė, kurios žiotys – Rumunijoje.
  • Krucifiksas yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus atvaizdas, vienas krikščionybės simbolių.
  • Rumunijos himnas turi 11 posmų, bet dažniausiai atliekami tik keturi: pirmasis, antrasis, ketvirtasis ir vienuoliktasis. Pagal Rumunijos įstatymus pakanka atlikti juos. Tačiau retesnėmis progomis, pvz. per himno dieną, atliekamas ir visas himnas.
  • Šis himnas 1991 – 1994 metais buvo Moldovos (Moldavijos) himnas. Tai buvo vienas retų atvejų, kai dvi šalys dalinosi vienu himnu (panašiai kaip Graikija ir Kipras). Moldova tada planavo susijungti su Rumunija, nes iki Sovietų okupacijos 1940 m. Moldova buvo Rumunijos dalis (moldavai kalba rumunų kalba). Tačiau priešingai nei Rytų Vokietija, susijungusi su Vakarų Vokietija, galiausiai Moldova visgi liko atskira šalis bei atsisakė rumuniško simbolio – himno. Beje, Moldova šį himną naudojo ir 1917 – 1918 m., tačiau tuomet susijungė su likusia Rumunijos dalimi.
  • Prieškario ir tarpukario Rumunija naudojo monarchistinį himną “Tegyvuoja karalius”, tačiau “Nubusk, rumune!” visad buvo populiari daina. Šaltojo karo metais Rumunijoje himnas keitėsi net tris kartus, visi jie buvo komunistiniai.

Komentarai (1) Atgalinės nuorodos (0)
  1. Dėl Fileden.com nesklandumų jau savaitę negalima paklausyti himnų, tad kol kas Rumunijos himno paklausyti irgi neįmanoma. Atsiprašau – kai tik bus įmanoma, Rumunijos himno įrašas bus čia įkeltas.


Parašykite komentarą

No trackbacks yet.