Pietų Korėjos himnas
Patriotinė daina - 애국가
Muzikos autorius: Jun Či Ho / An Čan Ho
Žodžių autorius: An Yk Tai
Sukurtas: 1896 m. (žodžiai), 1935 m. (dabartinė muzika)
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Pietų Korėjos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Pietų Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Iki sudūlės Paektu kalnas ir Rytų jūra nuseks PRIEDAINIS: Kaip pušis Namsano viršukalnėj atlaiko vėjus ir speigus PRIEDAINIS Rudenio dangūs tušti ir platūs, aukšti ir be debesų; PRIEDAINIS Su šia dvasia mintyse visą ištikimybę pašvęskime - PRIEDAINIS |
동해 물과 백두산이 마르고 닳도록 PRIEDAINIS: 남산 위에 저 소나무 철갑을 두른 듯 PRIEDAINIS 가을 하늘 공활한데 높고 구름 없이 PRIEDAINIS 이 기상과 이 맘으로 충성을 다하여 PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Paektu kalnas yra aukščiausias Korėjos kalnas (2744 m). Šiandien šis ugnikalnis yra Šiaurės Korėjoje, bet kiekviena Korėja laiko save teisėta visos Korėjos valdžia, be to, himnas sukurtas iki padalinimo.
- Rytų jūra yra Japonijos jūra. Korėjiečiai ją vadina kitaip (net ir rašydami ne savo kalba), nes ji jiems - rytuose. Korėjiečiai laikosi pozicijos, kad pavadinimas "Japonijos jūra" užsiliko nuo kolonializmo, kuomet Korėja buvo Japonijos kolonija ir ši jūra iš visų pusių buvo apsupta Japonijos.
- Kinrožė yra Pietų Korėjos nacionalinė gėlė.
- Li arba ri yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien Kinijoje prilygintas 500 metrų, Korėjoje - 392,72 metro. Tad 3000 li yra 1178 kilometrai - apytikslis Korėjos pusiasalio ilgis.
- Namsanas reiškia "Pietų kalnas" ir taip vadinami įvairūs Korejos kalnai, tarp jų esantis Seule bei Gjeončiu nacionaliniame parke.
- Pietų ir Šiaurės Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.
- Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja. Korėja tada buvo kolonizuota Japonijos, tad himnas buvo draudžiamas ir jį pripažino tik vyriausybė tremtyje, o 1948 m. išvadavus šalį jis tapo oficialiu.
Leave a comment