Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

PRIEDAINIS:
Valio, Tėvyne, tūkstantį kartų! Tėvyne,
Šlovė tau! Šlovė tau!
Tavo krūtinė, krūtinė verdanti
Džiaugsmu ir taika tavo krūtinė verdanti.
Ir tavo veidas, tavo veidas spindintis
Už saulę ryškiau žibantis.
Ir tavo veidas, tavo veidas spindintis
Už saulę ryškiau žibantis.

Niršta tavo vaikai nuo jungo
Įžūlių pirėniečių primesto,
Neteisinga ir žiauri nelaimė
Mirtinai slegia tave,
Bet šventas balsas į dangų pakilo
Kilnus balsas prisiekė nelauktai:
Atkeršys krauju jis monstrui
Ir jungo sutraukys virves.

PRIEDAINIS

Vertieji sūnūs žemės
Kurios aukštybes Pičinča puošia
Visad kaip laisvą kraštą gerbė tave
Ir liejo savo kraują už tave
Dievas matė, priėmė šią auką
Ir iš kraujo sėklos derlius išbujojo
Didvyrių - juos pasaulis problokštas regėjo
Tūkstančiais iškylančius visur aplink.

PRIEDAINIS

Tiems plienu šarvuotiems didvyriams
Niekas žemėje nebuvo nepažeidžiama
Ir nuo gilaus slėnio ligi aukštų kalnynų
Kovos riksmai girdėjosi
O po kovos tuoj pergalė atskrido
Ir laisvė pergalės kulne.
Ir pasigirdo - nuverstasis liūtas
Riaumojo iš tuštybės ir bejėgiškumo.

PRIEDAINIS

Pagaliau ispanai nusviedė šalin aršumą
Ir šiandien, Tėvyne, tavo laisvas buvimas,
Kilnus ir didingas palikimas
Didvyriais laimingais pavertęs mus
Iš rankų tėvų,
Te niekas neatims jo dabar,
Ir neskatins kerštingojo pykčio,
Kvailai ir tvirtai prieš tave.

PRIEDAINIS

Niekas, o tėvyne, te nesikėsins. Šešėliai
Tavo didvyrių stebi mus.
Ir įkvėpianti didybė
Tau pergalių ženklas yra.
Ateiki švine, geležie
Kad karo ir keršto mintis
Suteiktų didvyriškų jėgų
Kurios privertė piktus ispanus pasiduoti.

PRIEDAINIS

Ir jeigu naujas grandines suruoš
Mums barbariškoji likimo neteisybė
Didi Pičinča, tu apginsi nuo žūties
Galiausiai šalį ir jos vaikus.
Jie nusileis į tave.
Tavo žemėje tironas
Temindys pelenus, tuščiai žvalgydamasis
Nors vieno ženklo gyvasties.

PRIEDAINIS:
¡Salve, Oh Patria, mil veces! ¡Oh Patria,
gloria a ti! ¡Gloria a ti!
Ya tu pecho, tu pecho, rebosa
Gozo y paz y a tu pecho rebosa;
Y tu frente, tu frente radiosa
Más que el sol contemplamos lucir,
Y tu frente, tu frente radiosa
Más que el sol contemplamos lucir.

Indignados tus hijos del yugo
que te impuso la ibérica audacia,
de la injusta y horrenda desgracia
que pesaba fatal sobre ti,
santa voz a los cielos alzaron,
voz de noble y sin par juramento,
de vengarte del monstruo sangriento,
de romper ese yugo servil.

PRIEDAINIS

Los primeros los hijos del suelo
que, soberbio, el Pichincha decora
te aclamaron por siempre señora
y vertieron su sangre por ti.
Dios miró y aceptó el holocausto,
y esa sangre fue germen fecundo
de otros héroes que, atónito el mundo
vio en tu torno a millares surgir.

PRIEDAINIS

De esos héroes al brazo de hierro
nada tuvo invencible la tierra,
y del valle a la altísima sierra
se escuchaba el fragor de la lid;
tras la lid la victoria volaba,
libertad tras el triunfo venía,
y al león destrozado se oía
de impotencia y despecho rugir.

PRIEDAINIS

Cedió al fin la fiereza española,
y hoy, ¡oh Patria!, tu libre existencia
es la noble y magnífica herencia
que nos dio el heroísmo feliz:
de las manos paternas la hubimos,
nadie intente arrancárnosla ahora,
ni nuestra ira excitar vengadora
quiera, necio o audaz, contra sí.

PRIEDAINIS

Nadie, oh Patria, lo intente. Las sombras
de tus héroes gloriosos nos miran,
y el valor y el orgullo que inspiran
son augurios de triunfos por ti.
Venga el hierro y el plomo fulmíneo,
que a la idea de guerra y venganza
se despierta la heroica pujanza
que hizo al fiero español sucumbir.

PRIEDAINIS

Y si nuevas cadenas prepara
la injusticia de bárbara suerte,
¡gran Pichincha! prevén tú la muerte
de la Patria y sus hijos al fin;
hunde al punto en tus hondas entrañas
cuanto existe en tu tierra, el tirano
huelle sólo cenizas y en vano
busque rastro de ser junto a ti.