Meksikos himnas
Meksikos nacionalinis himnas - Himno Nacional Mexicano
Muzikos autorius: Chaimė Nuno Roka (Jaime Nunó Roca)
Žodžių autorius: Fransiskas Goncalesas Bokanegra (Francisco González Bocanegra)
Sukurtas: 1854 m.
Tapo himnu: 1943 m.
Kalba: Ispanų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Meksikos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Meksikos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
PRIEDAINIS: O tėvyne! Būki vainikuota alyvų vainikų PRIEDAINIS Karas, karas be paliaubų tam kas drįs PRIEDAINIS Brangi tėvyne, prieš tavo vaikams sudedant ginklus PRIEDAINIS Tėvyne, Tėvyne! Tavo sūnūs prisiekė PRIEDAINIS |
PRIEDAINIS: Ciña ¡oh Patria! tus sienes de oliva PRIEDAINIS ¡Guerra, guerra sin tregua al que intente PRIEDAINIS Antes, patria, que inermes tus hijos PRIEDAINIS ¡Patria! ¡Patria! tus hijos te juran PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Himnas sukurtas paskelbus konkursą. Laimėjęs eilėraštis yra dešimties posmų, tačiau himne palikti tik keturi jų.
Australijos himnas
Pirmyn, teisingoji Australija - Advance, Australia Fair
Muzikos autorius: Peter Dodds McCormick
Žodžių autorius: Peter Dodds McCormick
Sukurtas: 1878 m.
Tapo himnu: 1984 m.
Kalba: Anglų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Australijos himno (visų oficialių posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Australijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Australai visi, pasidžiaukime, Po mūsų spinduliuojančiu Pietų Kryžiumi |
Australians all let us rejoice, Beneath our radiant southern Cross, |
Pastabos:
- Oficialūs yra du posmai iš penkių. Likusiuose posmuose minima ir Britanija, nes himnas parašytas Australijai dar esant kolonija.
- Sandrauga yra oficialus Australijos pavadinimas (Australijos Sandrauga).
- Pietų kryžius yra pietiniame pusrutulyje matomas žvaigždynas.
- Australija nuo Britanijos tapo nepriklausoma ne iš karto, o palaipsniui. Iki 1974 m. jos himnas buvo "Dieve, sergėk karalienę". Tada paskelbtas konkursas naujam himnui - bet vertų dėmesio nepasiūlyta. Todėl rinktasi iš trijų senų dainų. Po apklausos valdžia pasirinko "Pirmyn, teisingoji Australija". Bet kontroversijos liko, tad pasikeitus vyriausybėms 1977 m. paskelbtas referendumas. Už "Pirmyn teisingoji Australija" balsavo 43% žmonių, "Valkataujančią Matildą" (Waltzing Matilda) palaikė 28%, "Australijos dainą" (Song of Australia) 10%, o 19% siūlė grąžinti "Dieve, sergėk karalienę". Atvejis, kai himnas renkamas referendumu - labai retas.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) himnas
Žvaigždėta vėliava - The Star-Spangled banner
Muzikos autorius: Džonas Stafordas Smitas (John Stafford Smith)
Žodžių autorius: Frensis Skotas Kėjus (Francis Scott Key)
Sukurtas: 1814
Tapo himnu: 1931
Kalba: Anglų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite JAV himno (pirmojo ir paskutiniojo posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
JAV himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
O, sakyk, ar gali matyt ankstyvosios aušros šviesoje, Ant kranto blausiai matoma pro gilumų miglas, Ir kurgi ta gauja, prisiekusi puikybėje, O! Tegul bus taip per amžius, kai laisvieji stovės |
Oh, say can you see by the dawn's early light On the shore, dimly seen through the mists of the deep, And where is that band who so vauntingly swore Oh! thus be it ever, when freemen shall stand |
Pastabos:
- Himno tekstas parašytas Baltimorės mūšio prieš britus metu. Autorius F. S. Kėjus tuo metu buvo britų nelaisvėje. Naktį jis vis pažvelgdavo į gretimą amerikiečių Makhenrio Fortą ir žiūrėdavo, ar ant jo dar plazda JAV vėliava, o galbūt jį jau užėmė britai. Tačiau naktį vėliavą apšviesdavo tik “sviedinių raudonas spindesys” (1 posmas). Mūšiui rimstant Kėjus negalėjo matyti, kas triumfavo (kieno vėliava plazda). Vėliau saulė kilo ir vis aiškiau matėsi, kad virš forto tebeplazda ir liks plazdėti JAV vėliava.
- Paprastai atliekami tik vienas arba du himno posmai, nors oficialūs visi.
Jamaikos himnas
Jamaika, žeme mylima - Jamaica, Land We Love
Muzikos autorius: Robert Charles Lightbourne
Žodžių autorius: Hugh Braham Sherlock
Sukurtas: 1962
Tapo himnu: 1962
Kalba: Anglų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Jamaikos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Jamaikos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Amžinasis Tėve, laimink mūsų žemę, Mokyk mus tikrosios pagarbos visiems, |
Eternal Father, bless our land Teach us true respect for all |
Jungtinės Karalystės himnas
Dieve, sergėk karalių (God Save the King)
Muzikos autorius: Nežinomas
Žodžių autorius: Nežinomas
Sukurtas: Nežinoma
Tapo himnu: 1745
Kalbos: Anglų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Jungtinės Karalystės himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Jungtinės Karalystės himnas
Jungtinės Karalystės himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Dieve sergėk mūsų maloningą Karalių, O Viešpatie, mūs Dieve, iškilk, Išrinktiniausias savo dovanas |
God save our gracious King, O Lord, our God, arise, Thy choicest gifts in store, |
Pastabos:
- Kai Jungtinę Karalystę valdo karalienė himno tekstas šiek tiek keičiamas: giedama "Dieve, sergėk karalienę".
- Vartojamas ir kaip Anglijos himnas. Kitos Jungtinės Karalystės dalys (Škotija, Šiaurės Airija bei Velsas) turi ir savus himnus.
- Tai yra bene pirmasis pasaulio himnas. Todėl melodija itin išpopuliarėjo, ją savo himnams vartoja ir Lichtenšteinas bei Norvegija (karališkajam himnui), o seniau - ir daugiau šalių.
Švedijos himnas
Tu sena, tu laisva (Du gamla, Du fria)
Muzikos autorius: Liaudis
Žodžių autorius: Richard Dybeck
Sukurtas: 1844 m. (žodžiai)
Tapo himnu: XIX a. antroji pusė (oficialiai nepatvirtintas)
Kalba: Švedų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Poetinis vertimas į lietuvių kalbą: Mindaugas Černiauskas
Klausykite Švedijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Švedijos himnas
Švedijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tu sena, tu laisva, tu kalnuotoji Šiaurė, Tu ilsiesi ant prisiminimų didžių senų dienų |
Du gamla, Du fria, Du fjällhöga nord Du tronar på minnen från fornstora dar, |
Švedijos himno poetinis vertimas į lietuvių kalbą (kartu su retai giedamais papildomais dviem posmais):
|
Sena ir laisva tu, kalnuotoji šiaure, Tu soste esi dėl dienų atminimo, Aš noriu tarnaut tiktai mylimai žemei, Su Dievu kovosim už židinį gimtą, |
Pastabos:
- "Prisiminimai didžių senų dienų" atmena XVII a., kuomet Švedija buvo viena galingiausių valstybių Europoje: valdė Suomiją, Latviją, Estiją, dabartinio Sankt Peterburgo kraštą, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos bei Norvegijos dalis.
- Švedija turi ir atskirą karališkąjį himną.
Vokietijos himnas
Vokiečių daina arba Vokietijos daina (Lied der Deutschen arba Deutchlandlied)
Muzikos autorius: Jozefas Haidnas (Joseph Haydn)
Žodžių autorius: August Heinrich Hoffman von Fallersleben
Sukurtas: 1797 m. (muzika), 1841 m. (žodžiai)
Tapo himnu: 1922 m., 1945 m. panaikintas ir uždraustas, 1952 m. sugrąžintas Vakarų Vokietijoje (tik trečiasis posmas), 1989 m. visoje Vokietijoje (tik trečiasis posmas)
Kalba: Vokiečių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Vokietijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais):
Vokietijos himnas
Vokietijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą (dabar oficialus tik trečiasis posmas):
|
Vokietija, Vokietija, aukščiau visko, Vokietės moterys, vokiečių ištikimybė Vienybė, laisvė ir teisybė |
Deutschland, Deutschland über alles, Deutsche Frauen, deutsche Treue, Einigkeit und Recht und Freiheit |
Pastabos:
- Priešingai dažnai nuomonei, frazė "Vokietija aukščiau visko" nėra nacistinė. Ji sukurta daug anksčiau, kai Vokietija dar nebuvo suvienyta. Tada ji reiškė, kad Vokietijos interesai turi būti aukščiau vokiečių valstybėlių interesus. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo frazė tapo prieštaringa ir Vokietiją nukariavę sąjungininkai himną uždraudė. Jį sugrąžinus posmai su šia fraze išimti iš oficialaus teksto.
- "Nuo Maso iki Nemuno, nuo Etšo iki Belto" įvardija vokiečių tautos tankiai gyvenamų teritorijų ribas himno kūrimo metu. Iki Antrojo pasaulinio karo panašios buvo ir Vokietijos išorinės sienos, tačiau po Vokietijos pralaimėjimo daug žemių rytuose užėmė Sovietų Sąjunga ir visus vokiečius iš ten ištrėmė ar išžudė. Šiandien šie kraštai priklauso Rusijai ir Lenkijai. Dabar posmas, įvardijantis senąsias Vokietijos ribas, irgi nėra oficiali himno dalis.
- Nacių valdymo periodu (1933-1945 m.) Vokietija faktiškai turėjo du himnus - be šio dar ir kur kas labiau ideologizuotą "Horsto Veselio dainą" (H. Veselis - dainos autorius, komunistų nužudytas nacis). Oficialiomis progomis būdavo atliekami abu himnai.
Airijos himnas
Kareivio daina - A Soldier's song - Amhrán na bhFiann
Muzikos autorius: Padar Kearney
Žodžių autorius: Padar Kearney
Sukurtas: 1907 m.
Tapo himnu: 1926 m.
Kalbos: Anglų arba airių
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Airijos himno (pilnas visų posmų įrašas su muzika ir žodžiais, anglų kalba):
Airijos himnas
Airijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Dainuosim dainą, kareivio dainą, PRIEDAINIS: Žaliame slėnyje ir aukštose uolose PRIEDAINIS Galijos sūnūs! Peilo vyrai! PRIEDAINIS |
We'll sing a song, a soldier's song PRIEDAINIS: In valley green, on towering crag PRIEDAINIS Sons of the Gael! Men of the Pale! PRIEDAINIS |
Pastabos:
- Erin - tradicinė Airijos personifikacija.
- Galija - kultūrinis regionas kuriam priklauso airiai, škotai.
- Peilas - žemės aplink Dubliną. Tai - Airijos dalis, kurią anglai kolonizavo anksčiausiai.
- Saksai - gentis, iš kurios kilo anglai (tradiciniai airių priešai). 1907 m. kai sukurtas šis himnas Airiją dar valdė anglai.
- Inisfailas - poetiškas Airijos pavadinimas.
Italijos himnas
Italijos broliai arba Italijos daina
(Fratelli d'Italia arba Il Canto degli Italiani)
Muzikos autorius: Michele Novaro
Žodžių autorius: Goffredo Mameli
Sukurtas: 1847 m.
Tapo himnu: 1946 m.
Kalba: italų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Italijos himno (įrašas su muzika ir žodžiais):
Italijos himnas
Italijos himno tekstas ir vertimas į lietuvių kalbą:
|
Italijos broliai, PRIEDAINIS: |
Fratelli d'Italia PRIEDAINIS: |
Pastabos:
- Scipionas Afrikietis - Romos Imperijos karo vadas, Antrajame Pūnų Kare (III a. pr. Kr.) nugalėjęs Kartaginą ir jos lyderį Hanibalą. Po šios pergalės Roma įsigalėjo Viduržemio jūroje.
- Kohorta - Romos Imperijos karinis dalinys iš maždaug 500 vienos rūšies karių.
Izraelio himnas
Viltis - הַתִּקְוָה
Muzikos autorius: Šmuelis Kohenas
Žodžių autorius: Naftalis Hercas Imberas
Sukurtas: 1888 m.
Tapo himnu: 1946 m. (neoficialiai), 2004 m. (oficialiai)
Kalba: hebrajų
Vertimas į lietuvių kalbą: Augustinas Žemaitis
Klausykite Izraelio himno (įrašas su muzika ir žodžiais):
Izraelio himnas
Izraelio himno žodžiai bei vertimas į lietuvių kalbą:
|
Tol kol gelmėse širdies Mūsų viltis vis dar neprarasta |
כָל עוד בלבב פנימה ,עוד לא אבדה תקותנו |
Pastabos:
- Jeruzalė yra miestas Šventojoje žemėje (Izraelis/Palestina), šventas judėjams, krikščionims ir musulmonams. Kaip rašoma Senajame testamente (kurį pripažįsta visos trys religijos) miestą užkariavo žydų karalius Dovydas ir nuo XII a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. čia buvo judėjų karalsytė.
- Siono kalva yra Jeruzalėje. Prieš užkariavimą ant jos stovėjo tvirtovė, vėliau žodis "Sionas" imtas tapatinti su pagrindine judėjų šventykla Jeruzalėje.
- Dviejų tūkstantmečių - turimas omenyje periodas, kurį žydai nesudarė gyventojų daugumos jokioje šalyje. Romėnams užkariavus Šventają žemę žydai pasklido po Romos Imperiją, vėliau Europą ir pasaulį. Svečiose šalyse jie išlaikė religiją ir kultūrą, jų bendruomenės gausėjo, į judaizmą atsivertė (žydais tapo) ir kitataučių. Bet pačioje Šventojoje žemėje buvo atvirkščiai: judėjus skaičiumi aplenkė krikščionys (~II a. po Kr.), vėliau - musulmonai (~VI a. po Kr.). ~1800 m. Šventojoje žemėje gyveno 90% musulmonų (arabų/palestiniečių), 8% krikščionių (arabų/palestiniečių) ir tik 2% judėjų (žydų). Visa Šventoji žemė tada vadinosi Palestina.
- Viltis turima omenyje XIX a. antrosios pusės žydų viltis sukurti savo valstybę, pageidautina - Šventojoje žemėje, kur prieš 3000 m. buvo Dovydo karalystė. Ši Viltis tapo aktuali kartu su visais kitais to meto tautinio atgimimo sąjūdžiais Europoje, kai vienos tautos (ir lietuviai) siekė nepriklausomybės, kitos (vokiečiai, italai) - suvienijimo. Žydų siekiai (Siono kalno garbei pavadinti sionizmu) buvo unikalūs, nes žydai nesudarė daugumos jokioje teritorijoje; tad jie ėmė masiškai emigruoti į Šventąją žemę, tuomet valdytą Osmanų Imperijos, vėliau - Britų. Himno sukūrimo metu žydai sudarė jau 8% Palestinos žmonių, 1931 m. - 17%, 1947 m. - 30% (daug žydų tada pabėgo į Palestiną nuo diskriminacijos nacistinėje Vokietijoje). 1948 m. Šventosios žemės žydai paskelbė nepriklausomybę nuo Britanijos (Izraelio valstybę), tuomet ištrėmė didžąją dalį arabų-palestiniečių. Taip žydai ėmė sudaryti Šventojoje žemėje gyventojų daugumą (~80%). Taigi, kai šis himnas patvirtintas, "Viltis" jau buvo įgyvendinta.