Pasaulio šalių himnai Žodžiai, vertimai, melodijos, istorija

Afganistano himnas (2006-2021)

Nacionalinis himnas - ملي سرود

Muzikos autorius: Babrakas Vasa
Žodžių autorius: Abdul Bari Džahanis
Sukurtas: 2006 m.
Tapo himnu: 2006 m., panaikintas 2021 m.
Kalba: Puštūnų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Afganistano himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Afganistano himnas

Afganistano himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Ši žemė - Afganistanas,
Pasididžiavimas kiekvieno afgano,
Taikos žemė, kardo žemė,
Narsuoliai visi jos sūnūs.

Tai šalis kiekvienai genčiai:
Žemė balučų ir uzbekų,
Puštūnų ir chazarų,
Turkmėnų ir tadžikų.

Su jais arabų ir godžarų,
Pamyrų, nuristaniečių,
Barahavių ir kizilbašų
Ir aimakų, ir pašajų.

Ši žemė švies per amžius
It saulė žydrame danguj,
Azijos krūtinėje
Per amžius ji bus širdimi.

Seksime vieną Dievą,
Sakome "Dievas didis",
Sakome "Dievas didis",
Sakome "Dievas didis".

دا وطن افغانستان دى
دا عزت د هر افغان دى
كور د سولې، كور د تورې
هر بچى يې قهرمان دى

دا وطن د ټولو كور دى
د بلوڅو، د ازبكو
پــښــتــنو او هزاراو
د تركمنو، د تاجكو

ور سره عرب، ګوجر دي
پاميريان، نورستانيان
براهوي دي، قزلباش دي
هم ايماق، هم پشايان

دا هيواد به تل ځلېږي
لكه لمر پر شنه آسمان
په سينې كې د آسيا به
لكه زړه وي جاويدان

نوم د حق مو دى رهبر
وايو الله اكبر
وايو الله اكبر
وايو الله اكبر

Pastabos:

  • Himnas sukurtas po 2004 m. paskelbto konkurso. Konkurso reikalavimai: kad himne būtų išvardytos visos šalies tautybės (tai padaryta 2-3 posmuose) bei būtų minima frazė "Dievas didis" (5 posmas). Taip siekta, kad visos tautos nuo ~44% sudarančių puštūnų iki nė 1% neturinčių mažumų jaustųsi, kad šalis yra ir jų, o taip pat, kad nebūtų manoma, jog naujai valdžiai nebesvarbi religija.
  • 1999 m. - 2002 m. Afganistanas buvo vienintelė šalis, neturėjusi himno, nes šalį valdė islamistinė Talibano organizacija. Pagal jos griežtą vahabistinę islamo interpretaciją muzika buvo draudžiama. Po Talibano nuvertimo žiūrėta laisviau, bet frazės "Dievas didis" dainavimas pagal muziką himne vis tiek buvo kontraversiškas.
  • Nors ir stengtasi išvardyti visas tautybes šioje itin daugiatautėje šalyje kontraversijų vis tiek kilo: smulkiausios mažumos nebuvo įvardytos, be to, himnas giedamas tik puštūnų kalba.
  • Pilietinius karus ir Sovietų Sąjungos okupaciją patyręs Afganistanas kaip jokia kita šalis buvo priverstas mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito: monarchijos, komunizmo, islamizmo, vakarietiškos demokratijos. Tad himnų jis turėjo itin daug: nuo 1926 m. net šešis, vienas kurių galiojo du skirtingus periodus.
  • Pirmasis Afganistano himnas buvo muzikinis pasveikinimas karaliui. Antrasis (1943-1973 m.), turėjo žodžius, kurie išimtinai šlovino karalių ("Mūsų narsus ir brangus Karaliau, / mes tavo ištikimi pasekėjai, / mes tavo sūnūs(...)"). Panaikinus monarchiją 1973-1978 m. gyvavo himnas, akcentavęs Afganistaną, respubliką, vienybę ir tautą (religija neminėta: "(...)Tol kol bent vienas afganas kvėpuos / Bus šis Afganistanas / Tegyvuoja afganų tauta / Tegyvuoja respublika(...)"). Atėjus sovietams sukurtas komunistinis himnas, gyvavęs 1978-1992 m., šlovinęs darbininkus, valstiečius, lygybę ir revoliuciją ("Mūsų revoliucinė gimtinė / Dabar darbininkų rankose, / Liūtų palikimas / Valstiečiams priklauso, / Tironijos amžius praėjo, / Darbininkų - prasidėjo"). Afganistanui išsivadavus himnu tapo prieš sovietus kovojusių partizanų karo daina: čia minimas islamas, džihadas, išsivadavimas, laisvė ("Lyg tikėjimo strėlė džihado arenoje / (...) Laisvės šalis Afganistanas / Sutrauko pasaulio engiamųjų grandines / Dievas didis! Dievas didis! Dievas didis!"). Ji galiojo nuo 1992 m. iki 1999 m. buvo panaikinta Talibano, paskui, nuvertus Talibaną, vėl nuo 2002 m. iki 2006 m. Tais metais patvirtintas konkurso būdu išrinktas naujas, taikesnis himnas.
  • 2021 m. grįžus Talibanui himnu tapo "Drąsuolių namai" - skanduotė be muzikos. Tiesa, nėra informacijos, ar ji patvirtinta oficialiai, bet faktiškai naudojama kaip himnas.

Ekvadoro himnas

Šlovė tau, Tėvyne - ¡Salve, Oh Patria!

Muzikos autorius: Antonijus Noimanas
Žodžių autorius: Chuanas Leonas Mera
Sukurtas: 1865 m.
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Ispanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Ekvadoro himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Ekvadoro himnas

Ekvadoro himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

PRIEDAINIS:
Valio, Tėvyne, tūkstantį kartų! Tėvyne,
Šlovė tau! Šlovė tau!
Tavo krūtinė, krūtinė verda
Džiaugsmu ir taika tavo krūtinė verda.
Ir tavo veidas, tavo veidas spindi
Už saulę ryškiau žiba.
Ir tavo veidas, tavo veidas spindi
Už saulę ryškiau žiba.

Niršta tavo vaikai nuo jungo
Įžūlių pirėniečių primesto,
Neteisinga ir žiauri nelaimė
Mirtinai slegia tave,
Bet šventas balsas į dangų pakilo
Kilnus balsas nelauktai prisiekė:
Atkeršys krauju jis monstrui
Ir jungo sutraukys virves.

PRIEDAINIS

Pirmieji sūnūs žemės,
Kurios aukštybes Pičinča puošia,
Paėmė tave kaip laisvą savo Ponią
Ir liejo savo kraują už tave
Dievas matė, priėmė šią tragediją
Ir iš kraujo sėklos derlius išbujojo
Kitų didvyrių - juos pasaulis problokštas regėjo
Tūkstančiais iškylančius visur aplink.

PRIEDAINIS

Tiems plienu šarvuotiems didvyriams
Niekas žemėje nebuvo nepažeidžiama
Ir nuo gilaus slėnio ligi aukštų kalnynų
Kovos riksmai girdėjosi
O po kovos tuoj pergalė atskrido
Ir laisvė po triumfo.
Ir pasigirdo - nuverstasis liūtas
Riaumojo iš tuštybės ir bejėgiškumo.

PRIEDAINIS

Pagaliau ispanai nusviedė šalin aršumą
Ir šiandien, Tėvyne, tavo laisvoji būtis,
Kilnus ir didingas paveldas
Didvyriais laimingais pavertęs mus
Iš rankų tėvų jis mums atėjo,
Te niekas neatims jo dabar,
Ir neskatins kerštingojo pykčio,
Kvailai ir tvirtai stoti prieš jį

PRIEDAINIS

Niekas, o tėvyne, tenebando. Šešėliai
Tavo šlovingų didvyrių stebi mus.
Ir jų įkvėpta drąsa ir didybė
Tavo pergales pranašaujantis ženklas yra.
Ateiki švine, geležie
Kad karo ir keršto mintis
Suteiktų didvyriškų jėgų
Kurios privertė piktus ispanus pasiduoti.

PRIEDAINIS

Ir jeigu naujas grandines suruoš
Mums barbariškoji likimo neteisybė
Didi Pičinča, tu apginsi nuo žūties
Galiausiai šalį ir jos vaikus.
Paslėpk savo gyliuose viską
kas egzistuoja tavyje. Tavo žemėje tironas
Temindys pelenus, tuščiai žvalgydamasis
Nors vieno ženklo gyvasties.

PRIEDAINIS:
¡Salve, Oh Patria, mil veces! ¡Oh Patria,
gloria a ti! ¡Gloria a ti!
Ya tu pecho, tu pecho, rebosa
Gozo y paz y a tu pecho rebosa;
Y tu frente, tu frente radiosa
Más que el sol contemplamos lucir,
Y tu frente, tu frente radiosa
Más que el sol contemplamos lucir.

Indignados tus hijos del yugo
que te impuso la ibérica audacia,
de la injusta y horrenda desgracia
que pesaba fatal sobre ti,
santa voz a los cielos alzaron,
voz de noble y sin par juramento,
de vengarte del monstruo sangriento,
de romper ese yugo servil.

PRIEDAINIS

Los primeros los hijos del suelo
que, soberbio, el Pichincha decora
te aclamaron por siempre señora
y vertieron su sangre por ti.
Dios miró y aceptó el holocausto,
y esa sangre fue germen fecundo
de otros héroes que, atónito el mundo
vio en tu torno a millares surgir.

PRIEDAINIS

De esos héroes al brazo de hierro
nada tuvo invencible la tierra,
y del valle a la altísima sierra
se escuchaba el fragor de la lid;
tras la lid la victoria volaba,
libertad tras el triunfo venía,
y al león destrozado se oía
de impotencia y despecho rugir.

PRIEDAINIS

Cedió al fin la fiereza española,
y hoy, ¡oh Patria!, tu libre existencia
es la noble y magnífica herencia
que nos dio el heroísmo feliz:
de las manos paternas la hubimos,
nadie intente arrancárnosla ahora,
ni nuestra ira excitar vengadora
quiera, necio o audaz, contra sí.

PRIEDAINIS

Nadie, oh Patria, lo intente. Las sombras
de tus héroes gloriosos nos miran,
y el valor y el orgullo que inspiran
son augurios de triunfos por ti.
Venga el hierro y el plomo fulmíneo,
que a la idea de guerra y venganza
se despierta la heroica pujanza
que hizo al fiero español sucumbir.

PRIEDAINIS

Y si nuevas cadenas prepara
la injusticia de bárbara suerte,
¡gran Pichincha! prevén tú la muerte
de la Patria y sus hijos al fin;
hunde al punto en tus hondas entrañas
cuanto existe en tu tierra, el tirano
huelle sólo cenizas y en vano
busque rastro de ser junto a ti.

Pastabos:

  • Jungas - Ispanų kolonialinis laikotarpis (XVI - XIX a.), kuomet Ispanija ir Portugalija (Pirėnų pusiasalio valstybės) valdė beveik visą Pietų Ameriką.
  • Pirėniečiai - tai ispanai.
  • Monstras - Ispanija.
  • Pinčinča - Ugnikalnis prie Ekvadoro sostinės Kito (4784 m). 1822 m. ant Pičinčos šlaitų vyko lemiamas išsivadavimo nuo Ispanijos mūšis.
  • Himnas sukurtas, kaip Lotynų Amerikoje įprasta, valdžios usžakymu. Tai nėra pirmasis Ekvadoro himnas, bet senesnieji nebuvo populiarūs. Nors šis himnas naudotas nuo XIX a., oficialiai patvirtintas tik 1948 m.
  • Kaip įprasta Lotynų Amerikoje himnas itin ilgas, o paprastai atliekama tik jo dalis: priedainis, antrasis posmas, ir vėl priedainis.
Filed under: Pietų Amerika 1 Comment

Pietų Korėjos himnas

Patriotinė daina - 애국가

Muzikos autorius: Jun Či Ho / An Čan Ho
Žodžių autorius: An Yk Tai
Sukurtas: 1896 m. (žodžiai), 1935 m. (dabartinė muzika)
Tapo himnu: 1948 m.
Kalba: Korėjiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Pietų Korėjos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Pietų Korėjoshimnas

Pietų Korėjos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Iki sudūlės Paektu kalnas ir Rytų jūra nuseks
Dieve saugoki ir ginki mūsų šalį!

PRIEDAINIS:
Kinrožė ir trys tūkstančiai li kalnų ir upių
Korėjiečiai - į Korėjos kelią, būkim jam ištikimi!

Kaip pušis Namsano viršukalnėj atlaiko vėjus ir speigus
Tarsi šarvuota - taip ir mūsų vis atgimstanti dvasia.

PRIEDAINIS

Rudenio dangūs tušti ir platūs, aukšti ir be debesų;
Ryškus mėnulis lyg mūsų širdys, vientisas ir tiesus.

PRIEDAINIS

Su šia dvasia mintyse visą ištikimybę pašvęskime -
Kančioje ir džiaugsme - Tėvynės meilei.

PRIEDAINIS

동해 물과 백두산이 마르고 닳도록
하느님이 보우하사 우리나라 만세

PRIEDAINIS:
무궁화 삼천리 화려 강산
대한 사람 대한으로 길이 보전하세

남산 위에 저 소나무 철갑을 두른 듯
바람서리 불변함은 우리 기상일세

PRIEDAINIS

가을 하늘 공활한데 높고 구름 없이
밝은 달은 우리 가슴 일편단심일세

PRIEDAINIS

이 기상과 이 맘으로 충성을 다하여
괴로우나 즐거우나 나라 사랑하세

PRIEDAINIS

Pastabos:

  • Paektu kalnas yra aukščiausias Korėjos kalnas (2744 m). Šiandien šis ugnikalnis yra Šiaurės Korėjoje, bet kiekviena Korėja laiko save teisėta visos Korėjos valdžia, be to, himnas sukurtas iki padalinimo.
  • Rytų jūra yra Japonijos jūra. Korėjiečiai ją vadina kitaip (net ir rašydami ne savo kalba), nes ji jiems - rytuose. Korėjiečiai laikosi pozicijos, kad pavadinimas "Japonijos jūra" užsiliko nuo kolonializmo, kuomet Korėja buvo Japonijos kolonija ir ši jūra iš visų pusių buvo apsupta Japonijos.
  • Kinrožė yra Pietų Korėjos nacionalinė gėlė.
  • Li arba ri yra tradicinis Rytų Azijos ilgio matavimo vienetas - jo dydis traktuotas įvairiai, bet šiandien Kinijoje prilygintas 500 metrų, Korėjoje - 392,72 metro. Tad 3000 li yra 1178 kilometrai - apytikslis Korėjos pusiasalio ilgis.
  • Namsanas reiškia "Pietų kalnas" ir taip vadinami įvairūs Korejos kalnai, tarp jų esantis Seule bei Gjeončiu nacionaliniame parke.
  • Pietų ir Šiaurės Korėjų himnai turi daug panašumų. Vienodas jų pavadinimas (tik Šiaurės Korėjoje į lotynų raštą transkribuojamas kitaip). Minimos tos pačios sąvokos: Paektu kalnas, trys tūkstančiai li.
  • Pirmoji himno melodija buvo tokia, kaip škotų liaudies dainos "Už mūsų jaunas dieneles pakelkime taures", naudotos ir kitos melodijos. Norėta, kad melodija būtų korėjietiška, tad 1935 m. specialiai sukurta nauja. Korėja tada buvo kolonizuota Japonijos, tad himnas buvo draudžiamas ir jį pripažino tik vyriausybė tremtyje, o 1948 m. išvadavus šalį jis tapo oficialiu.

Vengrijos himnas

Giesmė - Himnusz

Muzikos autorius: Ferecas Erkelis (Ferec Erkel)
Žodžių autorius: Ferencas Kiolčėjus (Ferenc Kölcsey)
Sukurtas: 1823 m.
Tapo himnu: 1844 m.
Kalba: Vengrų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Vengrijos himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Vengrijos himnas

Vengrijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Viešpatie, laimink Vengrijos tautą
Savo gėrybėmis bei malone
Ištiesk jai serginčią ranką -
Kovose su priešais
Vis draskomai pikto likimo -
Suteik jai atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Išauginai mūs protėvius
Virš šventų viršukalnių Karpatų
Per tave nuostabi tėvynė iškovota
Bendeguzo sūnums
Kur vilnija upės
Tisa ir Dunojus
Didvyrio Arpado palikuonys
Šaknis įleidę ten žydės.

Mums kumanų lygumose
Subrandinai kviečius,
Tokajaus vynuogynuose
Prilašinai saldaus nektaro,
Mūsų vėliavą įsmeigdavai
Dažnai virš turkų apkasų -
Ir po Matjašo armija žliumbė
Išdidus Vienos fortas.

Ak, bet dėl mūsų nuodėmių
Pyktis užgimė Tavo krūtinėj
Ir smogei žaibu
Iš griaudinčios debesijos.
Plėšikų mongolų strėlių
Spiečius mums pasiuntei,
Paskui turkų vergišką jungą
Ant pečių užsikrovėm.

O, kaip dažnai iš lūpų
Osmano barbarų tautos
Virš nugalėtos mūsų armijos lavonų
Liejos pegalės daina!
Kaip dažnai tavieji sūnus puldavo,
Gimtine, ant krūtinės tau,
Ir dėl jų tapai tu
Urna nuosavų vaikų.

Bėglys slapstėsi, iš paskui jam
Į olą kardas atlėkė.
Visur ieškojo jis - niekur nerado
Nei namų, nei tėvynės:
Į kalną įkopia, į slėnį nulipa,
Liūdesys ir neviltis jo bendražygiai,
Kraujo jūra jam po kojom,
Liepsnų vandenynas virš galvos.

Pilis stovėjo - akmenų krūva dabar,
Linksmybės, džiaugsmas išplasnojo
Mirties aimanos ir verksmas
Aidi vis jų vietoje šiandien.
Ir ak! Laisvė nesužydi
Ant žuvusiųjų kraujo;
Kankinančios vergovės ašaros
Byra iš našlaičių atšalusių akių!

Atpirk, o Viešpatie, Tu vengrus
Svaidomus pavojaus bangose
Ištiesk jiems serginčią ranką
Agonijos jūroje
Vis draskomiems pikto likimo -
Suteik jiems atokvėpio mintutę.
Ši tauta jau atkentėjo už nuodėmes visas
Praeities ir ateities!

Isten, áldd meg a magyart
Jó kedvvel, bőséggel,
Nyújts feléje védő kart,
Ha küzd ellenséggel;
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Őseinket felhozád
Kárpát szent bércére,
Általad nyert szép hazát
Bendegúznak vére.
S merre zúgnak habjai
Tiszának, Dunának,
Árpád hős magzatjai
Felvirágozának.

Értünk Kunság mezein
Ért kalászt lengettél,
Tokaj szőlővesszein
Nektárt csepegtettél.
Zászlónk gyakran plántálád
Vad török sáncára,
S nyögte Mátyás bús hadát
Bécsnek büszke vára.

Hajh, de bűneink miatt
Gyúlt harag kebledben,
S elsújtád villámidat
Dörgő fellegedben,
Most rabló mongol nyilát
Zúgattad felettünk,
Majd töröktől rabigát
Vállainkra vettünk.

Hányszor zengett ajkain
Ozman vad népének
Vert hadunk csonthalmain
Győzedelmi ének!
Hányszor támadt tenfiad
Szép hazám, kebledre,
S lettél magzatod miatt
Magzatod hamvvedre!

Bújt az üldözött, s felé
Kard nyúlt barlangjában,
Szerte nézett s nem lelé
Honját e hazában,
Bércre hág és völgybe száll,
Bú s kétség mellette,
Vérözön lábainál,
S lángtenger fölette.

Vár állott, most kőhalom,
Kedv s öröm röpkedtek,
Halálhörgés, siralom
Zajlik már helyettek.
S ah, szabadság nem virul
A holtnak véréből,
Kínzó rabság könnye hull
Árvánk hő szeméből!

Szánd meg Isten a magyart
Kit vészek hányának,
Nyújts feléje védő kart
Tengerén kínjának.
Bal sors akit régen tép,
Hozz rá víg esztendőt,
Megbűnhődte már e nép
A múltat s jövendőt!

Pastabos:

  • Karpatų kalnynas yra istorinėje Vengrijoje. Visgi po Pirmojo pasaulinio karo Vengrija neteko daug žemių ir šiandien visos aukščiausios Karpatų viršukalnės liko už jos sienų.
  • Bendeguzas (kitaip - Mundzukas, 390-434 po Kr.) buvo hunų vadas, Atilos tėvas. Vengrai save kildina iš hunų (nors tai ir nėra pagrįsta).
  • Tisa ir Dunojus yra didžiausios Vengrijos upės.
  • Arpadas (~840-~907 po Kr.) buvo vengrų didysis kunigaikštis, kuriam valdant vengrai, iki tol klajokliai, įsikūrė dabartinėse savo žemėse ir taip tapo paskutine sėsliai gyventi ėmusių didžiąja Europos tauta.
  • Kumanai buvo tiurkų klajoklių tauta, XIII a. spaudžiant mongolams ieškojusi prieglobsčio Vengrijoje.
  • Tokajus yra Vengrijos vynininkystės regionas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (po Pirmojo pasaulinio karo dalis jo - Slovakijoje).
  • Matjašas (1443-1490) buvo Vengrijos karalius, vienas pirmųjų Europos karalių priėmęs Renesanso idėjas, "karaliaus-filosofo" povyzą. 1485 m. jis sėkmingai apgulė Austrijos sostinę Vieną, kuri kelis metus priklausė Vengrijai.
  • Mongolai, vedami chanų, XIII a. puldinėjo Europą, niokojo ir Vengriją.
  • Osmanas (1258-1326) buvo Osmanas I, turkų Osmanų Imperijos įkūrėjas ir dinastijos pradininkas. Osmanų Imperija paskui 1541-1699 m. valdė didelę Vengrijos dalį, kas himne ir minima kaip vergija, o Osmanų Imperija vadinama barbarais.
  • Nors himnas parašytas 1823 m. kai Vengrija jau seniai buvo valdoma krikščionių Habsburgų (bet dar neturinti autonomijos) jo "veiksmas vyksta" XVIII a., kuomet didelę Vengrijos dalį valdė Osmanai. "Vergija" apibrėžiama kaip dabartis, kviečiama iš jos išsivaduoti ir neminimi jokie istoriniai įvykiai po XVIII a.
  • Himną sudaro 8 posmai, bet giedamas beveik visada tik pirmasis.

Filipinų himnas

Išrinktoji žemė - Lupang Hinirang

Muzikos autorius: Chulianas Felipė
Žodžių autorius: Felipė Padilja de Leonas
Sukurtas: 1898 m. (muzika), 1956 m. (tagalogiški žodžiai)
Tapo himnu: 1898 m. (tik muzika), 1899 m. (su ispaniškais žodžiais), 1938 m. (su angliškais žodžiais), 1948 m. (su kitais tagalogiškais žodžiais), 1956 m. ir 1962 m. žodžiai dar koreguoti
Kalba: Tagalogų (filipiniečių)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Filipinų himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Maltos himnas

Filipinų himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Numylėta šalis,
Perlas rytų,
Aistra širdies
Tavoj krūtinėj amžina.

Išrinktoji žemė,
Drąsuolių lopšys tu esi.
Užkariautojams -
"Jūs nelaimėsite niekad".

Per jūras ir kalnus,
Per orą ir žydrynes dangaus
Driekiasi eilėraščio ir dainos spindesys
Numylėtajai laisvei.

Žybsnis tavo vėliavos
Pergalingai spindi.
Jos žvaigždės ir saulė
Amžiais nenublės.

Žeme saulės, šlovės ir meilės,
Gyvenimas tavose rankose - tai rojus.
Ir mums džiugu, jei pasirodys okupantai,
Žūti už tave.

Bayang Magiliw,
Perlas ng Silanganan
Alab ng puso
Sa dibdib mo'y buhay

Lupang Hinirang,
Duyan ka ng Magiting,
Sa manlulupig
Di ka pasisiil.

Sa dagat at bundok,
Sa simoy at sa langit mong bughaw,
May dilag ang tula
At awit sa paglayang minamahal

Ang kislap ng watawat mo'y
Tagumpay na nagniningning;
Ang bituin at araw niya,
Kailan pa ma'y di magdidilim

Lupa ng araw, ng luwalhati't pagsinta,
Buhay ay langit sa piling mo,
Aming ligaya, na pag may mang-aapi,
Ang mamatay nang dahil sa iyo.

Pastabos:

  • Žvaigždės ir saulė turimo somenyje keturios Filipinų vėliavoje vaizduojamos žvaigždės, apsupusios saulę.
  • Filipinų himnui priklauso pasaulio rekordas: daugiausiai kartų buvo pakeisti jo oficialūs žodžiai, nors melodija palikta ta pati. Būta net 5 oficialių tekstų 3 kalbomis. Iki 1898 m. Filipinai buvo Ispanijos kolonija, nuo tų metų karo - JAV kolonija. Bet ispanų kalba kurį laiką dar vyravo kaip "intelektualų kalba", tad 1898 m. sukūrus himną 1899 m. jam dar sugalvotas ispaniškas tekstas (kareivio Chosė Palmos) ir jis tapo oficialiu. 1938 m. oficialiu tekstu tapo naujas angliškas tekstas (Merės Lein ir Senatoriaus Kamiljo Osijaso). 1948 m. Filipinai tapo nepriklausomi, tad patvirtintas tagalogiškas tekstas. Tačiau jis dar tenkino ne visus, tad 1954 m. sudaryta komisija tekstui koreguoti, tai padaryta 1956 m., tačiau 1962 m. tekstas dar kartą keistas.

Maltos himnas

Maltos giesmė - L-Innu Malti

Muzikos autorius: Robertas Samutas (Robert Sammut)
Žodžių autorius: Dunas Karmas Psaila (Dun Karm Psaila)
Sukurtas: 1922 m.
Tapo himnu: 1945 m. (kaip kolonijos), 1964 m. (kaip nepriklausomos šalies)
Kalba: Maltiečių (arabų k. dialektas)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maltos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Maltos himnas

Maltos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Šią saldžią žemę - motiną, kuriai skolingi savo vardą -
Sergėk, Dieve Viešpatie, kaip visuomet ją sergėjai,
Atminki ją - kurią tu apglėbei šviesa.

Duok, Didis Dieve, jos vadovams supratimo,
Duok gailesčio jos šeimininkams ir stiprybės darbininkams,
Kad ištikimai, teisingai ir garbiai tarnautume, darnūs maltiečiai.

Lil din l-art ħelwa, l-Omm li tatna isimha,
Ħares, Mulej, kif dejjem Int ħarist:
Ftakar li lilha bl-oħla dawl libbist.

Agħti, kbir Alla, id-dehen lil min jaħkimha,
Rodd il-ħniena lis-sid, saħħa 'l-ħaddiem:
Seddaq il-għaqda fil-Maltin u s-sliem.

Pastabos:

  • Himnui parinktas relginis tekstas, nes maldoje susivienija įvairių politinių pažiūrų žmonės.
  • Maltos gyventojai savo salai skolingi savo tautybės pavadinimą (maltiečiai).

Moldovos (Moldavijos) himnas

Mūsų kalba - Limba noastră

Muzikos autorius: Aleksandras Kristėja
Žodžių autorius: Aleksejus Matejevičius
Sukurtas: 1917 m.
Tapo himnu: 1994 m.
Kalba: Rumunų (moldavų)
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Moldovos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):

Maltos himnas

Moldovos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Mūsų kalba yra lobis kurs kyla
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Mūsų kalba yra liepsnojanti ugnis
Tarp žmonių, atbundančių
Iš mirtino miego - be įspėjimo,
Tarsi epų narsuolių.

Mūsų kalba yra žaliausiasis lapas
Amžinai žaliuojančių girių,
Švelnios Dniestro upės vilnys
Pridengiančios ryškų spindesį žvaigždžių.

Mūsų kalba yra šventesnė už šventą,
Protėvių žodžiai ir pamokslai
Nuolat išverkiami ir apdainuojami
Mūsų žmonių namuose.

Ir lobis pakils staiga
Iš gilių šešėlių praeities -
Virtinė brangių akmenų išbertų
Virš visos mūsų senutės žemės.

Limba noastră-i o comoară
În adîncuri înfundată
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Limba noastră-i foc ce arde
Într-un neam, ce fără veste
S-a trezit din somn de moarte
Ca viteazul din poveste.

Limba noastră-i frunză verde,
Zbuciumul din codrii veşnici,
Nistrul lin, ce-n valuri pierde
Ai luceferilor sfeşnici.

Limba noastra-i limbă sfîntă,
Limba vechilor cazanii,
Care-o plîng şi care-o cîntă
Pe la vatra lor ţăranii.

Răsări-va o comoară
În adîncuri înfundată,
Un şirag de piatră rară
Pe moşie revărsată.

Pastabos:

  • Nuo nepriklausomybės 1991 m. iki 1994 m. Moldova naudojo Rumunijos himną. Moldovoje dauguma žmonių - rumunai, tarpukariu ji buvo Rumunijos dalis. Tačiau 1940 m. šią žemę okupavo ir nuo Rumunijos atplėšė Sovietų Sąjunga. Vėl tapusi laisva 1991 m. Moldova tikėjosi susijungti su Rumunija - panašiai, kaip žlugus komunizmui Rytų Vokietija tada susijungė su Vakarų Vokietija. Bet ši idėja turėjo ir priešininkų ir galiausiai nebuvo įgyvendinta. Tada 1994 m. Moldova patvirtino savo atskirus simbolius.
  • Kalba, minima himne - tai rumunų kalba. Atsisakius susijungimo su Rumunija idėjos ji Moldovoje vadinama ir moldavų kalba; himne joks pavadinimas neminimas.
  • Himno eilėraštis turi dvylika posmų, bet oficialūs (ir čia pateikti) tik penki (1, 2, 5, 9 ir 12). Visi posmai šlovina kalbą romantiškais epitetais.

Maroko himnas

Giesmė Šarifui - النشيد الشريف

Muzikos autorius: Leo Morganas
Žodžių autorius: Ali Skalis Huseinas
Sukurtas: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1956 m. (muzika), 1970 m. (žodžiai)
Kalba: Arabų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Maroko himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Maroko himnas

Maroko himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Laisvės fontane,
Šviesos šaltini,
Kur susitinka saugumas ir suverenitetas
Te saugumą ir suverenitetą visuomet apimsi tu!
Gyvenai tarp valstybių
Su tutulu kilniu
Išdainuotu kiekviena kalba -
Tavo čempionas atsikėlė
Ir atsiliepė į tavo šauksmą.
Nes tavo siela
Ir tavo kūnas
Pergalę užkariavo.
Mano burnoje ir kraujyje
Tavo vėjeliai uždegė šviesą ir liepsną.
Aukštyn! Manieji broliai,
Siekite aukščiausio.
Šaukiame pasauliui,
Kad mes čia pasiruošę.
Ir pagerbiam lyg herbą
Dievą, Tėvynę ir Karalių.

منبت الأحرار
مشرق الأنوار
منتدى السؤدد وحماه
دمت منتداه وحماه
عشت في الأوطان
للعلى عنوان
ملء كل جنان
ذكرى كل لسان
بالروح
بالجسد
هب فتاك
لبي نداك
في فمي وفي دمي
هواك ثار نور ونار
اخوتي هيا
للعلى سعيا
نشهد الدنيا
أنا هنا نحيا
بشعار
الله الوطن الملك

Pastabos:

  • Šarifas yra arabiškas titulas reiškiantis genties vadą (jos turtų - daiktų, šulinių ir žemės - saugotoją). Jis panašus į Europos didiko titulą, tačiau viena jo esmių - šarifų giminės save kildina iš pranašo Mahometo. Šarifais save laiko (iš Mahometo kildina) ir Maroko karališkoji Alavitų dinastija.
  • Šis himnas vartotas dar iki Maroko nepriklausomybės nuo Prancūzijos, bet tada naudotas kitas tekstas.

Andoros himnas

Galingas Karolis Didysis - El Gran Carlemany

Muzikos autorius: Enrikas Marfanis Bonsas (Enric Marfany Bons)
Žodžių autorius: Choanas Benlokas i Vivo (Joan Benlloch i Vivó)
Sukurtas: Trūksta duomenų - papildykite
Tapo himnu: 1921 m.
Kalba: Katalonų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Andoros himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Andoros himnas

Andoros himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Galingas Karolis Didysis, mano Tėvas,
Nuo arabų išvadavo
Ir iš dangaus gyvenimą man davė,
Iš Mertišelės, didžiosios Motinos.

Gimiau Princese - Mergele,
Nešališka tarp valstybių dviejų.
Esu Karolio Didžiojo imperijos
Vienintelė gyva dukra.

Tikinti ir laisva vienuolika amžių,
Tikinti ir laisva aš išliksiu.
Žemės įstatymai bus mano mokytojai,
O Princai - mano gynėjai!
O Princai - mano gynėjai!

El gran Carlemany, mon Pare
dels alarbs me deslliurà,
I del cel vida em donà
de Meritxell, la gran Mare,

Princesa nasquí i Pubilla
entre dos nacions neutral
Sols resto lúnica filla
de l'imperi Carlemany.

Creient i lluire onze segles,
creient i lliure vull ser.
¡Siguin els furs mos tutors
i mos Prínceps defensors!
I mos Prínceps defensors!

Pastabos:

  • Karolis Didysis (742-814 po Kr.) - Frankų Imperijos imperatorius. Laikoma, kad būtent jis atsidėkodamas už pastangas kovose su Ispaniją valdžiusiais arabais (maurais) suteikė pirmąją chartiją Andorai, nuo kurios ir išsivystė šiuolaikinė valstybė.
  • Mertišelė - Kaimas, kuriame XII a. atrasta žydinti rožė (žiemos metu, sausio 6 d.), o greta jos - mergelės Marijos su kūdikiu statula. Ji buvo nunešta į kelias bažnyčias, bet kitą rytą vis būdavo randama prie tos pačios rožės, todėl andoriečiai ten jai pastatė naują koplyčią, o Mertišelės Mergelė imta laikyti Andoros globėja. Deja koplyčia ir statula 1972 m. sudegė ir dabar kaime yra tik statulos kopija.
  • Valstybių dviejų - turimos omenyje Ispanija ir Prancūzija, tarp kurių įsikūrusi nykštukinė Andora. Andoros ir valdymo sistema unikali: valstybės vadovai yra du Princai. Šie Princai - tai Prancūzijos prezidentas ir Ispanijoje esančios Urgelio vyskupijos vyskupas. Kol Prancūzija buvo monarchija pirmasis princas buvo Prancūzijos karalius, 1479 - 1607 m. Navaros karalius, 1288 - 1479 m. Fua grafas.
  • Andoros himnas unikalus pasaulyje, nes jo tekstas parašytas pirmuoju asmeniu - tarsi giedotų pati valstybė.
  • Katalonų kalba yra gimtoji 10 milijonų žmonių, tačiau dauguma jų gyvena Ispanijoje. Vos 80 tūkst. gyventojų turinti Andora - vienintelė valstybė, kur katalonų kalba oficiali, ir šis himnas - vienintelis valstybinis himnas šia kalba.
Filed under: Andora, Europa No Comments

Lichtenšteino himnas

Aukštai virš jauno Reino - Oben am jungen Rhein

Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Jakobas Jozefas Jauchas (Jakob Joseph Jauch)
Sukurtas: 1850 m.
Tapo himnu: 1850 m. (koreguotas 1963 m.)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis

Klausykite Lichtenšteino himno (pirmojo posmo įrašas su muzika ir žodžiais):

Nigerijos himnas

Lichtenšteino himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:

Aukštai virš jauno Reino
Ilsis Lichtenšteinas
Alpių aukščiuose.
Ši miela gimtinė,
Ši brangi tėvynė,
Parinkta mums buvo
Dievo išminties ranka.
Ši miela gimtinė,
Ši brangi tėvynė,
Parinkta mums buvo
Dievo išminties ranka.

Tegyvuoja Lichtenšteinas
Žydėdamas prie jauno Reino,
Džiūgaudamas ir tikėdamas!
Tegyvuoja Žemės kunigaikštis,
Tegyvuoja mūsų tėvynė,
Pančiais brolybės
Suvienyta ir laisva.
Tegyvuoja Žemės kunigaikštis,
Tegyvuoja mūsų tėvynė,
Pančiais brolybės
Suvienyta ir laisva.

Oben am jungen Rhein
Lehnet sich Liechtenstein
An Alpenhöh'n.
Dies liebe Heimatland,
Das teure Vaterland,
Hat Gottes weiser Hand
Für uns erseh'n.
Dies liebe Heimatland,
Das teure Vaterland,
Hat Gottes weiser Hand
Für uns erseh'n.

Hoch lebe Liechtenstein,
Blühend am jungen Rhein,
Glücklich und treu.
Hoch leb'der Fürst vom Land,
Hoch unser Vaterland,
Durch Buderliebe-Band
Vereint und frei.
Hoch leb'der Fürst vom Land,
Hoch unser Vaterland,
Durch Buderliebe-Band
Vereint und frei.

Pastabos:

  • Lichtenšteino himno melodija yra tokia pati, kaip ir Jungtinės Karalystės himno "Dieve, sergėk karalienę". Jungtinės Karalystės himnas yra seniausias pasaulyje. XIX a. viduryje, kuomet buvo sukurtas Lichtenšteino himnas, buvo įprasta himnų neturinčioms šalims savo himnus kurti jau esamų kitų šalių himnų pagrindu. XIX a. ir XX a. pradžioje tokią pačią "Dieve, sergėk karalienę" melodiją turėjo ir Šveicarijos bei Prūsijos (paskui ir Vokietijos) himnai.
  • Reinas yra upė, kurios aukštupyje, Alpių kalnuose, įsikūręs Lichtenšteinas.