Libano himnas
Visi mes, už mūsų šalį arba Libano nacionalinis himnas - كلّنا للوطن
Muzikos autorius: Vadichas Sabra
Žodžių autorius: Rašidas Nachlė
Sukurtas: 1925 m.
Tapo himnu: 1927 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Libano himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Libano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Visi mes! Už mūsų šalį, už vėliavą ir šlovę! Mūsų seniai ir vaikai Šalies šauksmo laukia Rytų brangakmeniai yra jo žemės ir jo jūra, |
كلنـا للوطـن للعـلى للعـلم شيخنـا والفتـى عنـد صـوت الوطن بحـره بــرّه درّة الشرقين |
Pastabos:
- Kedras yra medis, Libano simbolis.
- Dievas gali būti turimas omenyje tiek krikščionių, tiek ir musulmonų, nes Libane abi šios bendruomenės yra maždaug vienodo gausumo.
Sirijos himnas
Sargai tėvynės - حُمَاةَ الدِّيَار
Muzikos autorius: Mahometas Salimas Flaifelis, Achmedas Salimas Flaifelis
Žodžių autorius: Chalilis Mardamas Bėjus
Tapo himnu: 1936 m., 1958 m. panaikintas, 1961 m. atkurtas
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Sirijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Sirijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Sargai Tėvynės, Sirijos lygumos |
حـماةَ الـديارِ عليكمْ سـلامْ رفيـفُ الأماني وخَفـقُ الفؤادْ |
Pastabos:
- Himnas laikinai nevartotas kai Sirija 1958 - 1961 metais buvo Jungtinės Arabų Respublikos dalis.
Izraelio himnas
Viltis - הַתִּקְוָה
Muzikos autorius: Šmuelis Kohenas
Žodžių autorius: Naftalis Hercas Imberas
Sukurtas: 1888 m.
Tapo himnu: 1946 m. (neoficialiai), 2004 m. (oficialiai)
Kalba: hebrajų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Izraelio himno (įrašas su muzika ir žodžiais):
Izraelio himnas
Izraelio himno žodžiai bei vertimas į lietuvių kalbą:
Tol kol gelmėse širdies Mūsų viltis vis dar neprarasta |
כָל עוד בלבב פנימה ,עוד לא אבדה תקותנו |
Pastabos:
- Jeruzalė yra miestas Šventojoje žemėje (Izraelis/Palestina), šventas judėjams, krikščionims ir musulmonams. Kaip rašoma Senajame testamente (kurį pripažįsta visos trys religijos) miestą užkariavo žydų karalius Dovydas ir nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. čia buvo judėjų karalsytė.
- Siono kalva yra Jeruzalėje. Prieš užkariavimą ant jos stovėjo tvirtovė, vėliau žodis "Sionas" imtas tapatinti su pagrindine judėjų šventykla Jeruzalėje.
- Dviejų tūkstantmečių - turimas omenyje periodas, kurį žydai nesudarė gyventojų daugumos jokioje šalyje. Romėnams užkariavus Šventają žemę žydai pasklido po Romos Imperiją, vėliau Europą ir pasaulį. Svečiose šalyse jie išlaikė religiją ir kultūrą, jų bendruomenės gausėjo, į judaizmą atsivertė (žydais tapo) ir kitataučių. Bet pačioje Šventojoje žemėje buvo atvirkščiai: judėjus skaičiumi aplenkė krikščionys (~II a. po Kr.), vėliau - musulmonai (~VI a. po Kr.). ~1800 m. Šventojoje žemėje gyveno 90% musulmonų (arabų/palestiniečių), 8% krikščionių (arabų/palestiniečių) ir tik 2% judėjų (žydų). Visa Šventoji žemė tada vadinosi Palestina.
- Viltis turima omenyje XIX a. antrosios pusės žydų viltis sukurti savo valstybę, pageidautina - Šventojoje žemėje, kur prieš 3000 m. buvo Dovydo karalystė. Ši Viltis tapo aktuali kartu su visais kitais to meto tautinio atgimimo sąjūdžiais Europoje, kai vienos tautos (ir lietuviai) siekė nepriklausomybės, kitos (vokiečiai, italai) - suvienijimo. Žydų siekiai (Siono kalno garbei pavadinti sionizmu) buvo unikalūs, nes žydai nesudarė daugumos jokioje teritorijoje; tad jie ėmė masiškai emigruoti į Šventąją žemę, tuomet valdytą Osmanų Imperijos, vėliau - Britų. Himno sukūrimo metu žydai sudarė jau 8% Palestinos žmonių, 1931 m. - 17%, 1947 m. - 30% (daug žydų tada pabėgo į Palestiną nuo diskriminacijos nacistinėje Vokietijoje). 1948 m. Šventosios žemės žydai paskelbė nepriklausomybę nuo Britanijos (Izraelio valstybę), tuomet ištrėmė didžąją dalį arabų-palestiniečių. Taip žydai ėmė sudaryti Šventojoje žemėje gyventojų daugumą (~80%). Taigi, kai šis himnas patvirtintas, "Viltis" jau buvo įgyvendinta.