Kroatijos himnas
Nuostabi mūsų tėvyne - Lijepa naša domovino
Muzikos autorius: Josipas Runjaninas
Žodžių autorius: Antunas Mihanovičius
Sukurtas: 1835m. žodžiai, 1861 m. muzika
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Serbų-kroatų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Kroatijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Kroatijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Nuostabi mūsų tėvyne, Brangi tiek pat, kiek ir šlovinga, Tekėk Sava, Drava tekėk, Tol kol saulė šildys jo suartą žemę, |
Lijepa naša domovino, Mila, kano si nam slavna, Teci Savo, Dravo teci, Dok mu njive sunce grije, |
Pastabos:
- Sava, yra upė, tekanti per Kroatijos sostinę Zagrebą. Drava ir Dunojus yra kitos didelės upės, tekančios Kroatijos pakraščiais.
- Daina naudota kaip himnas dar gerokai iki Kroatijos nepriklausomybės: pradedant 1891 m. paroda Zagrebe. Kroatija tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, paskui – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės. Po trumpos nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo metais buvo prijungta prie Jugoslavijos. Visais tais laikais daina buvo populiari, bet oficialaus statuso neturėjo. Pirmąsyk ji tapo oficialia 1972 m., kuomet patvirtinta Kroatijos, dar esančios Jugoslavijos dalimi, himnu. 1991 m. Kroatijai tapus nepriklausoma žodžiai šiek tiek pakeisti ir daina tapo nepriklausomos Kroatijos himnu.
Portugalijos himnas
Portugalė - A Portugesa
Muzikos autorius: Alfredas Keilis (Alfredo Keil)
Žodžių autorius: Henrique Lopes de Mendonça
Sukurtas: 1890 m.
Tapo himnu: 1910 m., 1957 m. iš įvairių versijų palikta viena oficiali
Kalba: Portugalų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Portugalijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Portugalijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Didvyriai jūrų, kilnioji rasė, PRIEDAINIS: Išskleiski nenugalimą vėliavą PRIEDAINIS Pasveikink saulę kylančią PRIEDAINIS |
Heróis do mar, nobre povo, PRIEDAINIS: Desfralda a invicta bandeira PRIEDAINIS Saudai o sol que desponta PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Frazės Didvyriai jūrų ir davė pasauliui naujus pasaulius atmena, kad Portugalija XV ir XVI a. buvo vienas pagrindinių geografinių atradimų variklių. Portugalai atrado jūrų kelią į Indiją, kolonizavo Braziliją, pristeigė kolinijų Afrikos, Indijos, Indonezijos, Kinijos pakrantėse.
- Įžeidimas, minimas trečiame posme – tai Jungtinės Karalystės 1890 m. pateiktas ultimatumas Portugalijai. Šiuo ultimatumu Portugalija buvo priversta atsisakyti savo teritorinių pretenzijų į Afrikos gilumos žemes tarp senesnių Portugalijos kolonijų Angolos ir Mozambiko. Taip Portugalijos valdos pietų Afrikoje buvo padalintos. Britams atiteko žemės, vėliau tapusios Rodezija, o dabar vadinamos Zambija ir Zimbabve. Nepasitenkinimas šiuo ultimatumu įkvėpė sukurti šią karingą dainą. Pirmojoje versijoje vietoje vietoje “Prieš patrankas žengti, žengti!” net giedota “Prieš britus, žengti, žengti!”.
- Šią dainą sukūrė respublikonai, kaltinę monarchus bereikalinga kapituliacija prieš minėtą britų ultimatumą. Ši daina būdavo giedama protestuose prieš karalius, per nepavykusią 1891 m. revoliuciją. Galiausiai po sėkmingos 1910 m. revoliucijos, Portugalijai tapus respublika, daina paskelbta himnu. Iki tol Portugalija turėjo du himnus (galiojusius 1809–1834 m. bei 1834–1910 m.), abu kurių šolvino karalių.
- Himno pavadinimas – Portugalė – įkvėptas Prancūzijos himno pavadinimo Marselietė, pradėjusio tradiciją patriotines dainas priskirti tų šalių regionams ar visoms šalims. Belgijos himnas analogiškai vadinasi Brabantietė, Puerto Riko – Borinkenietė.
Turkijos himnas
Nepriklausomybės maršas - İstiklâl Marşı
Muzikos autorius: Zekis Iungioras (Zeki Üngör)
Žodžių autorius: Mechmetas Akifas Ersojus (Mehmet Âkif Ersoy)
Sukurtas: 1921 m. (žodžiai), 1932 m. (muzika)
Tapo himnu: 1921 m. (tik žodžiai), 1924 m. (pirmoji muzika), 1932 m. (pakeista muzika)
Kalba: Turkų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Turkijos himno (dažniausiai giedamų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Turkijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Nebijok! Purpurinė vėliava, didžiai aušrose plazdanti, niekad neišbluks, Nesiraukyk, prašau tavęs, drovus mėnuli, Buvau laisvas nuo pradžių ir amžinai toks būsiu, Vakarų žemės gal ir įtvirtintos plieninėm sienom, Drauge! Nepalik gimtinės mano piktų vyrų rankose, Nevadink žemelės, kuria vaikštai, paprasta žeme! Koks žmogus nežūtų vardan šio krašto dangiško? O Viešpatie, vienintelis troškimas širdies manosios yra kad Tada manasis kapas – jei tik bus toksai – tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies Tad klapsėki ir plazdėki tartum auštantis dangus, šlovingasis mėnuli! |
Korkma! Sönmez bu şafaklarda yüzen al sancak; Çatma kurban olayım, çehreni ey nazlı hilâl; Ben ezelden beridir hür yaşadım, hür yaşarım. Garb'ın âfâkını sarmışsa çelik zırhlı duvar; Arkadaş! Yurduma alçakları uğratma sakın; Bastığın yerleri "toprak!" diyerek geçme, tanı! Kim bu cennet vatanın uğruna olmaz ki fedâ? Rûhumun senden ilâhî şudur ancak emeli: O zaman vecd ile bin secde eder - varsa - taşım; Dalgalan sen de şafaklar gibi ey şanlı hilâl! |
Pastabos:
- Purpurinė vėliava, žvaigždė, mėnulis – tai vis Turkijos simboliai. Ant Turkijos vėliavos purpuriniame fone pavaizduoti mėnulis ir žvaigždė – Islamo simboliai.
- . Posakis Mąstyk apie tūkstančius po tavimi tūnančius net be drobulių mini musulmonų paprotį laidoti kūnus ne karstuose, bet įvyniotus į drobules. Palaidotieji be drobulių – tai žuvę karuose (Pirmajame pasauliniame, Turkijos nepriklausomybės) ir skubiai užkasti nesilaikant jokių papročių.
- Muedzinai yra žmonės, šaukiantys musulmonus maldai iš minaretų.
- Šachada yra musulmoniškas tikėjimo pripažinimas. Laikoma, kad dusyk jį nuoširdžiai pasakęs kitų akivaizdoje žmogus tampa musulmonų, tai vienas penkių islamo pagrindų. Jis skamba taip: “Nėra kito dievo, tik Dievas, Mahometas – Dievo pranašas”.
- Posakis Tūkstantį sykių iš laimės galva žemę palies. atmena musulmonų paprotį meldžiantis klūpant paliesti žemę kakta.
- Himno tekstas išrinktas konkurso būdu iš 724 eilėraščių 1921 m. Dėl paskui vykusio Turkijos nepriklausomybės karo konkursas muzikai sukurti įvyko tik 1924 m., bet ši muzika išsilaikė tik iki 1932 m., kuomet buvo pakeista. Žodžiai palikti originalūs, bet paprastai giedami tik pirmi du posmai.
- Himno sukūrimo metu Osmanų Imperija buvo ką tik pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą ir Vakarų valstybių valia padalinta, todėl himne matomas priešiškumas Vakarams (4 posmas), gynybinė pozicija (5 posmas). Tuo metu vyko Turkijos nepriklausomybės karas (1919 – 1923 m.). Jo metu Turkija atkariavo etnines turkų žemes, turėjusias būti perduotas Graikijai, Italijai ar internacionalizuotas , taip pat susigrąžino Osmanų valdytas armėnų, kurdų žemes. Nuo to laiko valdoma diktatoriaus Kemalio Atatiurko Turkija ėjo vakarietišku keliu: panaikintas arabų raštas, arabų skoliniai turkų kalboje, penktadienis, kaip šventa diena, pakeistas sekmadieniu. Visgi, himnas nepakeistas.
- Šis himnas taip pat yra ir pasiskelbusios Šiaurės Kipro Turkų Respublikos himnas. Jos nepriklausomybę pripažįsta tik Turkija.
Rumunijos himnas
Nubusk, rumune! - Deşteaptă-te române!
Muzikos autorius: Antonas Panas (Anton Pann)
Žodžių autorius: Andrejus Murešianu (Andrei Mureşianu)
Sukurtas: 1848 m.
Tapo himnu: 1990 m.
Kalba: Rumunų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Rumunijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Rumunijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Nubusk, rumune, iš mirtino miego, Dabar arba niekad pasauliui įrodykim, Pakelk plačią kaktą ir apsidairyk aplink, Stebėkit, aukštybių šešėliai – Mykolai, Steponai, Korvinai, Tave pražudė blogis pavydo, Našlė motina Mykolo Didžio laikų Nuo griaustinio ir nuo titnago težus jie, Ar ne per daug dar jataganų barbarų mėnulio Ar ne per daug turėjom aklo despotizmo Rumunai iš keturių kraštų, dabar arba niekados Šventikai, veskite su krucifiksais mūsų krikščionišką armiją, |
Deșteaptă-te, române, din somnul cel de moarte, Acum ori niciodată să dăm dovezi în lume Înalță-ți lata frunte și cată-n giur de tine, Priviți, mărețe umbre, Mihai, Ștefan, Corvine, Pre voi vă nimiciră a pizmei răutate O mamă văduvită de la Mihai cel Mare De fulgere să piară, de trăsnet și pucioasă, N-ajunge iataganul barbarei semilune, N-ajunge despotismul cu-ntreaga lui orbie, Români din patru unghiuri, acum ori niciodată Preoți, cu crucea-n frunte căci oastea e creștină, |
Pastabos:
- Romėnų kraujas minimas todėl, kad rumunai kildina save visų pirma iš romėnų. Rumunų kalba, kaip ir italų, ispanų ar prancūzų, yra kilusi iš lotynų kalbos. Valstybės pavadinimas “Rumunija” taip pat atmena Romą. Kitose pasaulio kalbose Rumunijos iniciatyva XX a. pradžioje oficialusis pavadinimas net pakeistas į žodžio “Romėnija” atitikmenis (pvz. angliškai anksčiau sakyta “Rumania”, dabar “Romania”, pagal “Roman” – “romėnas”). Pats himno tekstas irgi rodo sąsają su Roma: priešai vadinami barbarais, minimas Romos imperatorius Trajanas.
- Trajanas (53 m. – 117 m.) buvo Romos Imperatorius, 101-102 m. prijungęs prie Imperijos Dakijos provinciją. Dakija buvo ten, kur dabar – Rumunija.
- Mykolas (Mihajus) Narsusis (1558 m. – 1601 m. ) buvo viduramžių Valakijos valdovas, kurį laiką kartu valdęs ir Moldaviją bei Transilvaniją. Šios trys didelės žemės sudaro Rumuniją ir vėl jos buvo suvienytos valdant vienam nepriklausomam valdovui tik XIX a.
- Steponas (Štefanas) Didysis ir Šventasis (1433 m. – 1504 m. ) buvo viduramžių Moldavijos valdovas, pagarsėjęs sėkimgais karais su turkais Osmanais.
- Korvinas (Janosas Huniadis) (XV a.) buvo viduramžių Vengrijos faktinis valdovas, nugalėjęs turkus Osmanus.
- Milcovas ir Karpatai yra geografiniai objektai, skyrę tradicines rumunų kunigaikštystes: Moldaviją, Valakiją ir Transilavniją. Milcovo upe ėjo siena tarp viduramžių Valakijos ir Moldavijos, Karpatai atskyrė Transilvaniją.
- Jataganai barbarų mėnulio simbolizuoja Osmanų Imperiją. Mėnulis – Islamo simbolis – buvo Osmanų Imperijos vėliavoje. Jataganas – tradicinis Osmanų durklas. Osmanų Imperija ilgą laiką valdė Rumuniją.
- Knutas yra tradicinis rusiškas botagas ir simbolizuoja Rusijos Imperiją. Rusija ne kartą istorijoje buvo užėmusi šiaurrytines Rumunijos žemes – Moldaviją.
- Dunojus yra svarbi Europos upė, kurios žiotys – Rumunijoje.
- Krucifiksas yra nukryžiuoto Jėzaus Kristaus atvaizdas, vienas krikščionybės simbolių.
- Rumunijos himnas turi 11 posmų, bet dažniausiai atliekami tik keturi: pirmasis, antrasis, ketvirtasis ir vienuoliktasis. Pagal Rumunijos įstatymus pakanka atlikti juos. Tačiau retesnėmis progomis, pvz. per himno dieną, atliekamas ir visas himnas.
- Šis himnas 1991 – 1994 metais buvo Moldovos (Moldavijos) himnas. Tai buvo vienas retų atvejų, kai dvi šalys dalinosi vienu himnu (panašiai kaip Graikija ir Kipras). Moldova tada planavo susijungti su Rumunija, nes iki Sovietų okupacijos 1940 m. Moldova buvo Rumunijos dalis (moldavai kalba rumunų kalba). Tačiau priešingai nei Rytų Vokietija, susijungusi su Vakarų Vokietija, galiausiai Moldova visgi liko atskira šalis bei atsisakė rumuniško simbolio – himno. Beje, Moldova šį himną naudojo ir 1917 – 1918 m., tačiau tuomet susijungė su likusia Rumunijos dalimi.
- Prieškario ir tarpukario Rumunija naudojo monarchistinį himną “Tegyvuoja karalius”, tačiau “Nubusk, rumune!” visad buvo populiari daina. Šaltojo karo metais Rumunijoje himnas keitėsi net tris kartus, visi jie buvo komunistiniai.
Belgijos himnas
Brabantietė - La Brabançonne
Muzikos autorius: Fransua van Kampenho (François van Campenhout)
Žodžių autorius: Luji Aleksandras Dešė (Louis-Alexandre Dechet) – prancūziški, Viktoras Solemanas (Victor Ceulemans) – olandiški
Sukurtas: 1830 m., 1860 m. pakeisti žodžiai
Tapo himnu: 1860 m., 1912 m. nustatyta, kad tik oficialus tik ketvirtas posmas
Kalba: Olandų arba prancūzų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Belgijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Belgijos olandiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Numylėtoji Belgija, šventa žeme tėvų, |
O dierbaar België, O heilig land der vaad'ren |
Belgijos prancūziškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O Belgija, brangi motina, |
O Belgique, ô mère chérie, |
Belgijos vokiškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O brangi žeme, O Belgijos krašte |
O liebes Land, o Belgiens Erde, |
Pastabos:
- Pirmiau atsirado prancūziški himno žodžiai. Jie buvo nukreipti prieš Olandiją. 1860 m. šie antiolandiški žodžiai sušvelninti, o nuo 1912 m. oficialus tik paskutinis posmas.
- Pirmasis dainos pavadinimas – “Briuselietė” (La Bruxelloise). Matyt jis sugalvotas pagal analogiją su vienu pirmųjų pasaulio himnų, kaimyninės Prancūzijos “Marseliete”. Vėliau pavadinimas pakeistas į “Brabantietė”, kad apimtų platesnį regioną (Brabantas – kraštas, kuriame yra ir Briuselis, o taip pat ir kiti svarbūs Belgijos miestai: Antverpenas, Liuvenas).
- Šūkis “Karalius, Teisė, Laisvė” – akivaizdi aliuzija į prancūzų šūkį “Laisvė, Lygybė, Brolybė”.
- Dažniausiai giedami prancūziškas (orginalus) ir olandiškas tekstai. Vokiškasis tekstas taip pat giedamas, nes po Pirmojo pasaulinio karo Belgija prisijungė dalį Vokietijos žemių, kur gyvena vokiečiai. Šiame tinklapyje paeiliui giedamos visos trys versijos: prancūziška, tada vokiška, tada olandiška. Žodžių reikšmės skirtingomis kalbomis artimos viena kitai kiek tik leidžia poreikis išlaikyti rimą ir ritmą.
Slovakijos himnas
Žaibas žybsi virš Tatrų - Nad Tatrou sa blýska
Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Jankas Matuška (Janko Matúška)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1918 m. (pirmasis jo posmas tapo Čekoslovakijos himno antruoju posmu), 1993 m. (abu posmai tapo Slovakijos himnu)
Kalba: Slovakų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Slovakijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Slovakijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Žaibas žybsi virš Tatrų, Mūsų Slovakija |
Nad Tatrou sa blýska, To Slovensko naše |
Pastabos:
- Himnas (jo pirmasis posmas) seniau vartotas kaip Čekoslovakijos himno antrasis posmas (su vienu nedideliu skirtumu) tekste.
- Himno žodžius sukūrė studentas, dalyvavęs 1844 m. žygyje iš Bratislavos į Levočą. Šis žygis, driekęsis ir per Tatrus (aukščiausius Slovakijos kalnus) buvo protestas prieš patriotiškų pažiūrų dėstytojo atleidimą (tuo metu Slovakija buvo Austrijos Imperijos sudėtyje).
- Dainą sudaro keturi posmai, bet tik du jų paskelbti himnu.
Čekijos himnas
Kur namai mano? - Kde domov můj?
Muzikos autorius: Frantisekas Janas Škroupas
Žodžių autorius: Josefas Kajetanas Tylas
Sukurtas: 1834 m.
Tapo himnu: 1918 m. (Čekoslovakijos himno pirmuoju posmu), 1993 m. (Čekijos himnu)
Kalba: Čekų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Čekijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Čekijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Kur namai mano, kur namai mano? |
Kde domov můj, kde domov můj? |
Pastabos:
- Nuo 1918 m. iki 1993 m. šitas himnas sudarė pirmąjį Čekoslovakijos himno posmą. Priešingai daugeliui Rytų Europos himnų įsigalėjus komunistams šis nebuvo pakeistas ar uždraustas. Antrasis Čekoslovakijos himno posmas buvo slovakiškas. Dabar tai - Slovakijos himnas.
- Himnas yra ištrauka iš operos "Fidlovačka aneb Žádný hněv a žádná rvačka".
Juodkalnijos himnas
O, ryški gegužio aušra - Oj, svijetla majska zoro
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Sekula Drljevičius (Sekula Drljević)
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Juodkalniečių (faktiškai tapati serbų-kroatų kalbai)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Juodkalnijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Juodkalnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O, ryški gegužio aušra, Mes - sūnūs tavo uolų, Mylime jus, uolėtosios kalvos Juodkalnija, mūsų mama, O, ryški gegužio aušra, Kol vienybė duoda sparnus Mūsų bangų upė Į vandenyną neš balsą: "Juodkalnija - amžina". |
Oj svijetla majska zoro Sinovi smo tvog stijenja Volimo vas, brda tvrda, Majko naša Crna Goro Oj svijetla majska zoro Dok lovćenskoj našoj misli Rijeka će naših vala Glas nositi okeanu Da je vječna Crna Gora |
Pastabos:
- Tai - liaudies daina ir jos versijų - daugybė. XIX a. ir XX a. pradžioje juodkalniečiai save laikė serbais. Jų šalis buvo nepriklausoma, kai Serbiją tebevaldė Osmanų Imperija. Todėl XIX a. šios dainos versijoje "O ryški heroizmo aušra" giedota, kad "Tik tu likai laisva serbų tautai". Kai 2004 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos jau vyravo nuomonė, kad juodklaniečiai - atskira tauta, todėl pasirinktas dabartinis himno tekstas. Tai sukėlė Juodkalnijos serbų nepasitenkinimą.
- Lovcenas yra 1749 metrų aukščio kalnas Juodkalnijoje. Tai būtent ir yra tas "Juodasis kalnas", nuo kurio visa šalis pavadinta Juodkalnija. Tame nacionaliniame parke palaidotas Juodkalnijos valdovas (kunigaikštis-vyskupas) Petras II Petrovičius-Njegošas, netoliese yra Juodkalnijos karališkosios šeimos gimtinė.
Ispanijos himnas
Ispanijos nacionalinis himnas - Himno Nacional Español
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1761 m.
Tapo himnu: 1770 m., 1931 m. panaikintas, 1939 m. sugrąžintas
Klausykite Ispanijos himno: Ispanijos himnas
Pastabos:
- Ispanijos himnas neturi žodžių. Istoriškai buvo naudojami žodžiai: vieni valdant karaliui Alfonsui XIII (1886 – 1931 m.), kiti valdant Fransiskui Frankui (1939 – 1975 m.). Tačiau nė vieni šių žodžių nebuvo oficialūs. Dabar anie žodžiai siejami su diktatūromis, todėl nebenaudojami. Siūlymai parašyti naujus žodžius dažni, bet bandymai nepavyko. Patriotiniai žodžiai daliai visuomenės nepriimtini, o tautinėms mažumoms, kaip baskai, galisai ar katalonai, dažnai nepriimtini bet kokie ispaniški žodžiai. Todėl Ispanijos himnas – vienas paskutiniųjų himnų, neturinčių žodžių.
- Yra ilgesnė ir trumpesnė versijos. Ilgesnėje (jos galite paklausyti čia) kai kurie muzikiniai motyvai kartojami kelis kartus. Ši versija privalo būti atliekama karaliui. Trumpesnėje šitų pakartojimų nėra. Ji atliekama princams, ministrui pirmininkui, taip pat per sporto varžybas.
- Muzika greičiausiai sukurta ne Ispanijoje.
- Seniau himnas buvo vadinamas "Karališkasis maršas" (Marcha Real) arba "Grenadierių maršas" (Marcha Granadera).
Armėnijos himnas
Tėvų žeme - Մեր Հայրենիք
Muzikos autorius: Barsehas Kanačianas
Žodžių autorius: Mikaelis Nalbandianas
Sukurtas: XIX a.
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Armėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Armėnijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Armėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tėvų žemė laisva, nepriklausoma, Broli, imk šią vėliavą, Žiūrėk, ji turi tris spalvas - Mirtis - visur tokia pati, |
Մեր Հայրենիք, ազատ անկախ, Ահա եղբայր քեզ մի դրոշ, Նայիր նրան երեք գույնով, Ամենայն տեղ մահը մի է |
Pastabos:
- Himnas remiasi XIX a. kūriniu apie italę mergaitę.