Slovakijos himnas
Žaibas žybsi virš Tatrų - Nad Tatrou sa blýska
Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Jankas Matuška (Janko Matúška)
Sukurtas: 1844 m.
Tapo himnu: 1918 m. (pirmasis jo posmas tapo Čekoslovakijos himno antruoju posmu), 1993 m. (abu posmai tapo Slovakijos himnu)
Kalba: Slovakų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Slovakijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Slovakijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Žaibas žybsi virš Tatrų, Mūsų Slovakija |
Nad Tatrou sa blýska, To Slovensko naše |
Pastabos:
- Himnas (jo pirmasis posmas) seniau vartotas kaip Čekoslovakijos himno antrasis posmas (su vienu nedideliu skirtumu) tekste.
- Himno žodžius sukūrė studentas, dalyvavęs 1844 m. žygyje iš Bratislavos į Levočą. Šis žygis, driekęsis ir per Tatrus (aukščiausius Slovakijos kalnus) buvo protestas prieš patriotiškų pažiūrų dėstytojo atleidimą (tuo metu Slovakija buvo Austrijos Imperijos sudėtyje).
- Dainą sudaro keturi posmai, bet tik du jų paskelbti himnu.
Čekijos himnas
Kur namai mano? - Kde domov můj?
Muzikos autorius: Frantisekas Janas Škroupas
Žodžių autorius: Josefas Kajetanas Tylas
Sukurtas: 1834 m.
Tapo himnu: 1918 m. (Čekoslovakijos himno pirmuoju posmu), 1993 m. (Čekijos himnu)
Kalba: Čekų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Čekijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Čekijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Kur namai mano, kur namai mano? |
Kde domov můj, kde domov můj? |
Pastabos:
- Nuo 1918 m. iki 1993 m. šitas himnas sudarė pirmąjį Čekoslovakijos himno posmą. Priešingai daugeliui Rytų Europos himnų įsigalėjus komunistams šis nebuvo pakeistas ar uždraustas. Antrasis Čekoslovakijos himno posmas buvo slovakiškas. Dabar tai - Slovakijos himnas.
- Himnas yra ištrauka iš operos "Fidlovačka aneb Žádný hněv a žádná rvačka".
Naujosios Zelandijos himnas
Dieve, ginki Naująją Zelandiją - God Defend New Zealand arba Aotearoa
Muzikos autorius: Džonas Džozefas Vudsas (John Joseph Woods)
Žodžių autorius: Tomas Brakenas (Thomas Bracken) – angliški, Tomas Henris Smitas (Thomas Henry Smith) - maoriški
Sukurtas: 1870 m. (angliški žodžiai), 1876 m. (muzika), 1878 m. (maoriški žodžiai)
Tapo himnu: 1977 m. (nuo 1940 m. – nacionalinė giesmė)
Kalba: Anglų arba maorių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Naujosios Zelandijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Naujosios Zelandijos angliškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tautų Dieve, tau prie kojų Žmonės visų tautų ir rasių Taika, ne karais, mes garsėsime, Taugs mūsiškė meilė Tau, Te mūsų kalnai per amžius bus |
God of Nations at Thy feet, Men of every creed and race, Peace, not war, shall be our boast, Let our love for Thee increase, May our mountains ever be |
Naujosios Zelandijos maoriškasis himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Viešpatie Dieve Tegul visi, Te visad bus ji aukštai vertinama! Te jos kraštai Te išliks jos gėrybės, |
E Ihowā Atua, Ōna mano tāngata Tōna mana kia tū! Waiho tona takiwā Tōna pai me toitū |
Pastabos:
- Naujosios Zelandijos himnas turi versijas abiem oficialiom kalbom – anglų ir maorių. Maoriai gyveno krašte iki atvykstant anglams, bet dabar sudaro mažumą ir tik dalis jų tebekalba maorių kalba, kurią mėginama atgaivinti. Maorių kalbos žodžiai susideda iš daug skiemenų. Todėl idant maorišką versiją būtų galima sugiedoti pagal tą pačią melodiją teko keisti (trumpinti) reikšmes. Abiejų versijų reikšmės skiriasi, bet esmė lieka ta pati: tiesiog kas angliškoje versijoje pasakoma viename posme, maoriškoje – kitame ir pan.
- Jungtinės Karalystės himnas “Dieve, sergėk karalinenę” Naujojoje Zelandijoje irgi oficialus (kaip karališkasis himnas), nors giedamas rečiau. Nuo 1840 m. iki 1977 m. “Dieve, sergėk karalienę” buvo vienintelis oficialus himnas. Jungtinės Karalystės karalienė yra ir Naujosios Zelandijos karalienė.
- Himnas dažnai atliekamas taip: pirmiausia – pirmasis maoriškas posmas, tuomet – pirmasis angliškas posmas. Kiti posmai atliekami rečiau. Pateiktame pavyzdyje atlikamas pirmasis maoriškas posmas, paskui - visi angliški posmai.
- Ramiojo vandenyno triguba žvaigždė gali reikšti tris Naujosios Zelandijos salas (Šiaurinę, Pietinę, Stiuarto) ar Naujosios Zelandijos anglikonų bažnyčios herbe esančias žvaigždes. Yra ir kitų paaiškinimų, nes nėra žinoma, ką poetas tikrai turėjo omenyje.
- Aeotearoa maoriškai reiškia “Naujoji Zelandija”. Šis žodis čia neišverstas, nes maoriai taip savo šalį dažnai vadina ir ne maoriškai.
- Pakehos yra baltieji kolonistai (taip juos vadina maoriai).
Taivano (Kinijos Respublikos) himnas
Kinijos Respublikos nacionalinis himnas - 中華民國國歌
Muzikos autorius: Čen Mao Junas
Žodžių autorius: Hu Han Minas, Tai Či Tao ir Liao Čun Kajus
Sukurtas: 1924 m. (žodžiai), 1928 m. (muzika)
Tapo himnu: 1930 m. (visoje Kinijoje), nuo 1949 m. liko tik Taivane
Kalba: Mandarinų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Taivano (Kinijos Respublikos) himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Taivano (Kinijos Respublikos) himnas
Taivano (Kinijos Respublikos) himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Trys liaudies Principai - mūsų partijos tikslas: |
三民主義，吾黨所宗， |
Pastabos:
- Tris liaudies principus sukūrė 1911 m. Kinijos revoliucijos lyderis Sun Jat Senas. Jis vienodai gerbiamas ir komunistinės Liaudies Respublikos, ir kapitalistinės Respublikos (Taivano) valdomose teritorijose. Trys principai yra Mincu (liaudies valdžia), Minčan (valdžia iš liaudies), Minšen (valdžia liaudies labui).
- Himno tekstas yra ištrauka iš Sun Jat Seno kalbos karo akademijos atidarymo proga.
- Tai - ir Gomindano partijos himnas. Gomindano partija valdė visą Kiniją (tada ji visa vadinosi Kinijos Respublika), bet per pilietinį karą ją įveikė Komunistų partija (ir didžiojoje Kinijos dalyje įsteigė Kinijos Liaudies Respubliką). Tačiau Gomindano partija pasitraukė į Taivaną, kur ir išliko senosios Kinijos Respublikos tąsa.
- Šis himnas yra uždraustas Kinijos Liaudies Respublikoje, nes siejamas su laikais iki komunistų įsigalėjimo. Honkongo ir Makao autonominiuose regionuose jis nedraudžiamas, bet retas.
- Kinijos Liaudies Respublika draudžia atlikti šitą himną ir Olimpiadų metu, todėl Taivanas ten naudoja kitą dainą, vadinamą "Himnu vėliavai". Jos tekstas mažiau politinis: "Didingi kalnai ir upės, turtų pilni: gausių, įvairių / Rytų Azijos didvyrių Jano ir Ši Huangdi palikuonys / Niekad nesitraukite beviltiškai ir nepersidžiaukit pasiekimais / Šlovinkite tautą ir kurkit Didžiąją Vienybę / Pradžia buvo sklidina sunkumų - atminkime anuos kūrėjus, kankinius / Išsilaikyti nelengva ir niekad nesigvieškime vien greitos naudos / Viena širdim ir viena siela, būnam savimi nuo pradžios lig pabaigos / Mėlynas dangus, balta saulė ir visiškai raudona žemė". Paskutinė ėilutė apdainuoja Taivano vėliavą - tačiau ironiška, kad jos Kinijos Liaudies Respublika per olimpiadą irgi neleidžia naudoti, tad skambant "Himnui vėliavai" plazda kita vėliava.
Juodkalnijos himnas
O, ryški gegužio aušra - Oj, svijetla majska zoro
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Sekula Drljevičius (Sekula Drljević)
Sukurtas:
Tapo himnu: 2004 m.
Kalba: Juodkalniečių (faktiškai tapati serbų-kroatų kalbai)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Juodkalnijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Juodkalnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O, ryški gegužio aušra, Mes - sūnūs tavo uolų, Mylime jus, uolėtosios kalvos Juodkalnija, mūsų mama, O, ryški gegužio aušra, Kol vienybė duoda sparnus Mūsų bangų upė Į vandenyną neš balsą: "Juodkalnija - amžina". |
Oj svijetla majska zoro Sinovi smo tvog stijenja Volimo vas, brda tvrda, Majko naša Crna Goro Oj svijetla majska zoro Dok lovćenskoj našoj misli Rijeka će naših vala Glas nositi okeanu Da je vječna Crna Gora |
Pastabos:
- Tai - liaudies daina ir jos versijų - daugybė. XIX a. ir XX a. pradžioje juodkalniečiai save laikė serbais. Jų šalis buvo nepriklausoma, kai Serbiją tebevaldė Osmanų Imperija. Todėl XIX a. šios dainos versijoje "O ryški heroizmo aušra" giedota, kad "Tik tu likai laisva serbų tautai". Kai 2004 m. Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos jau vyravo nuomonė, kad juodklaniečiai - atskira tauta, todėl pasirinktas dabartinis himno tekstas. Tai sukėlė Juodkalnijos serbų nepasitenkinimą.
- Lovcenas yra 1749 metrų aukščio kalnas Juodkalnijoje. Tai būtent ir yra tas "Juodasis kalnas", nuo kurio visa šalis pavadinta Juodkalnija. Tame nacionaliniame parke palaidotas Juodkalnijos valdovas (kunigaikštis-vyskupas) Petras II Petrovičius-Njegošas, netoliese yra Juodkalnijos karališkosios šeimos gimtinė.
Ispanijos himnas
Ispanijos nacionalinis himnas - Himno Nacional Español
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Himnas be žodžių
Sukurtas: 1761 m.
Tapo himnu: 1770 m., 1931 m. panaikintas, 1939 m. sugrąžintas
Klausykite Ispanijos himno: Ispanijos himnas
Pastabos:
- Ispanijos himnas neturi žodžių. Istoriškai buvo naudojami žodžiai: vieni valdant karaliui Alfonsui XIII (1886 – 1931 m.), kiti valdant Fransiskui Frankui (1939 – 1975 m.). Tačiau nė vieni šių žodžių nebuvo oficialūs. Dabar anie žodžiai siejami su diktatūromis, todėl nebenaudojami. Siūlymai parašyti naujus žodžius dažni, bet bandymai nepavyko. Patriotiniai žodžiai daliai visuomenės nepriimtini, o tautinėms mažumoms, kaip baskai, galisai ar katalonai, dažnai nepriimtini bet kokie ispaniški žodžiai. Todėl Ispanijos himnas – vienas paskutiniųjų himnų, neturinčių žodžių.
- Yra ilgesnė ir trumpesnė versijos. Ilgesnėje (jos galite paklausyti čia) kai kurie muzikiniai motyvai kartojami kelis kartus. Ši versija privalo būti atliekama karaliui. Trumpesnėje šitų pakartojimų nėra. Ji atliekama princams, ministrui pirmininkui, taip pat per sporto varžybas.
- Muzika greičiausiai sukurta ne Ispanijoje.
- Seniau himnas buvo vadinamas "Karališkasis maršas" (Marcha Real) arba "Grenadierių maršas" (Marcha Granadera).
Armėnijos himnas
Tėvų žeme - Մեր Հայրենիք
Muzikos autorius: Barsehas Kanačianas
Žodžių autorius: Mikaelis Nalbandianas
Sukurtas: XIX a.
Tapo himnu: 1991 m.
Kalba: Armėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Armėnijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Armėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tėvų žemė laisva, nepriklausoma, Broli, imk šią vėliavą, Žiūrėk, ji turi tris spalvas - Mirtis - visur tokia pati, |
Մեր Հայրենիք, ազատ անկախ, Ահա եղբայր քեզ մի դրոշ, Նայիր նրան երեք գույնով, Ամենայն տեղ մահը մի է |
Pastabos:
- Himnas remiasi XIX a. kūriniu apie italę mergaitę.
Meno salos himnas
O žeme gimtoji - O Land of Our Birth
Muzikos autorius: Liaudies
Žodžių autorius: Viljamas Henris Gilas (William Henry Gill) – angliški, Džonas Knynas (John Kneen) – menietiški
Sukurtas: 1907 m. (angliški žodžiai)
Tapo himnu: 2003 m.
Kalba: Anglų, meniečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Meno salos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Meno salos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O žeme gimtoji, Kai Oris, tas danas, Kalbėjo tėvai Ė, sūnūs šio krašto, Tūžmingos audros sumušusios Tegul viesulai džiaugiasi Mūs salos taip palaimintos Tad visi pasidžiaukim |
O land of our birth, When Orry, the Dane, Our fathers have told Ye sons of the soil, When fierce tempests smote Let storm-winds rejoice, Our Island, thus blest, Then let us rejoice |
Pastabos:
- Oris, dar žinomas kaip Godredas Krovanas (Godred Crovan), gyvenęs XI a. po Kr., buvo regiono, į kurį įėjo Meno sala, valdovas. Kaip ir daugybė anuometinių britų salų valdovų, jis buvo kilęs iš danų vikingų (normanų).
- Balas buvo senovės Artimųjų Rytų dievybė, į kurią tikėta Babilone, Asirijoje, Levante ir kitur.
- Žmogus, kuris triūsė prie Galilėjos ežero yra Jėzus Kristus. Galilėjos ežeras yra Šventojoje Žemėje. Himne apgiedama istorija iš Evangelijų: Jėzus Kristus savo žodžiais sustabdė audrą, kuri būtų galėjusi nuskandinti jo ir apaštalų laivelį bei juos pražudyti. “Žmogus” himne rašoma iš didžiosios raidės, ir tai kartu yra žodžių žaismas: juk “Man” (salos pavadinimas) angliškai ir yra “Žmogus”.
- Barūlas yra dviejų Meno kalvų pavadinimas. Šiaurinis Barūlas yra antra pagal aukštį salos kalva (561 metras),Pietinio Barūlo aukštis – 483 metrai.
- Paprastai giedama angliška versija, kuri yra ir originali (vertimas į meniečių kalbą padarytas vėliau). Meniečių kalba yra mirusi – 1974 m. mirė paskutinis žmogus, kuriam ši kalba buvo gimtoji.
- Meno sala yra Jungtinės Karalystės kolonija. Atvejais, susijusias su monarchais, giedamas Jungtinės Karalystės himnas.
Slovėnijos himnas
Tostas - Zdravljica
Muzikos autorius: Stankas Premrlas
Žodžių autorius: Francė Prešerenas
Sukurtas: 1844 m. (žodžiai), 1905 m. (muzika)
Tapo himnu: 1989 m.
Kalba: Slovėnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Slovėnijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Slovėnijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Vynuogės darsyk pagimdė, Tegyvuoja visos tautos |
Spet trte so rodile, Žive naj vsi narodi |
Pastabos:
- Tai - užstalės daina, susidedanti iš 8 posmų, apgiedančių ir vyną, moteris, jaunimą... Oficialus - tik 7 posmas (2 posmas tarp pateiktųjų aukščiau), tačiau dažnai giedami 1 ir 7 (abu pateikti tekste ir garso įraše).
- Daina surašyta taip, kad kiekvieno posmo forma (originalo kalba) primintų vyno taurę: keturios eilutės ilgesnės, dvi trumpesnės, viena ilgesnė. Ypač taurę tekstas primena, kai parašytas naudojant centrinį lygiavimą.
- Tai - vienas labai retų himnų, kuris prašo laimės ir taikos visoms tautoms, o ne vien savajai.
Norvegijos himnas
Taip, mylime šią šalį - Ja, vi elsker dette landet
Muzikos autorius: Rikard Nordraak
Žodžių autorius: Bjørnstjerne Bjørnson
Sukurtas: 1859 m. (žodžiai), 1863 m. (panaikintas 1 posmas, pridėti 3 nauji), 1864 m. (muzika)
Tapo himnu: 1864 m.
Kalba: Norvegų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Norvegijos himno (pirmojo ir paskutiniojo posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Norvegijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Taip, mylime šią šalį Šalį, suvienytą Haroldo Ūkininkai galando kirvius Kas be ko, nebuvo mūsų daug, Sunkiems laikams, kuriuos sudorojome, Priešas išmetė ginklą Normanas name ar trobelėje Taip, mylime šią šalį |
Ja, vi elsker dette landet, Dette landet Harald berget Bønder sine økser brynte Visstnok var vi ikke mange, Hårde tider har vi døyet, Fienden sitt våpen kastet, Norske mann i hus og hytte, Ja, vi elsker dette landet, |
Pastabos:
- Harodlas I, gyvenęs IX - X a. po Kristaus, buvo pagonis Norvegijos valdovas, suvienijęs šalį. Apie jį žinoma tik iš senovinių poemų.
- Hakonas I, gyvenęs X a. po Kristaus, buvo Haroldo I sūnus, tapęs krikščionimi.
- Oivindas buvo X a. Hakono I rūmų poetas, kūręs apie jį poemas.
- Olafas II (995 - 1030 m.) buvo Norvegijos karalius, žuvęs Stiklestado mūšyje prieš sukilėlius. 1031 m. paskelbtas šventuoju, paskui - "Amžinuoju karaliumi".
- Sverė I buvo XII a. Norvegijos karalius, į valdžią atėjęs perversmo būdu. Todėl nekarūnuotas bažnyčios ir popiežiaus. Pradėjo spausti bažnyčią, tada ekskomunikuotas.
- Peteris Veselis Tordenskjoldas (1691 - 1720) buvo Danijos-Norvegijos viceadmirolas. 1716 m. nuskandino Švedijos laivyną Dinekileno mūšyje (Didysis Šiaurės karas).
- Fredrikshaldas (dabar - Haldenas) yra miestelis Norvegijoje, Švedijos pasienyje. Jį kelis kartus puolė švedai, bet nėkart sėkmingai, o 1716 m. per Didįjį Šiaurės Karą vietos gyventojai sudegino savo namus, kad jų neužimtų švedai.
- Trys broliai - turimos omenyje trys Skandinavijos kultūros tautos (danai, švedai, norvegai), kadaise daug sykių tarpusavy kariavusios, o dabar (nuo XIX a.) bendradarbiaujančios.
- Be šio nacionalinio himno Norvegija taip pat turi ir atskirą Karališkąjį himną.