Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Vengrijos himnas

Giesmė - Himnusz

Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Viešpatie, laimink Vengrijos tautą
Savo gėrybėmis bei malone
Ištiesk jai serginčią ranką -
Kovose su priešais
Vis draskomai pikto likimo -
Suteik jai atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Išauginai mūs protėvius
Virš šventų viršukalnių Karpatų
Per tave nuostabi tėvynė iškovota
Bendeguzo sūnums
Kur vilnija upės
Tisa ir Dunojus
Didvyrio Arpado palikuonys
Šaknis įleidę ten žydės.

Mums kumanų lygumose
Subrandinai kviečius,
Tokajaus vynuogynuose
Prilašinai saldaus nektaro,
Mūsų vėliavą įsmeigdavai
Dažnai virš turkų apkasų -
Ir po Matjašo armija žliumbė
Išdidus Vienos fortas.

Ak, bet dėl mūsų nuodėmių
Pyktis užgimė Tavo krūtinėj
Ir smogei žaibu
Iš griaudinčios debesijos.
Plėšikų mongolų strėlių
Spiečius mums pasiuntei,
Paskui turkų vergišką jungą
Ant pečių užsikrovėm.

O, kaip dažnai iš lūpų
Osmano barbarų tautos
Virš nugalėtos mūsų armijos lavonų
Liejos pegalės daina!
Kaip dažnai tavieji sūnus puldavo,
Gimtine, ant krūtinės tau,
Ir dėl jų tapai tu
Urna nuosavų vaikų.

Bėglys slapstėsi, iš paskui jam
Į olą kardas atlėkė.
Visur ieškojo jis - niekur nerado
Nei namų, nei tėvynės:
Į kalną įkopia, į slėnį nulipa,
Liūdesys ir neviltis jo bendražygiai,
Kraujo jūra jam po kojom,
Liepsnų vandenynas virš galvos.

Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar,
Linksmybės, džiaugsmas išplasnojo
Mirties aimanos ir verksmas
Aidi vis jų vietoje šiandien.
Ir ak! Laisvė nesužydi
Ant žuvusiųjų kraujo;
Kankinančios vergovės ašaros
Byra iš našlaičių atšalusių akių!

Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus
Svaidomus pavojaus bangose
Ištiesk jiems serginčią ranką
Agonijos jūroje
Vis draskomiems pikto likimo -
Suteik jiems atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Isten, áldd meg a magyart
Jó kedvvel, bőséggel,
Nyújts feléje védő kart,
Ha küzd ellenséggel;
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Őseinket felhozád
Kárpát szent bércére,
Általad nyert szép hazát
Bendegúznak vére.
S merre zúgnak habjai
Tiszának, Dunának,
Árpád hős magzatjai
Felvirágozának.

Értünk Kunság mezein
Ért kalászt lengettél,
Tokaj szőlővesszein
Nektárt csepegtettél.
Zászlónk gyakran plántálád
Vad török sáncára,
S nyögte Mátyás bús hadát
Bécsnek büszke vára.

Hajh, de bűneink miatt
Gyúlt harag kebledben,
S elsújtád villámidat
Dörgő fellegedben,
Most rabló mongol nyilát
Zúgattad felettünk,
Majd töröktől rabigát
Vállainkra vettünk.

Hányszor zengett ajkain
Ozman vad népének
Vert hadunk csonthalmain
Győzedelmi ének!
Hányszor támadt tenfiad
Szép hazám, kebledre,
S lettél magzatod miatt
Magzatod hamvvedre!

Bújt az üldözött, s felé
Kard nyúlt barlangjában,
Szerte nézett s nem lelé
Honját e hazában,
Bércre hág és völgybe száll,
Bú s kétség mellette,
Vérözön lábainál,
S lángtenger fölette.

Vár állott, most kőhalom,
Kedv s öröm röpkedtek,
Halálhörgés, siralom
Zajlik már helyettek.
S ah, szabadság nem virul
A holtnak véréből,
Kínzó rabság könnye hull
Árvánk hő szeméből!

Szánd meg Isten a magyart
Kit vészek hányának,
Nyújts feléje védő kart
Tengerén kínjának.
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Pastabos:

  • Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
  • Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
  • Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
  • Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
  • Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
  • Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
  • Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
  • Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
  • Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
  • Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
  • Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.

Komentarai (0) Atgalinės nuorodos (0)

Komentarų kol kas nėra. Parašykite savo nuomonę apie himną ir šalį!


Parašykite komentarą

No trackbacks yet.