Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

PRIEDAINIS:
Mes laisvi! Tebus taip amžinai!
Te verčiau baigs šviesti
Šviesti, šviesti saulė
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.
Nei sulaužysim šventą priesaiką
Kuri išaukštino tėvynę amžinybėn.

Ilgus metus užguitas perujietis
Didelę grandinę vilko,
Pasmerktas vergijai žiauriai
Ilgus metus, ilgus metus,
Ilgus metus tyliai vaitojo jis.
Bet vos šventasis šauksmas
"Laisvė" pasigirdo nuo krantų
Vergo tinginystę jis nukratė,
Pažemintą, pažemintą,
Pažemintą pakėlė sprandą,
Pakėlė sprandą.

PRIEDAINIS

Dabar grubių grandinių gaudesys,
Tris siaubo šimtmečius girdėtas,
Nuo laisvųjų švento šauksmo -
Pribloškusio pasaulį - nutilo.
Visur ugningai San Martinas
"Laisvė", "Laisvė" - skelbė.
Ir Andai, drebindami papėdes,
Ją irgi paskelbė - vienu balsu.

PRIEDAINIS

Jai pakilus tautos atsibudo,
Toks požiūris lyg žaibas sklido:
Nuo Sąsmaukos ligi Ugnies žemės
Ir nuo Ugnies žemės ligi Ledų krašto.
Visi prisiekė sutraukyti tą jungtį
Kurios Gamta abiems pasauliams nedavė,
Ir perlaužti tą skeptrą kurį Ispanija
Išdidžiai padėjo ant abiejų jų.

PRIEDAINIS

Lima įgyvendino tą šventą žodį
Ir galingas pyktis jos
Išvertė bejėgį tironą
Prievartą plėtusį bergždžiai.
Nuo pastangų jos pančiai sutrupėjo
Ir vagos, kurias ji vėlei suarė
Sustiprino jos pyktį, keršto siekį,
Paveldėtą iš jos Inko ir Viešpaties.

PRIEDAINIS

Tautiečiai, teneregėsim jos verge daugiau
Tris amžius aimanavo ji pažeminta,
Tepažadėsim amžinai jai teisę
Sergėti savo spindesį.
Mūs ginklai, nūnai neužtaisyti,
Tegul ruošiasi patrankų šūviams -
Vieną dieną Pirėnų pakrantės
Jų didį siaubą pajus.

PRIEDAINIS

Tekelsim mes Ispanijai pavydą,
Nes turim viziją, noru ir troškimu grįstą,
Kad prie didžių tautų konkurso
Mūs šalis kaip lygi prisijungs.
Ir visų jų sąraše
Mes užimsim pirmąją eilutę
Virš ambicingojo Pirėnų tirono
Nusiaubusio visą Ameriką.

PRIEDAINIS

Savo viršūnėse Andai tekels
Dvispalvę vėliavą - štandartą
Teskelbs jie šimtmečiams tas pastangas
Kurias laisvė dovanojo amžiams.
Jų šešėly te ramiai gyvensime
Ir saulei gimstant viršum jų
Atnaujinsime didžąją priesaiką
Kurią Jokūbo Dievui davėme.

PRIEDAINIS

PRIEDAINIS:
Somos libres, seámoslo siempre,
y antes niegue sus luces
sus luces, sus luces el sol
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.
que faltemos al voto solemne
que la patria al eterno elevó.

Largo tiempo el peruano oprimido
la ominosa cadena arrastró;
condenado a una cruel servidumbre
largo tiempo, largo tiempo
largo tiempo en silencio gimió.
Más apenas el grito sagrado
¡Libertad! en sus costas se oyó,
la indolencia de esclavo sacude,
la humillada , la humillada
la humillada cerviz levantó
cerviz levantó.

PRIEDAINIS

Y al estruendo de broncas cadenas
que escuchamos tres siglos de horror,
de los libres al grito sagrado
que oyó atónito el mundo, cesó.
Por doquier San Martín inflamado,
libertad, libertad, pronunció,
y meciendo su base los andes
la anunciaron, también, a una voz.

PRIEDAINIS

Con su influjo los pueblos despiertan
y cual rayo corrió la opinión;
desde el istmo a las tierras del fuego
desde el fuego a la helada región.
Todos juran romper el enlace
que natura a ambos mundos negó,
y quebrar ese cetro que España,
reclinaba orgulloso en los dos.

PRIEDAINIS

Lima, cumple ese voto solemne,
y, severa, su enojo mostró,
al tirano impotente lanzando
que intentaba alargar su opresión.
A su esfuerzo saltaron los grillos
y los surcos que en sí reparó,
le atizaron el odio y venganza
que heredara de su Inca y Señor.

PRIEDAINIS

Compatriotas no más, verla esclava
si humillada tres siglos gimió,
para siempre jurémosla libre
manteniendo su propio esplendor.
Nuestros brazos, hasta hoy desarmados
estén siempre cebando el cañón,
que algún día las playas de Iberia,
sentirán de su estruendo el terror.

PRIEDAINIS

Excitemos los celos de España
pues presiente con mengua y furor
que en concurso de grandes naciones
nuestra patria entrará en parangón.
En la lista que de éstas se forme
llenaremos primero el reglón
que el tirano ambicioso Iberino,
que la América toda asoló.

PRIEDAINIS

En su cima los andes sostengan
la bandera o pendón bicolor
que a los siglos anuncie el esfuerzo
que ser libres, por siempre nos dio.
A su sombra vivamos tranquilos,
y al nacer por sus cumbres el sol,
renovemos el gran juramento
que rendimos al Dios de Jacob.

PRIEDAINIS