Palestinos himnas
Fidajus arba Intifados himnas - فدائي
Muzikos autorius: Ali Ismaelis
Žodžių autorius: Saidas Al Muzainas
Sukurtas:
Tapo himnu: 1972 m.
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Palestinos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Palestinos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
PRIEDAINIS: Savo valia ir įtūžiu, keršto vulkanu, PRIEDAINIS Su siaučiančiais vėjais ir šaudančiais ginklais, PRIEDAINIS Vėliavos šešėlyje prisiekdamas |
PRIEDAINIS: بعزمي وناري وبركان ثاري PRIEDAINIS بعزم الرياح ونار السلاح PRIEDANIS حق القسم تحت ظل العلم |
Pastabos:
- Fidajus yra sunkiai verčiamas arabiškas žodis, reiškiantis "Žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę" (dėl mylimojo, šeimos, tėvynės, tikėjimo).
- Intifada arabų k. reiškia "pasipriešinimas". Taip vadinamas aktyvus palestiniečių pasipriešinimas prieš Izraelio okupaciją 1987-1993 m. ir 2000-2005 m. Palestiniečiai streikuodavo, boikotuodavo Izraelio produktus, mėtydavo akmenis į Izraelio tankus ir t.t., kas sulaukdavo Izraelio armijos atsako (per intifados periodus vienam žuvusiam žydui tekdavo nuo 5 iki 10 žuvusių palestiniečių).
- Himno tekstas (žodžiai "iki grįšiu", "Savo krauju, ištroškusiu Tėvynės ir namų") atspindi palestiniečių masinę tremtį. 1948 m. Izraelis užėmė didžiąją dalį istorinės Palestinos (78%); dalis palestiniečių nužudyta, o dauguma priversti išvykti be teisės sugrįžti. Šių Palestinos tremtinių ir jų palikuonių šiandien yra 5 milijonai - teisė jiems grįžti yra viena kertinių Izraelio-Palestinos konflikto ašių. Palestiniečiai laiko, kad yra neteisinga, kad Izraelis duoda pilietybę bet kuriam žydų religijos žmogui - net tokiam, kurio protėviai niekada ten negyveno - bet neleidžia grįžti ilgiau nei tūkstantį metų tuose kraštuose gyvenusiems palestiniečiams. Tuo tarpu žydai mano, kad didelio skaičiaus palestiniečių sugrįžimas padarytų Izraelį nebe žydų valstybe. Daug palestiniečių tremtinių nesiintegruoja vietose, kur dabar gyvena, nes tikisi kada nors grįžti į Palestiną, simboliškai saugo savo senųjų namų Palestinoje raktus ir pan.
- Didžioji dalis himno teksto atspindi Izraelio okupaciją. 1967 m. Izraelis okupavo ir likusią istorinės Palestinos dalį (22% - Rytų Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą). Pastarųjų teritorijų gyventojai jau nebuvo išvaryti, bet pilietybės ir pilietinių teisių negavo (šiandien tokių palestiniečių yra apie 3,5 mln.). Nuo to laiko jie nuolat priešinosi, kovodami dėl laisvės.
- Palestinoje taip pat populiari daina "Gimtinė", nuo 2004 m. esanti Irako himnu. Kol Palestina buvo Jungtinės Karalystės kolonija (iki 1948 m.) ši palestiniečio autoriaus daina naudota kaip himnas.
Makedonijos himnas
Šiandien virš Makedonijos - Денес Над Македонија
Muzikos autorius: Todoras Skalovskis
Žodžių autorius: Vladas Maleskis
Sukurtas: 1941 m. (žodžiai), 1943 m. (muzika)
Tapo himnu: 1992 m.
Kalba: Bulgarų (makedonų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Makedonijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Makedonijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Šiandien virš Makedonijos Dabar vėl plazda Makedonijos miškai vaiskiai dainuoja |
Денес над Македонија се раѓа Одново сега знамето се вее Горите Македонски шумно пеат |
Pastabos:
- Makedonų kalba iš tikro yra bulgarų kalba, o makedonų tauta visuomet suvokta kaip bulgarų tautos dalis. Kai XIX a. pabaigoje Balkanų šalys išsilaisvino nuo Osmanų Imperijos Makedonija dar liko joje - iki 1912-1913 m. buvo užkariauta Serbijos, Bulgarijos, Juodkalnijos ir Graikijos aljanso (Pirmasis Balkanų karas). Bet dėl naujojo grobio nugalėtojai netrukus ėmė kariauti tarpusavyje: visi susivienijo prieš Bulgariją (Antrasis Balkanų karas ir Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918). Dabartinės Makedonijos teritoriją užkariavo Serbija. Visgi teritoriniai konfliktai tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo Makedonija pripažinta Jugoslavijai, o Bulgarija liko atskira. Jugoslavijos valdžia ėmė kurti atskirą makedonų identitetą: jų kalbą ėmė rašyti serbiška, o ne bulgariška abėcėle ir pan., įkurta Makedonija kaip Jugoslavijos administracinis vienetas. Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas ir šis himnas
- Kruševo Respubliką 1903 m. įkūrė bulgarų sukilėliai, kovoję už dabartinės Makedonijos teritorijos nepriklausomybę nuo Osmanų Imperijos (ir galbūt priskyrimą platesnei krikščioniškai Balkanų Federacijai). Bet Kruševo Respublika gyvavo vos 10 dienų. Tačiau kadangi tai buvo pirmoji Makedonijoje įkurta slaviška valstybė, atskira nuo kitų, šis faktas Makedonijos istoriografijoje laikomas labai svarbiu.
- Gocė Delcevas, Pitu Gulis, Damė Gruevas ir Sandanskis - Kruševo Respublikos steigėjai.
Afganistano himnas
Nacionalinis himnas - ملي سرود
Muzikos autorius: Babrakas Vasa
Žodžių autorius: Abdul Bari Džahanis
Sukurtas: 2006 m.
Tapo himnu: 2006 m.
Kalba: Puštūnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Afganistano himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Afganistano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Ši žemė - Afganistanas, Tai šalis kiekvienai genčiai: Su jais arabų ir godžarų, Ši žemė švies per amžius Seksime vieną Dievą, |
دا وطن افغانستان دى دا وطن د ټولو كور دى ور سره عرب، ګوجر دي دا هيواد به تل ځلېږي نوم د حق مو دى رهبر |
Pastabos:
- Himnas sukurtas po 2004 m. paskelbto konkurso. Konkurso reikalavimai: kad himne būtų išvardytos visos šalies tautybės (tai padaryta 2-3 posmuose) bei būtų minima frazė "Dievas didis" (5 posmas). Taip siekta, kad visos tautos nuo ~44% sudarančių puštūnų iki nė 1% neturinčių mažumų jaustųsi, kad šalis yra ir jų, o taip pat, kad nebūtų manoma, jog naujai valdžiai nebesvarbi religija.
- 1999 m. - 2002 m. Afganistanas buvo vienintelė šalis, neturėjusi himno, nes šalį valdė islamistinė Talibano organizacija. Pagal jos griežtą vahabistinę islamo interpretaciją muzika buvo draudžiama. Šiandien žiūrima laisviau, bet frazės "Dievas didis" dainavimas pagal muziką himne vis tiek kontraversiškas.
- Nors ir stengtasi išvardyti visas tautybes šioje itin daugiatautėje šalyje kontraversijų vis tiek kilo: smulkiausios mažumos nebuvo įvardytos, be to, himnas giedamas tik puštūnų kalba.
- Pilietinius karus ir Sovietų Sąjungos okupaciją patyręs Afganistanas kaip jokia kita šalis buvo priverstas mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito: monarchijos, komunizmo, islamizmo, vakarietiškos demokratijos. Tad himnų jis turėjo itin daug: nuo 1926 m. net šešis, vienas kurių galiojo du skirtingus periodus.
- Pirmasis Afganistano himnas buvo muzikinis pasveikinimas karaliui. Antrasis (1943-1973 m.), turėjo žodžius, kurie išimtinai šlovino karalių ("Mūsų narsus ir brangus Karaliau, / mes tavo ištikimi pasekėjai, / mes tavo sūnūs(...)"). Panaikinus monarchiją 1973-1978 m. gyvavo himnas, akcentavęs Afganistaną, respubliką, vienybę ir tautą (religija neminėta: "(...)Tol kol bent vienas afganas kvėpuos / Bus šis Afganistanas / Tegyvuoja afganų tauta / Tegyvuoja respublika(...)"). Atėjus sovietams sukurtas komunistinis himnas, gyvavęs 1978-1992 m., šlovinęs darbininkus, valstiečius, lygybę ir revoliuciją ("Mūsų revoliucinė gimtinė / Dabar darbininkų rankose, / Liūtų palikimas / Valstiečiams priklauso, / Tironijos amžius praėjo, / Darbininkų - prasidėjo"). Afganistanui išsivadavus himnu tapo prieš sovietus kovojusių partizanų karo daina: čia minimas islamas, džihadas, išsivadavimas, laisvė ("Lyg tikėjimo strėlė džihado arenoje / (...) Laisvės šalis Afganistanas / Sutrauko pasaulio engiamųjų grandines / Dievas didis! Dievas didis! Dievas didis!"). Ji galiojo nuo 1992 m. iki 1999 m. buvo panaikinta Talibano, paskui, nuvertus Talibaną, vėl nuo 2002 m. iki 2006 m. Tais metais patvirtintas konkurso būdu išrinktas naujas, taikesnis himnas.
Pietų Korėjos himnas
Patriotinė daina - 애국가
Muzikos autorius: Jun Či Ho / An Čan Ho
Žodžių autorius: An Yk Tai
Sukurtas: 1896 m. (žodžiai), 1935 m. (dabartinė muzika)
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Pietų Korėjos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Pietų Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Iki sudūlės Paektu kalnas ir Rytų jūra nuseks PRIEDAINIS: Kaip pušis Namsano viršukalnėj atlaiko vėjus ir speigus PRIEDAINIS Rudenio dangūs tušti ir platūs, aukšti ir be debesų; PRIEDAINIS Su šia dvasia mintyse visą ištikimybę pašvęskime - PRIEDAINIS |
동해 물과 백두산이 마르고 닳도록 PRIEDAINIS: 남산 위에 저 소나무 철갑을 두른 듯 PRIEDAINIS 가을 하늘 공활한데 높고 구름 없이 PRIEDAINIS 이 기상과 이 맘으로 충성을 다하여 PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Paektu kalnas yra aukščiausias Korėjos kalnas (2744 m). Šiandien šis ugnikalnis yra Šiaurės Korėjoje, bet kiekviena Korėja laiko save teisėta visos Korėjos valdžia, be to, himnas sukurtas iki padalinimo.
- Rytų jūra yra Japonijos jūra. Korėjiečiai ją vadina kitaip (net ir rašydami ne savo kalba), nes ji jiems - rytuose. Korėjiečiai laikosi pozicijos, kad pavadinimas "Japonijos jūra" užsiliko nuo kolonializmo, kuomet Korėja buvo Japonijos kolonija ir ši jūra iš visų pusių buvo apsupta Japonijos.
- Kinrožė yra Pietų Korėjos nacionalinė gėlė.
- Li arba ri yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien Kinijoje prilygintas 500 metrų, Korėjoje - 392,72 metro. Tad 3000 li yra 1178 kilometrai - apytikslis Korėjos pusiasalio ilgis.
- Namsanas reiškia "Pietų kalnas" ir taip vadinami įvairūs Korejos kalnai, tarp jų esantis Seule bei Gjeončiu nacionaliniame parke.
- Pietų ir Šiaurės Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.
- Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja. Korėja tada buvo kolonizuota Japonijos, tad himnas buvo draudžiamas ir jį pripažino tik vyriausybė tremtyje, o 1948 m. išvadavus šalį jis tapo oficialiu.
Vengrijos himnas
Giesmė - Himnusz
Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Viešpatie, laimink Vengrijos tautą Išauginai mūs protėvius Mums kumanų lygumose Ak, bet dėl mūsų nuodėmių O, kaip dažnai iš lūpų Bėglys slapstėsi, iš paskui jam Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar, Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus |
Isten, áldd meg a magyart Őseinket felhozád Értünk Kunság mezein Hajh, de bűneink miatt Hányszor zengett ajkain Bújt az üldözött, s felé Vár állott, most kőhalom, Szánd meg Isten a magyart |
Pastabos:
- Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
- Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
- Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
- Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
- Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
- Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
- Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
- Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
- Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
- Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
- Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.
Filipinų himnas
Išrinktoji žemė - Lupang Hinirang
Muzikos autorius: Chulianas Felipė
Žodžių autorius: Felipė Padilja de Leonas
Sukurtas: 1898 m. (muzika), 1956 m. (tagalogiški žodžiai)
Tapo himnu: 1898 m. (tik muzika), 1899 m. (su ispaniškais žodžiais), 1938 m. (su angliškais žodžiais), 1948 m. (su kitais tagalogiškais žodžiais), 1956 m. ir 1962 m. žodžiai dar koreguoti
Kalba: Tagalogų (filipiniečių)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Filipinų himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Filipinų himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Numylėta šalis, Išrinktoji žemė, Per jūras ir kalnus, Žybsnis tavo vėliavos Žeme saulės, šlovės ir meilės, |
Bayang Magiliw, Lupang Hinirang, Sa dagat at bundok, Ang kislap ng watawat mo'y Lupa ng araw, ng luwalhati't pagsinta, |
Pastabos:
- Žvaigždės ir saulė turimo somenyje keturios Filipinų vėliavoje vaizduojamos žvaigždės, apsupusios saulę.
- Filipinų himnui priklauso pasaulio rekordas: daugiausiai kartų buvo pakeisti jo oficialūs žodžiai, nors melodija palikta ta pati. Būta net 5 oficialių tekstų 3 kalbomis. Iki 1898 m. Filipinai buvo Ispanijos kolonija, nuo tų metų karo - JAV kolonija. Bet ispanų kalba kurį laiką dar vyravo kaip "intelektualų kalba", tad 1898 m. sukūrus himną 1899 m. jam dar sugalvotas ispaniškas tekstas (kareivio Chosė Palmos) ir jis tapo oficialiu. 1938 m. oficialiu tekstu tapo naujas angliškas tekstas (Merės Lein ir Senatoriaus Kamiljo Osijaso). 1948 m. Filipinai tapo nepriklausomi, tad patvirtintas tagalogiškas tekstas. Tačiau jis dar tenkino ne visus, tad 1954 m. sudaryta komisija tekstui koreguoti, tai padaryta 1956 m., tačiau 1962 m. tekstas dar kartą keistas.
Maltos himnas
Maltos giesmė - L-Innu Malti
Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą - Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo, |
Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha, Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha, |
Pastabos:
- Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
- Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).
Moldovos (Moldavijos) himnas
Mūsų kalba - Limba noastră
Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Mūsų kalba yra lobis kurs kyla Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas Mūsų kalba yra šventesnė už šventą, Ir lobis pakils staiga |
Limba noastră-i o comoară Limba noastră-i foc ce arde Limba noastră-i frunză verde, Limba noastra-i limbă sfîntă, Răsări-va o comoară |
Pastabos:
- Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
- Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
- Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.
Maroko himnas
Giesmė Šarifui - النشيد الشريف
Muzikos autorius: Leo Morganas
Žodžių autorius: Ali Skalis Huseinas
Sukurtas: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Maroko himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Maroko himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Laisvės fontane, |
منبت الأحرار |
Pastabos:
- Šarifas yra arabiškas titulas reiškiantis genties vadą (jos turtų - daiktų, šulinių ir žemės - saugotoją). Jis panašus į Europos didiko titulą, tačiau viena jo esmių - šarifų giminės save kildina iš pranašo Mahometo. Šarifais save laiko (iš Mahometo kildina) ir Maroko karališkoji Alavitų dinastija.
- Šis himnas vartotas dar iki Maroko nepriklausomybės nuo Prancūzijos, bet tada naudotas kitas tekstas.
Andoros himnas
Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany
Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas, Gimiau Princese - Mergele, Tikinti ir laisva vienuolika amžių, |
El gran Carlemany, mon Pare Princesa nasquí i Pubilla Creient i lluire onze segles, |
Pastabos:
- Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
- Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
- Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
- Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
- Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.